Part

 1  2|          nykti šeima, bebuvo likę vienu du: jis, visų vyriausis,
 2  2|      Rapolas nėmaž neabejojo. Tik vienu jis be galo stebėjosi -
 3  2|           jos mėgsta dabą. Kur jų vienų buvo kertelė, ten ir dabos
 4  2|        juoko ir srovės ašarų, nuo vienų ir kitų buvo lygiai trošku.
 5  2|           dalykui tinkamas nebent vienų tik lietuvių vidus. Jo viduje
 6  3|         tylutėlis, bekalbis ar su vienu Dievu bemokąs kalbėtis;
 7  4|          be reikalo didelis, nors vienu aukštu ir medinis. Frontu
 8  4|        dieną Saveikiuose atsirado vienu blogu arkliu atkramenęs
 9  4|         ir nepatogu, ir negalima. Vienu matu jis pasijuto toks senas,
10  4|      priglausti namai... Čia mūsų vienų kiekvienas mietas įbestas,
11  4|         skrynios kaip užmušti, nė vienu žodeliu nepaprieštaraudami:
12  5|         tai ir gavo tenkintis tuo vienu klausytoju - Adomėliu.~   
13  5|         visais galais, nelūžo tik vienu liežuviu. Juo tai dėdė darbavosi
14  5|            kai tu apsiėjai su tuo vienu! Tu ir skaisti, tu ir stipra
15  5|            Pagaliau gal tai ne tų vienų lietuvių liga. Rusai tokie
16  5|          bučiavo ją lūšynėje. Tuo vienu išbučiavimu Geišė sutraukė
17  5|         paprastąją žemę, kuri jai vienų usnių beduoda. Tačiau argi
18  5|           nebe jų sielų gyvenimą, vienų kūnų: pavalgyt ir vegetuot,
19  5| neatvažiavus, nors Rapolas jai nė vienu žodžiu nepasiskundė, nepaaimanavo,
20  6|       reikia, kad suskubtumei ant vienų ar net ant abejų mišių.~