Part

 1  1|       kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami,
 2  2|        Toli toli nuo griežėjo ima suktis dvejetai. Daugiausia
 3  2| Pukštaičios, ir triumfo balsu ima skambėti, kai pasirodo,
 4  2|   išgirs Mykoliuko skripkelę, ima ir atpėsčiuoja šuntakiais
 5  2|       ir kodėl sveikas žmogus ima ir suserga? Kad tai padarai,
 6  2|  įkaitina jų kinį, išlenda ir ima žaisti. Aš žinau jų kinį
 7  3|      tankiu šydu jos veidelis ima dengtis nuo per šviesaus
 8  3|  Šyptelės, rytą pakirdusi, ir ima rūkai skirtis, ir atsišiepia
 9  3|      pati žemė. Jos prakaitas ima nuo kaktos, nuo veido džiūti,
10  3|     ir žagrė lyg pati savaime ima toliau riekti rugieną ir
11  3|     už praleistąją dienelę ir ima dėkoti Dievui už tą neapsakomą
12  4|       ar šiaip ką, ir vikriai ima suktis aplink savo puodynėles.~   
13  4|       tokių vočių viduriuose. Imą darytis pūlių, o aplink
14  5|     nebepakanka.~    Adomėlis ima ramsčiuotis, tik lazdos
15  5|      Štai man iš tolo kosulys ima, gerklę peršti nuo tavo
16  5|       atsisėsi po rateliu, ir ima pusiau kaip šunes ėsti.
17  6|      padirbės keletą dienų ir ima neberimti; pradeda lyg tingėti,
18  6|      pilsto, bet į kits kitą. Imą po pirmą burnelę - atsilošę
19  6|    Sveikas! - Į sveikatą!~    Imą po antrą - arčiau viens
20  6|    antrą - arčiau viens kito. Imą po trečią - pirma pasibučiuoja
21  6|       kits kito esą pasiilgę. Imą po daugiau, jau užmiršta