Part

 1  2| nebedirbo ir alko ant pelienės duonos.~    Pagaliau vieną kartą,
 2  2|        gal ir nesimuštuva, tik duonos visiems tikrai neužtektų.~   
 3  2|        jos geidė, kaip alkanas duonos.~    Sulyso, žandai dar
 4  2|       tyčia pasigamino daugiau duonos valgytojų ir pats vienas
 5  2|    patrupintų bulvių, pelienės duonos; čia pat turėjo gauti ir
 6  2|        uždės ant riekės menkos duonos. Visa tai buvo taip apetitinga,
 7  4|  džiaugias Rapolienė, lauždama duonos iš storos riekės ir kraudama
 8  4|   ranka.~    Su viena ranka ir duonos trupimai nepiga suvaldyti,
 9  4|       jų turtą į vežimą ir, nė duonos kepalo neįdėję už tris dešimtis
10  4|     užeinat... Iš kur mes jums duonos pritesėsim, kur mes jus
11  4|        nė pirštu nepridėta, ir duonos tikrai maža, ir vietos tikrai
12  4|      Rapolai Geišiuose karčios duonos valgyt. O ji buvo karti,
13  4|        Ir prileidus prie stalo duonos laužt, kalbėjo ir kalbėjo
14  5| neišverdu, raguolių neprikepu, duonos neįminkau, gyvuliams nesutaisau?
15  5|        žuvusi dvare, likusi be duonos, be pastogės? Argi ji viena
16  5|    vietos prie stalo ir kepalo duonos.~    Visos tos scenos kaip
17  5|    norįs valgyti. Davinėjo jam duonos, kuria vaikas nesitenkino,
18  5|  rengti užkandos. Padėjo geros duonos, pagarsėjusios savo lydytos
19  6|     išgeriant, tegaudami tokią duonos riekelę, kurios vienam geram