Part

 1  2|          su jais žaidžia, iš laukų jiems nešioja paukščiukus, kiškiukus,
 2  2|        vietose, bent ponų akyse. O jiems girdint, ypač smarkiai rėkavo
 3  2|          Aužbikų buvo matyti. Tiek jiems iš to ir tebuvo gerumo.
 4  2|           buvę tik vyriškiams. Bet jiems čia nebuvo vietos: jie čion
 5  2|         šaltą žemelę tai, kas buvo jiems brangiausia ir skaisčiausia
 6  3|         vis mažiau. Jie - šelmiai. Jiems terūpi vaikučiai mūsų krašte
 7  3|        artojas jungo galus pririšo jiems prie ragų, ne prie sprando,
 8  3|        brolis, nenuvokdami, iš kur jiems turtai ir lengvenybės gyventi.~   
 9  3|           palyginti su kitais, ir, jiems rodės, pajuokimų nesuprato,
10  3|     kalbino jį. Mykolas atsakinėjo jiems iš didžio, trumpai, mandagiai,
11  3|          savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir, kiek galėdamas,
12  3|       šauksmai ir pliaukšėjimai ne jiems adresuojami. Ne tik nepyko,
13  3|      gyvenimo "jaučių", atkeršijęs jiems už viską pritirta, dėdė
14  4| neišnaudojo. Matėme, koks ten buvo jiems pastatytas prievaizdas.
15  4|           vagiliavo, žinodami, kad jiems čia ne amžius gyventi. Baudžiauninkai,
16  4|           Jei dabar nebedirba, kai jiems rimbais grasoma ir baudžiama,
17  4|           kūdikėlio verksmas rodės jiems saldžiausia muzika ir daugiau
18  5|         moderninę ligą ir kad būtų jiems patiems buvę laiko sirgti
19  5|       Aiman, ir tą palyginti laimę jiems tuojau išdraikė kažin kuri
20  6|            vis dėlto gėda užsmaugė jiems gerkles. Argi kalbama balsiai
21  6|     Dovydai neatminė, kad kas būtų jiems pražuvę, ir jie tiesiog