Part

 1  2|       šnekučiuoja klausydami. Net tie, kurie paskendo raistan
 2  2|          kinkymai virveliniai, ir tie jau supuvę. Rišu rišu, ir
 3  2|    nusinuodijęs nikociana, kad ne tie šventadieniai ir Mykoliuko
 4  2|           skalbiniai, "dveji", ir tie brolio ar brolienės "duoti"
 5  2|        kokie būtų jam niekai visi tie dvarai, kokiuo nusijuokimu
 6  2|         metų jo ausyse skamba vis tie patys dėdės Geišės raginimai: "
 7  2|   pašnibždomis, būtų rodęsis, jog tie "poteriai" lygu žirniai
 8  2|          savo šešėlį. Taip tebėga tie, kuriems rūpi praeitis užmiršt
 9  3| adukacijos" pabaigti. Sugrįš jie, tie paukšteliai, tie bajoriukai,
10  3|      Sugrįš jie, tie paukšteliai, tie bajoriukai, tokie pat savęs
11  3|           gerai suprato, jog visi tie baisūs šauksmai ir pliaukšėjimai
12  4|        tose gatvėse beveik negali tie, ką nemiga kankina. Kas
13  4|     darosi ar net ką ji daro. Net tie patys krembliai kažin kaip
14  4|         vergais. Gražūs jie buvo, tie trobesiai, ir tvarkoje laikomi,
15  4|         jis gaus badu stipti, tik tie "tinginiai žmonės".~   
16  4|            Ir ėmė viskas irti. Ir tie pavėlavę darbininkai nebe
17  5|           atidarysiu aukštinį, ir tie patys pabaigs eiti... -
18  5|  nepakyrėjo, nieko nepažemino. Ir tie patys jo kalbos šiurkštumai
19  5|          kitaip susidėjęs, kad ne tie smūgiai, kurie netikėtai
20  5|   nepadegtų. Atsiradus kerosinui, tie mūriukai išnyko.~    - Pasikurkime,
21  6|       teblikę; taigi gal ir dėdės tie patys likę. Tačiau, piga
22  6|        rėkaudami.~    Nejaugi tai tie patys, kurie taip harmoningai
23  6|     šventąsias giesmes? Taip, tai tie patys.~    Pačiame gale