Part

 1  2|          seno, bevaikio jaunikio, kurs džiaugias svetima šeima,
 2  2|           šeimos žmogum ašvieniu, kurs aria, akėja, viską dirba,
 3  2|      didžiavosi turį tokį tijūną, kurs net "šlekteri" po truputį.
 4  2| Pukštaičia, visai ne iš to būrio, kurs jam tiek metų prieš akis
 5  2|          kitą dėsnį savo kauluose kurs nepasidavė išminties dėsniui.
 6  2|      kokių akių ar uostų yra tas, kurs dvarininko vardu laiko savo
 7  2|      aptikęs kaip tik tokį tarną, kurs sugebėjo dvaro santykius
 8  2|           buvo vienatinis žmogus, kurs mėgo ištaigą ir dailę. Pirkia
 9  2|    tegalvo apie tą vieną - Geišę, kurs ją glamonėjo, davinėjo pirmąją
10  2|       ateinančios audros viesulo, kurs pagaus vieną jų, pasuks
11  2|         veržimasis į savo ateitį, kurs buvo anąkart kilstelėjęs
12  3|         ligi pat antrojo dangaus, kurs va matyt.~    Už jungo,
13  3|        įpykėlis pergelta širdimi, kurs savo apmaudą giežia ant
14  3|         savaime jam krito vienas, kurs ir virto jo specialybe -
15  3|            tokiuo vidaus turiniu, kurs kiaurai peršviečia visą
16  4|      pirmojo šešėlio - nuobodumo, kurs vis labiau buvo beapimąs
17  4|         krembliauti tame biržyje, kurs baigiasi puikiu šlaitu į
18  4|         buvo į saulę, užtat sode, kurs nė savo didumu nebuvo šviesus,
19  4|           Šis antrasis buvo toks, kurs visa kita uždengia. Laimėje
20  5|       kažkuomet išspruko Rapolui, kurs ilgai be žado sėdėjo suole,
21  5|   Dovydienė turėjo vieną geluonį, kurs visados vienodai įsiutindavo
22  5|        žydas per šabą, net tokio, kurs nereikalavo pagalėjimo;
23  5|         pirmykštis jo tingėjimas, kurs taip buvo nemalonus Dovydui,
24  5|          visoje seniūnijoje vyro, kurs, be to, taip pat buvo prisirišęs
25  5|           prastą gelžinį skląstį, kurs tik vadinosi spyna. Ten
26  5|    nejausdamas motinos žvilgsnio, kurs tačiau taip buvo ryškus.~