Part

 1  2|           priežastį ir plėtojasi, kol prieina skiriamąjį galą.
 2  2|         būti taip, kaip yra, bent kol vaikai paūgės.~    Tačiau
 3  2|       balsas ėmė gundyti:~    - O kol tai pasidarys, tu būsi jau
 4  2|     apdažydavo paliepę ar grūzdį, kol uždės ant riekės menkos
 5  2|          visa apdrikusi plaukais, kol galų gale praplėšė akis
 6  2|        vieno karto nepakėlė akių, kol išėjo, kur rečiau medžių.~   
 7  2|    bučiuoti akis, kaklą, plaukus, kol įkniubo j lūpas ir nebenorėjo
 8  2|           ar aušros šilumą; gėrė, kol dar nebuvo nuodėmė, kurios
 9  2|    viršaus, iš apačios, nuo kojų, kol nesugniaužė už pažiaunių.
10  2|           ant rankų ir taip esti, kol brolis išvaro jį ko dirbti.
11  3|        užduodami nusišniurkščius, kol juos nusausini šiurkščiais
12  3| pataikaudamas, ne savo tinginiui, kol jis pabaigs tą painią ir
13  3|        kažin ką gera ir laiminga, kol išaušta tikrenybės diena
14  4|           Saveikių ir į Aužbikus, kol tėveliai tebebuvo gyvi.
15  4|  kankintis, nežinodamas, kas yra, kol gydytojas užtinkąs tą slapuką
16  5|        strėnas, perlaužia nugarą, kol pagimdai. Paskui juos supk,
17  5|           sveikata. Ir aš dirbau, kol galėjau. Ir anksti kėliaus,
18  5|        Sauliai amžių miegą miega, kol jų galybę vėl pažadins -
19  5|       vaisiais ir šakelę nulauži. Kol medelis pasigydys, čia,
20  5|          net visai silpna. Vargo, kol žmonių susirado. Šokta kunigo.
21  5|  pamėginti mano grietinės! Žinia, kol parvažiuosi, iškratys, -
22  5|         akmuo ir troškina. Verkė, kol kažin kas ištraukė jį iš
23  5|        mišias bažnyčioje, stačia, kol užkasė kapuose, stačią ten