Part

 1  2|       Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas, tikras - Mykoliukas.
 2  2|     kartojo nebe pirmą sykį. - O koks geras! Jau tokio kito visoje
 3  2|      saviškis. Drauge augom... O koks jis nedrąsus... Mes, mergelės,
 4  2|        tai aš, daisia, Geišė, ne koks pojuokas... Sever, atsijokėk,
 5  2|  moteriška pajėga glamonėti.~    Koks jis gražus dabar pusiau
 6  2|         daili skliausčia noselė, koks jis jaunas jaunas, baltas
 7  2|     baltas ir, dabar tik pamatė, koks jo veidelis per šias savaites
 8  3|        ne vėlyvasis inkstiras ar koks šašas. Nykščio naga, didumo
 9  3|         per išpažintį sakydavos, koks jis esąs negeras, nekantrus,
10  4|         laimės nematė. Vis dėlto koks jis buvo laimingas, palyginti
11  4|    pernelyg neišnaudojo. Matėme, koks ten buvo jiems pastatytas
12  4|        man tada nuo vyro! Žinai, koks jis smarkus!.. Ginasi visomis
13  4|       parėję galvon panagrinėti, koks gi tasai, kuris ją taip
14  5|     saujelę žemiau.~    - Matai, koks tu dar kvailas, Adomėli!
15  5|         išvirtęs.~    - Reg reg, koks tavo žirgas neramus ar tu
16  5|          Veikiai tačiau suprato, koks jau jis buvo daugiakalbis,
17  5|           marč! Argi tu nematai, koks jis senas? Liepk man dar
18  5|       didžius darbus tvarkė kaip koks inžinierius, ir visi jo
19  5| paliūliuosiu, tai ir bus geriau. Koks tu tebesi kruopelė! Viena
20  5|        kaip ir tau skaudėtų, jei koks .galvažudys diržą tau iš
21  5|   Adomukas, tiesa, dar neišmanė, koks tai sunkus nusidėjimas - "