Part

 1  2|  verčia dvariškiu, atleisdami mūsų dubai visas baudžiavas.
 2  2| kaimiečiai ėmė pravardžiuoti: mūsų Daisia. Jei Daisia niekuo
 3  2|  Tegul sau iškerta visą mielą mūsų raistelį, - liks man tavo
 4  2|       Ji teka antai iš anapus mūsų galasodės. Eik ten link,
 5  2|     ir dvigubai mažesnė už ją mūsų katė. Bet reikia, kad jos
 6  2|    užšoktų man ant rankų kaip mūsų katytė, tai aš mokėčiau
 7  3|        Jiems terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžioti. O paskui
 8  3|    svetimas šalis, nelyginant mūsų šlėktos savo dukteris "na
 9  3|     kitų.~    Artojas - geras mūsų pažįstamas Šiukštų Mykoliukas,
10  4|       Filadelfiją būtų atkilę mūsų Jonavos žydeliai su savo "
11  4|       priglausti namai... Čia mūsų vienų kiekvienas mietas
12  5|   Eikita, eikita, masintojai! Mūsų tas vienas kiaušiniautojas,
13  5|        kiek liežuviu primali, mūsų namai būtų turtingiausi
14  5|     rodydama.~    - Jums, kad mūsų taukai būtų įdirbti ir nudirbti,
15  5|      kad nepasivėlintume, kad mūsų nepjautų barų nenuganytų,
16  5|       tai nebe pirmas kartas. Mūsų ūkininkams jau tiek pat
17  5|         Ė čiagi dabar kas? Ar mūsų šeimininkei ūmai Dievas
18  5|     medeliai mudviejų klauso, mūsų gražia kalba džiaugias ar
19  5|     gražia kalba džiaugias ar mūsų žiaurių ketinimų bijo. Štai
20  5|       Ar tau nepatiko baltoji mūsų duonelė? Ar tau pakyrėjo
21  5|       Ar tau pakyrėjo skaudūs mūsų žodeliai? Ar tavęs nedabojo