Part

 1  2|         į paraistę grieždamas tą pačią melodiją. Balsas silpnėja,
 2  2|   Mykoliukas varo ir varo vis tą pačią melodiją: "Kai noriu, rimtai
 3  2|          Žiūri ir žiūri vis į tą pačią vietą, tik vargu bau kas
 4  2|     vargti. Vis dėlto Rapolas tą pačią dieną išėjo iš Geišių į
 5  2|     visas degė, plastėjo, vis tą pačią mintį mąstydamas, tą patį
 6  2|          apie seną vyrą ir jauną pačią. Jis, trimis dešimtimis
 7  2|      neįsileis naujos poros į tą pačią gūžtą, kur ir be to pilna.
 8  2|          brangenybes.~    Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu
 9  2|        nuvokė, arti palies ir ją pačią. Krito miegan ir tuojau
10  2|        mintys vėl pasileido į tą pačią paslapčių sritį, kur buvo
11  2| sukritimas, kaip ir kūnų.~    Tą pačią dieną, lyg tyčia neleisdamas
12  2|         marti, užrišo Mykoliukui pačią gražiąją juostą šaliką,
13  3|          spindulių strėles palei pačią žemę. Nutiesia nudriekia
14  4|      ūksmėj ir lyg šalčiu dvelkė pačią vasarą. Užpakalis buvo į
15  5|         nenusitvėręs. Jis net tą pačią lazdą, kuri jam, matyt,
16  5|       gyvenimas būtų ėjęs vis ta pačia vaga, kaip iki šiol, nėmaž
17  5|      pamilo jį didesne meile neg pačią motiną, ne viena omine,
18  6|       Bet kuri mergelė gražiąją, pačią naująją savo skarelę dabar