Part

 1  2|        šluotelę dėlioti. Pagaliau tarė:~    - Kad aš tau, Mykoliuk,
 2  2|    šiandie, be draugių, daisia? - tarė dėdė Rapolas, draugiškai,
 3  2|           ir, padaręs rimtą miną, tarė:~    - Ką žinosi...~    -
 4  2|   neįkandžioti ir sausi sudžiūvę. Tarė: "Amen", ir paliko beklūpanti.
 5  2|         Eisiu įsivesiu jaunąją, - tarė ir išėjo į klėtelę.~   
 6  2|         jaunikaičiu striktelėjęs, tarė Rapolas ir išsivedė mergelę,
 7  2|           aš išteku... - pagaliau tarė Severja, lyg pirmą kartą
 8  5|          papliaukšėjo liežuviu ir tarė:~    - Jau gali, vaikeli,
 9  5|          mušti.~    - Na, mušk, - tarė paklusnus dėdė, labai žemai
10  5|       pralaimėjai, duokš kiužį! - tarė dėdė siekdamas. Adomuko
11  5|           kuo aš beatsigavėsiu? - tarė.~    - Na, tai likiva katras
12  5|           Velykius yra padėjęs, - tarė dėdė Rapolas, išsiimdamas
13  5|        terbą.~    - Na, eikiva! - tarė.~    - Palauk! - sustabdė
14  5| prikalbėjo dėdė Rapolas. Pagaliau tarė:~    - Duok, kiaule, kiaušinį:
15  5|          Adomai, gerai padarei, - tarė dėdė, kai išėjo abudu laukan.~   
16  5|        Pasikurkime, dėde, ugnį, - tarė Adomukas žibančiom akelėm.~    -
17  5|      teliepė pasakyti sudiev... - tarė tokiuo balsu, nuo kurio
18  6|         pečius.~    - Gėrusi... - tarė Dovydienė vyrui visa nusigandusi.~    -