Part

 1  2|         Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios,
 2  2|      galėtų galų gale užmigti. Akys buvo sausos, net perštėjo.
 3  2| stačiai jai į akeles. Severjos akys, taip pat plačios plačios,
 4  2| pasileido iš miškelio parugėn. Akys jam blizgėjo, kaip išvydus
 5  2|       sraigiu aukštyn, tai net akys raibsta. Juokai vieni. Andai
 6  2|  išplėstos ir lyg miglotos jos akys tereiškė, jog jai nelabai
 7  2|       po jo kojų žemė linksta. Akys paraudo, liepsnos prieš
 8  2|  senovinė šypsena ant jo lūpų, akys sublizgėjo pirmykščia svajone,
 9  2| nebesimatė kaktoje Mozės ragų. Akys švietė nežemiška meile ir
10  2|   karto pabučiavęs. Nuo Geišės akys temo, nuo šio šviesiau darės.
11  3|       pasilenkęs, kai klūpėjo; akys blizgėjo išmintimi, protu,
12  4|   nedrąsiai įėjusi kaimynė, ir akys jai blizga smalsumu, kas
13  4|       pakiemiais elgetaudamas. Akys ir skruostai jam pabaigė
14  5|     tilindžiavimą, tebereipsta akys nuo daugybės šviesų gilioje
15  5|   geltonos, lyg katės tamsoje, akys įsirėmė kiekvienam stačiai
16  5|     sąžinę. Šaltos, bereikšmės akys, nežinia, baidė ar drąsino,
17  5|    stingte sustingo. Rodės, nė akys nebemirkčiojo. Lavoną nuprausė
18  6| Gyvumas veiduose, net paraudę. Akys blizga, lūpos praviros,