Part

 1  2|      tolėliau atsilikęs nuo kitų. Gal jo kaimas nekentė? Kur tau!
 2  2| atsitikdavo praeiti pro griežiką. Gal tai draugė vedė, už rankos
 3  2|           lyg lakuota. Derėti tai gal ir nelabai derėjo, bet reiškė
 4  2|   visiškai įaugusi merga, žiūrėk, gal jau visų pilnų metų - bet
 5  2|        užsibadytų. Mudu su Dovydu gal ir nesimuštuva, tik duonos
 6  2|      žindo tą savo liuikapalaikę. Gal būt galų gale ir visai nusinuodijęs
 7  2|  apsigyventumei gatavose trobose. Gal kur kitur yra. Pats-Pamarnecko
 8  2|      niekas nebegali apsirikti. O gal jau ir ruošiesi už kokio
 9  2|          tinginiai, nepaslenka, o gal labiau už mane, mergelę,
10  2|        Severja.~    - Susilažinus gal ir pavojinga būtų eit miškan
11  2|       krembliais papenėti. Tačiau gal dar liko.~    Kalbėjo, kilnodama
12  2|      kurios jau tenka bijoti.~    Gal to ji ir pabūgo, kad ūmai
13  2|      pirmąją meilės pamoką.~    O gal nebe pirmą? Ag ji myli Mykoliuką.
14  2|           dirbti. Kad nepavarytų, gal taip prabūtų visą dieną,
15  3|      žolės, kaip ir kitos? Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus
16  4|         dvaro karvelę pasimilžti. Gal taip, tokioje laimėje, būtų
17  4|      Laimėje Mykoliukas skaudulys gal būtų sparčiai augęs. Nelaimėje -
18  4|       baudžiavą nebeišliksiant... Gal dėl to ir Saveikių dvaras
19  5|       Rapolas ir Adomėlis daugiau gal nė nebuvo. Gulė, kėlė abudu,
20  5|         Tai rūkymas, tai rūkymas! Gal tau visas liežuvis jau nusilupė
21  5|     priveikė nenorintį įsileisti; gal apie tai nė pats nebegalvojo.
22  5|          bent ką dirbti. Pagaliau gal tai ne tų vienų lietuvių
23  5|      jausmo Rapolai buvo prityrę. Gal ir visas jų gyvenimas būtų
24  5|           vandens šoko iš lopšio. Gal būt ir užsimušęs, kad motina
25  5|      judame krutame, o ką žinosi, gal ir šitas uoselis, ir kiti
26  5|       nuplėšei šaltekšnio šakelę. Gal dėl to, kad ant jos pilna
27  5|           jai rankos nesugniaužė. Gal manė dar išsisirgsiąs. Pajuto
28  5|        Liovėsi nuolatinės barnės. Gal ir buvo Dovydienei noro,
29  6|       metų buvę ir teblikę; taigi gal ir dėdės tie patys likę.
30  6|    Sakramentus, bėjo labai retai, gal tik bent dukart per metus.