Part

 1  2|     lažininkams! Dirba tikrai už du, už tris, niekados nieko
 2  2|  traukiamas, pasirodo voromis po du, po tris. Jauni, paaugusieji
 3  2|           kuri vieną kartą, kuri du; nelygu kurių ilgumas. Ant
 4  2|       kad taip jis atstos Geišių du darbininku, berną ir mergą.
 5  2|         šeima, bebuvo likę vienu du: jis, visų vyriausis, ir
 6  2|    sakoma dvaras mėginąs bent po du kailiu lupti. Jei dvaras
 7  2|        lupti. Jei dvaras lupa po du, tai reikia pridėti trečias,
 8  2|       kitų, pirkelė. Ji teturėjo du nedideliu ketvirtainiu langu
 9  2|     užmik jos prieglobstyje.~    Du instinktu, motinos ir dukters,
10  2|      motinos ir dukters, sukibo; du karkleliu susipynė iš bailės
11  3|      neužkliuvo. Tai iš viso abu du apmetė akim iš priešakio.~   
12  4|          privažiavo prie Geišių; du nauju kumečiu sukrovė menką
13  4|           visi penketas vaikų ir du samdiniu.~    - Nereikia
14  5| priegalvėlio keliantis išriedėjo du raudonu kiaušiniu, tokiu,
15  5|        dėdė Rapolas, išsiimdamas du raudonu kiaušiniu iš pečionės.~   
16  5|    Nueisiva į Gražį. Ten gausiva du kiaušiniu. Aš jau tai žinau,
17  5|        Tai jau trys po vieną, ne du, kuriuodu žada Adomėliui.~    -
18  5|        Nuėjo abudu į Gražį. Gavo du kiaušiniu. Adomėlis Gražienei
19  5|         dar daugiau dirbt. Aš už du atidirbsiu pagalėdama, tik
20  5|       kad ir tikrai atidirbtų už du, už save ir už vyrą. Tai
21  5|        Prie jaujo sienos stovėjo du kemsai vėtytojam pasisėst
22  5|         bet nebešoko nebebėgo už du tris. Ir visiems pasidarė
23  5| nebelaikė reikalinga bedirbti už du. Nebenorėjo dirbti nė už
24  6|       Leduvos, Kmyninės... Alaus du... visus šešius!!!~    Žinai
25  6|          jau lietuvių būdas: kai du vaidijasi, nors užsimuštinai