Part

 1  2|      senai nebėra. Ūkį laiko ir visu kuo sielojas vyresnysis,
 2  2|      bebuvo likę vienu du: jis, visų vyriausis, ir brolis Dovydžiukas,
 3  2|          ir brolis Dovydžiukas, visų jauniausis, mažas, menkas
 4  2|     savo ūkį, kunigaikštiją, su visu jos sostu pavedęs valdyti
 5  2|  įaugusi merga, žiūrėk, gal jau visų pilnų metų - bet kokiems
 6  2|         Ir tos tėptelėta varsa. Visų spielčiai sveiki ir žiemą
 7  2|       neva susigriebė, kai gavo visų pritarimą, jei dar ne žodžiais,
 8  2|  neuždusdama spirito garais, ir visu delnu suktinai nusukė zūbelius,
 9  3| pavėlavęs ūkininkas nesunaudojo visų karštųjų 90 dienų, reikiamų
10  3|         pamažu keitės. Jis nebe visų ir nebe visur buvo siunčiojamas -
11  3|          vasarojus vėl, lig pat Visų šventės. Pavasarį akėk,
12  4| užmiršusi visas ceremonijas, ir visu kūnu, ne viena galva, atsiversdama
13  4|          išmintingų mergelių. O visų geriausią, visų gražiausią
14  4|     mergelių. O visų geriausią, visų gražiausią bene bus įspitrėjęs
15  4|     kitų rūšių lapuočių, beveik visų, kurių tik yra Lietuvoje:
16  4|     prieš pat saulę ir brendino visų daugiausia ir visų didžiausių
17  4|     brendino visų daugiausia ir visų didžiausių riešutų. Daugiau
18  4|     virpančia ranka. Dėl to jam visų labiausiai gėlė širdį.~   
19  5|         lūšynė, dvaras, vaikas, visų pagarba ir pataikavimas...
20  5|      savo klėtelėje, viena tarp visų žmonių.~    Taigi gynė ir
21  5|       kaimynus, tebebuvo už tai visų garbinama. O dabar, Dievulėliau...
22  5|       pačiame gale kluono, buvo visų trobesių didžiausias Ir. -
23  6|  pakarpomi vyrų uostai, vienoda visų eigastis, net vienodas vyrų
24  6|      harmoningai ir švelniai iš visų krūtinių pūtė šventąsias