Part

  1  2|      baudžiavas.~    Saveikių dvaras buvo ne didžiausias Pats-Pamarnecko
  2  2|          prižiurna. Jojo antrininkas buvo Aužbikų Šiukšta Mykolas,
  3  2|           jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu
  4  2|            Mykoliuk.~    Tylus tylus buvo Mykoliukas, o visiems matės,
  5  2|          kaimui, kaip ir dvarui, jis buvo tikras Mykoliukas. Niekas
  6  2|               tekinas". Užmiršo, kas buvo, ir, matyti, nesirūpina,
  7  2|         reikalingas. O kad jo žmonės buvo reikalingi, tai visai kas
  8  2|         kuriais dvejais vilkėjo, kai buvo šalta, kuriuos dvejus svėrės
  9  2|             jo maži. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas, tikras -
 10  2|              juosmenyje. Nelabai tai buvo reikalinga ir vykę: kaimietės
 11  2|       lietuvės kresnos ir storagalės buvo ir be priedų, o tvirto vyriško
 12  2|           švystelėtų. Tos pat rūšies buvo ir sodžiaus artistas, dėl
 13  2|         sodžiaus artistas, dėl kurio buvo bent kiek patogiau gyventi
 14  2|           Tilindžiams. Juo bjauresnė buvo pilna priverčiamųjų pareigų
 15  2|             atsiliepianti. Jis ir ji buvo tik gamtos akordas, dar
 16  2|              Jautė ją grįžtant, nors buvo nusigręžęs, jautė artinantis,
 17  2|        srovei. Severjai praėjus, jau buvo patogiau ją lydėti, įrėmus
 18  2|        riebiųjų lietuvaičių, kuprelė buvo, lyg palenkdama galvą sprandelyje.~   
 19  2|           Pukštaičia mažiau už kitas buvo panaši į vantą. Ji buvo
 20  2|              buvo panaši į vantą. Ji buvo be palaidinės nažutkos,
 21  2|              stikluotas apsagaliokas buvo apytrumpis, buvo jį išaugusi,
 22  2|        apsagaliokas buvo apytrumpis, buvo jį išaugusi, ir tas vienas.
 23  2|              tas vienas. Tai aiškiai buvo matyti prieš saulę, kai
 24  2|             ilgos marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai
 25  2|             į mėsingą ranką. Tik tai buvo ne raiščio veržimai: tai
 26  2|        raiščio veržimai: tai savaime buvo įsismaugę, kaip riebaus
 27  2|             pažiūrėjus iš priešakio, buvo tik stiprai įbestas į tvirtą
 28  2|         Vienaplaukei rodytis žmonėms buvo neleistina, reikėjo susirišti
 29  2|     specialistė. Be to, jos veidelis buvo, nesakysime, gražus, tik
 30  2|             tad ir toliau turbūt oda buvo tokia lygi, tarytum dirbtinai
 31  2|      nesiraukšlės.~    Visos draugės buvo basos. Tačiau ir kojose
 32  2|          basos. Tačiau ir kojose čia buvo didelio skirtumo. Kitų matei
 33  2|          tenumazgojamas. Pukštaičios buvo tiek neįpurvintos, jog lengvai
 34  2|            ne tik tai vienai dienai. Buvo baltos tuo švelniu baltumu,
 35  2|   nepagedusio kraujo. Ypač tai aišku buvo, kai besisukant suktinio,
 36  2|         labai mėgo susirinkimus, nes buvo plepys ir džiaugės, radęs,
 37  2|           klauso.~    Geišių sodžius buvo antrapus miškelio už dvejeto
 38  2|              stačiai per girią. Taip buvo pernai, taip ir šiemet.
 39  2|           narys.~    Geišę, nors jis buvo darbų prižiurna ir nešiojos
 40  2|            baudžiauninką: viena, kad buvo ir be to baudžiauninkas,
 41  2|            mažasis! Ar tu žinai, kas buvo Gediminas? Ne tavo galvai
 42  2|          tavo galvai tai žinoti! Tai buvo Didisai Lietuvos kunigaikštis.
 43  2|           ėmė vipčioti, nes ir dabar buvo alkanas. Rapolas, irgi alkanas,
 44  2|             Tarp jo ir broliuko toks buvo skirtumas, kad berniūkštis
 45  2|              atsidėjimu, kokio sunku buvo iš jo laukti: nematytu teisingumu
 46  2|            vis už tai, kad dabar jis buvo sočiai prišeriamas ir gerai
 47  2|              šiaip jau vis tasia jam buvo, kiek lažininkai pripelnys,
 48  2|           kalbos pertarmę. Ypač žymu buvo - daisia, iš: zdaje się.
 49  2|          įstrigti. Severja, nors jau buvo visiškai įaugusi merga,
 50  2|              galų gale užmigti. Akys buvo sausos, net perštėjo. Buvo
 51  2|           buvo sausos, net perštėjo. Buvo kiek karščio. Jis visas
 52  2|             būtų visai artie, čia ji buvo toli, ir norėjosi, kad visai
 53  2|           Seniau ir užeidavo. Tai jo buvo nuovada. Čia nieko keista.
 54  2|          Daisia, kvaile, tavo vaikas buvo susirgęs. Ar jau pagijo?~   
 55  2|               Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku, kaip ant delno -
 56  2|      sumetimai šiam kartui kažin kur buvo išsibarstę. Jokių rimtų,
 57  2|              monų? Griežtuvėlį pirma buvo gražiai girdėjęs. O dabar
 58  2|              jam žinomą reginį. Visi buvo kaip buvę, tik viena atmaina:
 59  2|            dėdės" rolę. O tačiau tai buvo šiuo kartu senio tijūno
 60  2|             tampa.~    Visa ta diena buvo ypatingai nervinanti. Kaitra,
 61  2|             Ne tik saulė, visas oras buvo geltonas kaip tirpintas
 62  2|        pagrindo pykina ar linksmina. Buvo jaučiama audra. Oras buvo
 63  2|            Buvo jaučiama audra. Oras buvo pilnas elektros, ir ji amalu
 64  2|            ataką.~    Neramu. Žmonės buvo padidintais norais ir padidintu
 65  2|             Vaikai, kaip ir didieji, buvo pripratę iš Mykoliuko laukti
 66  2|             visa, kas tik Severiutės buvo, dabar jam kažin kodėl rodės
 67  2|                   Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas
 68  2| prielektrintas, nors plyšk ėmęs. Tai buvo begalinis džiaugsmas, kad
 69  2|            savo vietoj ant ežios jau buvo skersom atsisėdęs gamtos
 70  2|            miškas aidėjo, net žiogai buvo nutilę. Griežė įsižiūrėjęs
 71  2|            jo krūtinėje, visame jame buvo tokia muzika, kurios jis
 72  2|            daugiau nebekalbėjo. Jiem buvo gera. Taip gera, kaip pilnu
 73  2|         muzikai nutilus, ir visiškai buvo sustoję, kas kur šnekučiuoti,
 74  2|            kurio jiemdviem šiaip jau buvo nei šilta, nei šalta. Pasergėjo
 75  2|       įlįsiant į tą orą, kurį tik ką buvo susidarę patys sau, sau
 76  2|            sau vieniem, kurio pavydu buvo, kad kiti kvėpuotų; įlįs
 77  2|             Severjos. Kiek pirma jam buvo pasidarę jauku, tiek dabar
 78  2|          kits kas visoje seniūnijoje buvo supratęs su Saveikių tijūnu.
 79  2|                  Be pagarbos, kurios buvo Geišių Geišė pelnęs savo
 80  2|              valią. Vadinasi, dvaras buvo aptikęs kaip tik tokį tarną,
 81  2|            Mykoliukas, kaip ir kiti, buvo įbailintas, pavergtos dvasios.
 82  2|          pavergtos dvasios. Namie jį buvo pavergusi brolio šeima ir
 83  2|           padariusi - dėde; dvare jį buvo pavergęs įsakytojas Geišė
 84  2|              miškas. Per jo viršūnes buvo matyt antras skardis, dešinėj
 85  2|               nes tiek jų iš Aužbikų buvo matyti. Tiek jiems iš to
 86  2|            Šiaip jau pilkas, surūgęs buvo jų, kaip ir kitų kaimiečių,
 87  2|            tamsią naktį. Tam tikslui buvo šviesiai dažomos, kad ir
 88  2|          Rietimus pavogus, skaudžiau buvo neg arklius. Arklių galėjai
 89  2|            užraktu.~    Gelžinis jis buvo ir vadinosi spyna, vis dėlto
 90  2|            vadinosi spyna, vis dėlto buvo tai tik paprasti gelžiniai
 91  2|             kokiu raktu.~    Menkutė buvo Pukštų, kaip ir kitų, pirkelė.
 92  2|         abudu krikštasuolėje. Tiesa, buvo ir kitudu. Tik jie veikiau
 93  2|           nes, kad nešaldytų vidaus, buvo užšaunami lentomis iš vidaus.
 94  2|              lentomis iš vidaus. Jie buvo lygiai keturissyk mažesni
 95  2|              akis. Praktinė jų vertė buvo jokia, ir sunku dabar beatspėti,
 96  2|             dabar beatspėti, kam jie buvo iškertami, vienas priešais
 97  2|            senovės liekana.~    Asla buvo molinė, plūktinė. Visą žiemą
 98  2|          kelti nebepakenčiamą lermą, buvo paleidžiamos palesti. Jos
 99  2|            samplovoms supilt. Jei jų buvo daug, kiekvieną kartą nešė
100  2|          pylė pro duris į kiemą. Jei buvo nedaug, pamazgojus dubenėlį
101  2|      duobutėse nekeltų dulkių, tyčia buvo laistomos. Viduje laikomas
102  2|           gali suprasti, kiek viduje buvo šuto, drėgnumo. Nuo jo langai
103  2|       drėgnumo. Nuo jo langai vasarą buvo visi užburbėję bjauriomis
104  2|           plyšiai leido šaltį. Žiemą buvo storu šepečiu užšalę, užmarmėję
105  2|        šviesos.~    Plūktinė krosnis buvo nuo karščio sueižėjusi,
106  2|           karščio sueižėjusi, pro ją buvo matyti liepsna. Liepsna
107  2|             palubėn, pakriautėn, kur buvo prikraunama pliauskių džiūti.
108  2|             mėgti gimimo vietelė. Ji buvo vienatinis žmogus, kurs
109  2|             Per kiauras dienas šeima buvo orie. Tėvas su sūnum dirvoje,
110  2|        dienadaržyje, darže. Jomdviem buvo darbo, jos sukos po pirkią,
111  2|            mėgsta dabą. Kur jų vienų buvo kertelė, ten ir dabos buvo,
112  2|           buvo kertelė, ten ir dabos buvo, o su ja net ir švaros.~   
113  2|          šeštadienis, ir jis visados buvo švarus švarus, daug švaresnis,
114  2|            nešvęstų žolių bei žolynų buvo pilni pabalkiai. O viduryje
115  2|            vienatinės kėdės atkaltis buvo išdrožinėta piešiniais ar
116  2|     kvepiančiais sukapotais ajerais. Buvo taip jauku, kaip geros skonies
117  2|          moterų kvapu. Vis dėlto čia buvo kažin kokio erzinančio skonį
118  2|              menkos duonos. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net
119  2|               Rudi, melsvi krembliai buvo tikras pokylis namiškiams
120  2|              pakrembliaut?", kad tai buvo daroma tuo pačiu laiku.
121  2|               Reta viešnia klėtelėje buvo ir pati motina. Ji tenkinosi,
122  2|         gailėti - mergos buities. Ji buvo savotiškai laiminga, slauni
123  2|    šeštadienį Severja kaip paprastai buvo nuvargus dienos darbais
124  2|          akmuo į vandenį, nors labai buvo suneraminta rytykščia diena.
125  2|            kaip paprasta. Nepaprasta buvo, kad per šį krembliavimą
126  2|             ašarų, nuo vienų ir kitų buvo lygiai trošku. Matė tačiau,
127  2|           vidų rytų aušrą. Langiukas buvo tiesiai į vasaros rytus,
128  2|     susijuokė; ne iš žegnojimos: tai buvo ištikimiausias ir tikriausias
129  2|          dabar bedarą, taip jai gera buvo šitoje padėtyje, nors ir
130  2|             gūžtelėje.~    Severiutę buvo bepagaunąs tuščias pasididžiavimas.
131  2|             Plaukai - ne nuobraukos, buvo jauna, tai nepiga buvo išpešti.
132  2|               buvo jauna, tai nepiga buvo išpešti. Džiaugės, kad dar
133  2|           pačią paslapčių sritį, kur buvo buvusios naktį, kietai įmigus.
134  2|           susekti, kaipgi ten viskas buvo, kokia ten istorija buvo
135  2|             buvo, kokia ten istorija buvo jai išsidėsčiusi. Tada būtų
136  2|            to nepagydomai nykstanti, buvo tokio pat stipro kūno, taip
137  2|            tik stačiai į šlaitą, kur buvo lūšių, bet kur augo ir puikiausių
138  2|            uždususi, akyse tebematyt buvo didžiausias išgąstis.~    -
139  2|            neatsiliepė. Viskas dabar buvo labai tai jai. Ir tik kai
140  2|             pilnintelėje žmonių, jai buvo piga nugrimzti, kad niekas
141  2|            atgailą darydama, tik kad buvo lyg girta ar kuo apipenėta.
142  2|          visus žmones. Kiek lig šiol buvo laisva nuo visa ko pašalinio
143  2|       pašalinio gyvenime, tiek dabar buvo pilna to vieno: teatminė
144  2|           pamokų jai nedavinėjo. Kas buvo, tai savaime. Jųdviejų santykiuose
145  2|              kur kitur. Su Mykoliuku buvo tik dvasių susituokimas,
146  2|         nesakė nieko, tačiau širdyje buvo nemaža pradžiugęs. Jis jau
147  2|           nemaža pradžiugęs. Jis jau buvo pradėjęs dairytis į klėtelę,
148  2|             degtinės raselės, kurios buvo siurbtelėjus, kai iš eilės
149  2|             sieną jos dvasios akimis buvo regimas. Antai jis sėdi
150  2|             dar nematė. Ir dar viena buvo nuostabu: jos vaizduotė
151  2|            apie Mykoliuką. Geišė jai buvo tik gamtos pajėga, pasinaudojusi
152  2|          lūpomis jai bučiuoti. Geišė buvo tik pasinaudojęs jau tokia
153  2|              visą dieną. Lūpelės jai buvo raudonos ir kiek išvirtusios,
154  2|              jam: ne, tai... tai jam buvo aiškus galas: nebegyventi.
155  2|              pat išėjo į namelį, kur buvo prie grūstuvės pastebėjusi
156  2|       veržimasis į savo ateitį, kurs buvo anąkart kilstelėjęs ir nuslūgęs,
157  2|            nors griebtis. Mykoliukas buvo ne tragedijoms ar skaudžioms
158  2|           savo sugaištą jaunybę. Jei buvo jam lemta pagyventi dar
159  2|              po trejeto dienų viskas buvo sumesta ir aptvarkyta, laisva
160  2|          taip švaru, minkšta ir ramu buvo miegoti... Nei šios klėtelės,
161  2|              naktį.~    Ak, kaip jam buvo sunku! Ak, kad brolis būtų
162  2|              jau atėjo piršliai (jam buvo vis tasia, kas) neužmušė
163  2|           nors tiek laisvą, kiek jis buvo prieš tai laisvas. Tokios "
164  2|          visa, kas dabar darėsi. Jis buvo iš tolo nuo visa to priežasties
165  2|          šaltą šaltą žemelę tai, kas buvo jiems brangiausia ir skaisčiausia
166  2|            nuimta nuo kryžiaus: tiek buvo kančios pusiau pravirose
167  2|            jo malonėjimus. Visa, kas buvo susidarę joje per tuos malonėjimus,
168  2|             ji dabar atnešė tam, kam buvo ji Apvaizdos, regėti, skiriama.
169  2|         nukilo į tą sritį, ir to jam buvo taip sočiai gana, jog nė
170  2|         paragauti savo saldybių. Tai buvo jam uždas, jog iš tų dangiškųjų
171  2|          Kiekvienas jos pabučiavimas buvo jam dar vienas svajonių
172  2|             plėtės. Ir, ak, kaip jis buvo paskui per visą savo amžių
173  2|             išleisdamas; Dievas juos buvo besurenkąs į dvejetą, tik
174  2|      nepadėdamas nuo kaklo, nors tai buvo vasara, Mykoliukas namelyje
175  3|            iš priešakio.~    Jaučiai buvo įganyti kaip stumbrai bent
176  3|            kaip mašastiniai. Šlaunys buvo švarios, nėmaž neapskretusios
177  3|            suskių ir dulkių. Matyti, buvo rūpestingai trenkami.~   
178  3|            Dvylis, laukis ir artojas buvo tad ne kankintojai kits
179  3|              nebe visų ir nebe visur buvo siunčiojamas - buvo kas
180  3|            visur buvo siunčiojamas - buvo kas jaunesnis pavaduoja.
181  3|        Baudžiavų laikus Aužbikai jau buvo gerokai užmiršę ir praturtę.
182  3|   pakenčiamas žmogus šeimoje, kuriai buvo gana savo reikalų ir rūpesčių.~   
183  3|          sėdybą. Po ištisą pusę metų buvo bendrai svarstomi visi nauji
184  3|           Tylutis ramutis Mykoliukas buvo ir tada, kai visa šeima
185  3|          pajuokti savo dėdę.~    Tai buvo piga, medžiagos buvo net
186  3|             Tai buvo piga, medžiagos buvo net per daug; per labai
187  3|           daug; per labai kitoniškas buvo jų dėdė, palyginti su kitais,
188  3|        giliai jautė. Tik jau toks jo buvo būdas: neprieštarauti, ne
189  3|             kaip pirmykščią jo sielą buvo savo meilės instinktu supratusi
190  3|        pasistatyti - "Dėdės klėtelė" buvo vadinamas tarpusienis. Jis
191  3|           trečią klėtį. Viena klėtis buvo skiriama rūbams ir moterims,
192  3|         grūdams ir bernams, į trečią buvo sunešama visi kinkymai,
193  3|              lovoje. Šiukštuose tiek buvo delikatnumo, jog į tą lovą
194  3|              būdamas, kada mylėjo ir buvo mylimas. Saldumo pagautas,
195  3|         kiekvieną jos pajudėjimą. Ir buvo tiek laimingas, tiek laimingas,
196  3|           niekas jo nebeklauso, nors buvo girdimas visiems trims apylinkės
197  3|              atgailojo ir grįžęs vėl buvo šiurkštuolis, nebešventas.
198  4|           nematė. Vis dėlto koks jis buvo laimingas, palyginti su
199  4|               kuri laimės ieškojo ir buvo ją radusi! Mykoliuko nelaimė
200  4|            radusi! Mykoliuko nelaimė buvo dėl per didelio ramumo;
201  4|      neramumo tuose namuose, kur jai buvo lemta ilgas amžius pragyventi.~   
202  4|                  Tokiame nuošalėlyje buvo ir Saveikių dvaras. Iš dviejų
203  4|            trejeto kilometrų nuo jų, buvo kapų rimtis.~    Lygu lygu
204  4|              nei tų dvarų. Sodiečiai buvo daugiausia karališkiai,
205  4|      daugiausia karališkiai, o kurie buvo Pats-Pamarnecko, tai gaudavo
206  4|              gražesnių būstinių, čia buvo retas svečias ir tik gražiuoju
207  4|         kurie priklausė į Saveikius, buvo daug kitokesni neg kiti
208  4|        Saveikiškiai nebuvo suskurdę, buvo gana sotūs, dvarininkas
209  4|        neišnaudojo. Matėme, koks ten buvo jiems pastatytas prievaizdas.
210  4|     pastatytas prievaizdas. Vis dėto buvo nedrąsūs su kitais, namie
211  4|            Tai nebuvo sunku. Rapolas buvo viso ūkio prižiurna, tai
212  4|             tai ir reikalų į jį gana buvo visiems. O kad jo nerasdavo
213  4|             tarkš. Ir jai iš pradžių buvo gera. Kuriai gi moteriškai
214  4|    asmeniniais savumais.~    - Gerai buvo prasidėjęs Severiutei šeimos
215  4|             socialinis gyvenimas. Ir buvo patenkinta, tai, rodės,
216  4|             paveikslėlį, ir Severjai buvo gera, kad į ją nuolat stebisi
217  4|             ką žmonelės susekti. Jam buvo "žmona", ir gera žmona,
218  4|              vis šypsojos. Dabar jis buvo dar žmoniškesnis neg pirma
219  4|           žmoniškesnis neg pirma kad buvo. Dabar jis nebesišalino
220  4|           nuobodumo, kurs vis labiau buvo beapimąs ją. Gera gera apdūkusia
221  4|     prasiblaivi nuo meilės. Tada jai buvo besirodą vis dėlto geriau
222  4|              jo nebebūtų buvę. Ag ir buvo pamiršusi. Taip bent jai
223  4|        Aužbikų pasiilgimo priežastis buvo, nujau, begu tik tas, kad
224  4|          kiaurai per raisto viršūnes buvo matyt Aužbikai; geromis
225  4|         Šiukštų trobas. Ir biržių gi buvo Saveikiuose! Jie visi trys
226  4|           Saveikiuose! Jie visi trys buvo palaukėmis ir lyg sodinte
227  4|            žinoma. Betgi ir nemalonu buvo: slėnyje likusieji Geišiai
228  4|            slėnyje likusieji Geišiai buvo atviri jų priešininkai,
229  4|       Rapolai žinojo ir tvirčiausiai buvo pasiryžę į Geišius niekados
230  4|           neatmenant, Geišės šlaitas buvo gražus ir malonus. Giliai
231  4|            Be beržų tarpukalnėje čia buvo daugybė kitų rūšių lapuočių,
232  4|          kitaip džiaugės.~    Gražus buvo tas šlaitas. Vis dėlto labiau
233  4|             lazdų, nes visas šlaitas buvo į slėnį prieš pat saulę
234  4|      didžiausių riešutų. Daugiau čia buvo atakaitoj ir žemuogių, Severiutės
235  4|              Iš čion ir iš tikro tol buvo matyti, nes slėnys buvo
236  4|              buvo matyti, nes slėnys buvo kelių mylių ilgumo. Čia
237  4|            Pirmučiausia dvaro kiemas buvo toks didelis, kaip geras
238  4|              tik vergais. Gražūs jie buvo, tie trobesiai, ir tvarkoje
239  4|          didumu.~    O nejaukiausias buvo gyvenamasai namas, taip
240  4|              pačią vasarą. Užpakalis buvo į saulę, užtat sode, kurs
241  4|          kurių nė žolė nežėlė. Sodas buvo užleistas, priaugęs, dar
242  4|          pakraščių žilvičių, kuriais buvo apžėlęs, - žilvičių senų,
243  4|              kultūringame dvare.~    Buvo šiaip jau gražu ir vis dėlto
244  4|            šešėlį seka. Šis antrasis buvo toks, kurs visa kita uždengia.
245  4|              nelaimė, gėda pasakyti, buvo ta, kurią visi kiti baudžiauninkai
246  4|          Krymo karo pabaigos visiems buvo pasidarę aišku baudžiavą
247  4|            sau velniop.~    Mužikams buvo aišku ir bajorams buvo aišku
248  4|      Mužikams buvo aišku ir bajorams buvo aišku reiksiant "žmonės
249  4|        žmones, tačiau visa ko pamate buvo jų pačių, dvarininkų, reikalas.
250  4|            žmonai pareidamas tai, ko buvo prisiklausęs dvare. Ir pats
251  4|       susilaukus į savo būstą. Ag ir buvo tai - šventenybė, kuriai
252  4|           dėlto šmėkla atėjo. Laisvė buvo paskelbta. Niekas iš kaimų
253  4|           tiesiog elgetiškas mitybas buvo ir nepatogu, ir negalima.
254  4|          vietos tikrai nėra. Tik kur buvo dėtis? Taip ligi pat vakaro.
255  4|            naujakuriams.~    Dovydas buvo nesumatus. Jei į Rapolo
256  4|          karčios duonos valgyt. O ji buvo karti, oi, karti. Visą naktį
257  5|          gražumu. Ir kai jau visa to buvo gana, Adomukas vieną kiaušinį
258  5|               Dėdė davės, ir kai jau buvo pakankamai atlenktų pirštų,
259  5|               Ji šiandie labai gerai buvo nusiteikusi, sulaukus šventų
260  5|          Daugiau nebebuvo. Tik ir to buvo tam kartui gana.~    - O
261  5|          neveikė, bet tai jam pačiam buvo nepasakomai bjauru ir nuobodu.
262  5|            ir taip pats užsitrenkti. Buvo numanu jo sieloje esant
263  5|         tačiau suprato, koks jau jis buvo daugiakalbis, vis dėlto
264  5|        Nenulenkė jos nė tai, kad jis buvo pamilęs jos maželį, kaip
265  5|    įsiutindavo marčią Rapolienę. Tai buvo lyg pasiskonėjimas pavalgius,
266  5|             čia žmogus. Dėl savęs ji buvo rami. Jai tegėlė širdį,
267  5|      koneveikimų.~    O pats Rapolas buvo ir visiškai ramus dėl savo
268  5|            tebebuvo tijūnas. Rapolas buvo neapsakomai ramus plepys,
269  5|          patys jo kalbos šiurkštumai buvo visai nešiurkštūs. Sodžius
270  5|                 Žmonių akyse Rapolas buvo tikrai išdykęs - vengė mažiausio
271  5|         dievai težino, ar jis tikrai buvo jau paliegęs, jei ne kūnu,
272  5|             kūnu, tai dvasia, ar jam buvo atsirūgęs pirmykštis jo
273  5|             jo tingėjimas, kurs taip buvo nemalonus Dovydui, dar kai
274  5|         sunkesnėmis ligomis. Rapolas buvo panašus į perlūžusį pagalį:
275  5|              lazdą, kuri jam, matyt, buvo jau pravartu, mielai kišo
276  5|        pačiam sodžiui. Savo namų jis buvo tikras penatas, kaukas,
277  5|             ir gyvenimo žinovas, jis buvo tikras instruktorius ir
278  5|      neįvairino. Ūkis, gyvenimas jam buvo tapęs lygiai toks pat, kaip
279  5|            nei linų merkimas. Rapolo buvo apgalvoti žygiai visam sodžiui
280  5|              liesas, gardis).~    To buvo pilnas visas Rapolo Geišės
281  5|        Geišės gyvenimas. Jis visados buvo rūpestingo veido, kaip Don
282  5|           rūpestingai kimšos liuiką. Buvo numanu, jis štai išrūkys
283  5|              liguistumo. Jai Rapolas buvo ūmai žuvęs, kaip žūva mirdamas
284  5|          mirtį ar Laumę.~    Rapolas buvo užbūręs jos sielą ir per
285  5|            gamtos epizodas. Galingas buvo, nors paslaptingas ir baisus,
286  5|             dvaro buitį, kur jis vėl buvo galingas, didžius darbus
287  5|              jo klausė.~    Galingas buvo Geišė, kai davė jai nematyto
288  5|              Rapolo nebėr, bet jis - buvo!~    Rapolas - nebevykėlis;
289  5|              gęsta amžinai. Ir Geišė buvo gamtos žibintas. Jis atidavė
290  5|          gamtai visa, kas jai skirta buvo, ir tapo nebereikalingas.
291  5|           Dūlinėjąs beveiksmis senis buvo jai brangi praeities relikvija,
292  5|              rietis, nors širdyje ji buvo ramiausis avinėlis. Ji dabar
293  5|            visą jį sukomplikavo. Tai buvo anasai Rapolo draugas Adomukas,
294  5|                  Tėvų jausmo Rapolai buvo prityrę. Gal ir visas jų
295  5|            širdžiai Rapolai Adomukui buvo lygiai tiek pat meilūs,
296  5|               nieko...~    Ir Adomui buvo gera, kad - nieko...~   
297  5|       pririšti ir pririšus palaikyti buvo motinos galioje, o dėdės
298  5|             Motina tai jautė, ir jai buvo skaudu, net užgaulinga.~    -
299  5|        visados perdėjo, kai Adomukas buvo ar tik nebe treigys.~   
300  5|            šlaunies. Visos ligos jam buvo jau išbyrėjusios.~    Niekur
301  5|          vyriškai Adomuko prigimčiai buvo nelyginti malonesnis už
302  5|          laižymos. Seselės senai jau buvo tai pastebėjusios ir aptarusios,
303  5|             nematė. Dėl to ir lengva buvo jam neįžeisti vyriškos Adomuko
304  5|            ištikimybės, kuria galima buvo pasikliauti kaip mūru. Tai
305  5|              ilgai sustodami: dienos buvo daug. Tai Adomukas gana
306  5|            baigė penktus metelius ir buvo gudrus kaip senis. Kur nebus
307  5|          vyro, kurs, be to, taip pat buvo prisirišęs visomis savo
308  5|       Atameni anąjį berniuką, kuriam buvo žadėję po diržą rėžti už
309  5|    įtikindavo. Abiem pasakos žodžiai buvo tikrenybė, abiem jie buvo
310  5|            buvo tikrenybė, abiem jie buvo gyvenimo kelio rodikliai.
311  5|       patenkintu, ir Dovydienės byla buvo pralaimėta. Pasibaigė tuo,
312  5|          antram pašonėn.~    Dėdienė buvo jam dar geresnė. Jį guldė,
313  5|             laukti pusryčių. Taip ir buvo ta trijulė, lyg atskira
314  5|         daugiau dirbtų. Tai pravartu buvo ir pati šeimininkė. Ji dabar
315  5|             vakarienės taisyt. Ilgas buvo tasai dienos tarpas pralaukti
316  5|              ir mažam, o nepaliekama buvo jiemdviem nieko. Dėdė, pratęs
317  5|         stovėjo pačiame gale kluono, buvo visų trobesių didžiausias
318  5|   didžiausias Ir. - baisiausias. Ten buvo jaujas, ten dėdavo gavėną,
319  5|              jų čia nesiekė. Tai jie buvo raudonai nušviesti ugnelės
320  5|             ir padavė vaikui.~    Ir buvo gi pramoga: tikros keptos
321  5|               Pavalgė ir dėdė. Abudu buvo patenkintu ir atkartojo
322  5|          trečią kartą.~    Dovydienė buvo taupi šeimininkė, net godi,
323  5|             vienatinių dalykų, kurių buvo lengva pasigauti, netikėtam
324  5|          žvilgsnio, kurs tačiau taip buvo ryškus.~    Slapta negalėjo
325  5|             aišku, namie liekančiųjų buvo kepama bulbės ir valgoma
326  5|              kas tik namiškių viduje buvo, ėmė justi, kaip žaliai
327  5|   išmetinėjimą.~    Ak, kaip nejauku buvo Dovydienei sukiotis jo akivaizdoje...
328  5|         namie. Ir kai ji sugrįžo, ji buvo nebe ta. Ji nebebuvo sustingus
329  5|            nuolatinės barnės. Gal ir buvo Dovydienei noro, tik anoji
330  5|             ir puikia šiaip jau oda; buvo tampri, plieninė. Tai tik
331  5|           Šis Rapolienės lėtumas tai buvo vienatinė reakcija Geišiams
332  5|             savo kraičio.~    Tik ji buvo įgudusi savo vieką darbu
333  5|            ją už vyrą krimto, ji vis buvo pilna gyvybės ir gulti ėjo
334  6|              nevalos rytiečiai žydai buvo sudarę, ar pats lietuvių
335  6|             praeidamas, kitas, ir ji buvo jų.~    Iki šiol dėdienė
336  6|         Mykoliuko ji nebeskaitė: jis buvo lyg tas angelas, kurį vaikai
337  6|        namiegai, viso sodžiaus vyrai buvo neutralūs, ar tyčia apsimetę
338  6|       nedrąsia aimana ne dėl to, kas buvo, tik neva dėl to, kas yra,
339  6|               ir, rodės, visiems ten buvo gera, kaip pas dėdę viešnagėje.
340  6|              prinešioja.~    Taip ir buvo.~    Prieš vieną šventadienį
341  6|         šaukšto.~    Šitas tylėjimas buvo daug sunkesnis už smarkiausį
342  6|            gerus jos savumus. Bepiga buvo rietis, kai jautei, jog
343  6|              niekas nežinojo, kas ją buvo paėmęs, taip niekas nežinojo,