Part

 1  2|            svėrės sau per petį, kai ėjo bent kuriuo metu gulti.~   
 2  2|       įtarsi. Negi kas šventadienis ėjo Mykoliukas paraistėn. Šiemet
 3  2|       nebent tik dviem dalykais. Ji ėjo, vis akis nuleidus, lyg
 4  2|            griežtai visi, kurie tik ėjo to dvaro darbus. Nei jis
 5  2|        pusbernėlis. Rapolui sunkiai ėjo ūkis. Jis pats matė netesėsiąs,
 6  2|      pareigas. Nebeėmė savo bizūno. Ėjo į darbininkus apsiblausęs,
 7  2|           kartu neturėdama draugių, ėjo stačiai į griežiantįjį.
 8  2|             nerangius. Visi šiandie ėjo lyg be tikslo, o Mykoliuko
 9  2|     moteries, kuri ir į tikrą vietą ėjo, ašaromis paplūdusi. O ką
10  2|      miegodamas. Tada jis visiškai "ėjo iš šio svieto", kažin kur
11  3|             tekėjo, kiti užkuriomis ėjo. Turtų čia daugėjo, čia
12  3|            prie šventųjų Sakramentų ėjo.~    Nežinia, ar tai padarydavo
13  3|           šventadieniais į bažnyčią ėjo ir bažnyčioje laikėsi nė
14  3|      palaidu nebesiskyrė, vis jungu ėjo, kad ir žolėje, lyg ir kąsnį
15  3|             stojo į jungą, nevaromi ėjo namo ir iš namų. Jie Dzidorių
16  4|          per kurį net viešas kelias ėjo. Aplinkui išmėtyti dvariškai
17  4|             ušsitrenkus. Jam pačiam ėjo nežinomosios, neaprūpintos
18  5|           Gulė, kėlė abudu, į kaimą ėjo abudu, valgė abudu. Dėdė
19  5|        aplink namus. Ir kai Rapolas ėjo ar savo pasakas sekė, tai
20  5|              kur reikia. Ag rūkė ir ėjo. Tik gavo sugrįžti, kur
21  5|          Visa to Severja nematė. Ji ėjo stati kaip stulpas. Stačia
22  5|         buvo pilna gyvybės ir gulti ėjo kone patenkinta ta diena.~   
23  5| nebeprivargdavo ir vis dėlto į lovą ėjo pikta, dažnai nė poterių
24  6|        šėlimui ir neva juokais pati ėjo šoktų, kai kas įsilinksminęs "