Part

 1  2|        paskutinieji užsakai, ir aš - Rapolienė Geišienė, nebe Pukštaičia;
 2  4|                   LAIMINGOJI DĖDIENĖ RAPOLIENĖ ~    Mykoliukas laimės nematė.
 3  4|            kas šventadienis matydavo Rapoliene Geišiene virtusia Severiutę
 4  4|              tai atsitiktinai...~    Rapolienė per gerai jautė, ko čia
 5  4|            štai suolan.~    Trata ir Rapolienė, tuo tarpu delnu nubraukdama
 6  4|              įdomumu seka, ko gi čia Rapolienė taip susirūpinusi, ką gi
 7  4|           vežimais vešk, - džiaugias Rapolienė, lauždama duonos iš storos
 8  4|       atsiversdama į vaišintoją.~    Rapolienė triumfuoja giriama, pigiai
 9  4|         nebūtų atsitikę šešėlių.~    Rapolienė krembliauti bėgiojo į Saveikių
10  5| tirštėjančios audros nebūtų skiedusi Rapolienė. Ji nuo pat pradžios pasiėmė
11  5|          vienodai įsiutindavo marčią Rapolienę. Tai buvo lyg pasiskonėjimas
12  5|         seniau...~    Į tuos žodžius Rapolienė nė nejusdama imdavo nereikalingai
13  5|          niekurneivą.~    Ataušta ir Rapolienė ir ginčą baigia kone malda,
14  5|            prausti ir apskalbti.~    Rapolienė jautė savo vertybę, jautė
15  5|              Šmėklą pajuto pirmutinė Rapolienė, dar kunigui neatvažiavus,
16  5|         išsiskirstydami.~    Iš kapų Rapolienė nebegrįžo namo. Dabar tik
17  5|         vandens, plovė indus, stalą, Rapolienė gi tik virė, į stalą nešė,
18  5|             nė būti nebūtų buvę.~    Rapolienė darbą dirbo nebeskubėdama.
19  6|              visiems pakeliui...~    Rapolienė karčemoje? O kuri gi nelaboji
20  6|        tikrųjų reikėjo. Taip ir tapo Rapolienė centrine figūra - už karčemos
21  6|             negražiai pasižvairavo į Rapolienę. Nepraėjo nė dešimts minučių,
22  6|       išvažiuojantieji:~    - Geišių Rapolienė gerianti už didžiojo stalo...~   
23  6|              mėgo - kratytinius.~    Rapolienė, nebent baigdama senti,