Part

  1  1|            ir pasakojama toli gražu ne prie "apynio spurgo, miežio
  2  1|   pavadinimai anuolaik reiškė visai ne giminės ar šeimos santykį,
  3  2|                Saveikių dvaras buvo ne didžiausias Pats-Pamarnecko
  4  2|        Mykoliukas visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs, mažiausiu
  5  2|             nepasiteisinęs, niekam, nė namiegams, nepasiskundęs.
  6  2|             sūrio pakišo pagraužti. Ne, niekas jo nepamalonino
  7  2|       nepasirodė matą, juoba niekas nė gražiu žodžiu neatlygino.
  8  2|         neatlygino. Niekas, niekas; nė artimiausieji kaimynai neprakalbino
  9  2|            šypsosi Mykoliukas visai ne šiam pasauliui. Jis jau
 10  2|             taigi sau daros malonu, ne kitam. Ar negana "dėdei",
 11  2|           šiene ar šiauduose, o kad ne, tai arklidėje - ten šilčiau
 12  2|            Ak jis tik - Mykoliukas, ne Mykolas, tai ir reikalai
 13  2|     inventorium, be kurio ūkis būtų ne ūkis ir šeimininkas gautų
 14  2|          sėdynėj, ant ežios, kelius ne pastatęs, tik juos paklojęs
 15  2|      leidžias, įsižiūrėjęs į erdvę, ne tą erdvę, kuri prieš jo
 16  2|              Abudu į gamtos akordą, ne kam kitam. Dėl to ir nenuobodžiai,
 17  2|    nebepaleidžia jų iš savo srities ne tiek savo dailiškumu, kiek
 18  2|       rankom už pečių, už pažasčių, ne už liemenų, ne už rankų
 19  2|            pažasčių, ne už liemenų, ne už rankų plaštakų, palinksta
 20  2|       storus pasturgalius ir sukas, ne kratytinio, tik suktinio.
 21  2|             tvirto vyriško juosmens nė raišiodamas nesulaibinsi.~   
 22  2|           trys dvejetai; nebesisuka nė vienas, - Mykoliukui vis
 23  2|           kaip neįvertino jo darbo, nė meilės, - kaip gi ir kam
 24  2|   nukeliauja į minią. Kaip kada tai nė nebeatitraukia akių. Žiūri
 25  2|        dabar viens antrą pažinusiu, ne iš pat mažens, lyg tik dabar
 26  2|          lyg tik dabar pasimačiusi, ne per dvidešimtį metų kasdien.
 27  2|              vėl pro Mykoliuką. Jei ne praeinant, tai bent grįžtant,
 28  2|         mėsingą ranką. Tik tai buvo ne raiščio veržimai: tai savaime
 29  2|         moterišką rankos mėsingumą, ne vyrišką raumeningumą. Palinkęs
 30  2|         patvarumą. Rodės, tokia oda nė senatvėje nesiraukšlės.~   
 31  2|        esant rūpestingai mazgojamas ne tik tai vienai dienai. Buvo
 32  2|          Tik šiemet jis, rodos, bus nė vieno šventadienio neapleidęs (
 33  2|          žinai, kas buvo Gediminas? Ne tavo galvai tai žinoti!
 34  2|           didikų esti kvailių, nors ne tiek, kiek tu. Tai Gediminas
 35  2|           jos sostu pavedęs valdyti ne vyresniajam sūnui, kurių
 36  2|          mudu ir dviese nepavaldova nė to dvejeto arklių. Kad tu,
 37  2|       pragyventi amželį. Moterų jis ne tik nebuvo papiktinęs, nė
 38  2|           ne tik nebuvo papiktinęs, nė nematęs. Mergų darbininkių
 39  2|             jautė tai iš pertarmės, ne iš pažeminimo ir niekinimo.
 40  2|           Severja Pukštaičia, visai ne iš to būrio, kurs jam tiek
 41  2|          Nebeesmi, daisia, bloznas. Nė ištvirkėlis, daisia. Kad
 42  2|        Seniau, būdavo, nepraleidžia nė vieno kiemo, nepakalbinęs:~    -
 43  2|         pilna "draugų ir bičiulių". Ne jo, jo žmonos. Tai dar nieko.
 44  2|         nusinuodijęs nikociana, kad ne tie šventadieniai ir Mykoliuko
 45  2|       norite, meile ar kitaip, nors nė per akies mirksnį nenyko,
 46  2|         tokių šventadienių. Rapolas nė vieno nebuvo praleidęs.
 47  2|         nebuvo praleidęs. Vis dėlto nė per nago juodymę neprisiartino
 48  2|     neprisiartino prie savo tikslo, nė vieno karto negavo progos
 49  2|         vakarą būtinai pasikalbėti, ne apie piršlybas, o, ne! tik
 50  2|  pasikalbėti, ne apie piršlybas, o, ne! tik taip sau...~    Ak,
 51  2|            išsibarstę. Jokių rimtų, nė juokingų dalykų apie save
 52  2|      nebegirdi. Sustojo, įsiklausė. Ne, nebegriežia. Mykoliukas,
 53  2|             dar šiemet nebuvo buvę. Ne tik saulė, visas oras buvo
 54  2|        pripratę iš Mykoliuko laukti ne malonės, tik "dėdės" pareigų
 55  2|          Mykoliukas niekam neištarė nė pusės žodelio. Ką valgęs,
 56  2|        duoti" vilkėti: tik vartoti, ne į savo skrynelę pasidėti
 57  2|         nutirpo. Kaipgi tai galima? Ne, jis, Mykoliukas, neleis,
 58  2|           kartėlis kažin kur dingo. Ne, tikrai ne! Jis negali suardyti
 59  2|         kažin kur dingo. Ne, tikrai ne! Jis negali suardyti broliui
 60  2|    teparvažiuos ar pėsčia beparbėgs ne pažaisti su dėde, tik pilnų
 61  2|             susitraukęs kamuolin... Ne, Mykoliuk, to laukti nėra
 62  2|      įsitaisysi ir pasisamdysi, kad nė kelinių savo neturi? Tokiems
 63  2|            seniūnijoje, rodos, nėra nė vienos dykynės (pustoš),
 64  2|             taip toli matyti...~    Ne, Mykoliuko pajėgos to netesės -
 65  2|             priedų, kurie vis dėlto nė iš tolo neatvaizdino jam
 66  2|                Dabar tik Mykoliukas ne tiek suprato, kiek juste
 67  2|          gyvenime, jei jos netektų. Ne spraga, būtų neblikę ištiso
 68  2|           be Severjos jam gyvenimas ne gyvenimas, ar jis jos neves,
 69  2|          suaugusi su jo būtybe, jog nė tai vienai valandai nebegalima
 70  2|        juodu žmonės sujungė, ar dar ne, - pati gamta, pats Dievas
 71  2|          kaip iš verdančio vandens. Ne, jis dabar nebenori mirti,
 72  2|            suriko: "kur, kur, kur…" Nė kiek netrukus, visas jaunimas
 73  2|      Mykoliukas, sustodamas griežęs;ne balsu, tik kažin kaip savo
 74  2|            bet kurio gyvio akis. Ir nė vienas vabzdys neaplenkia
 75  2|           Dar pilniau. Žodžiai arba ne viską tepasako, arba per
 76  2|     veidelius tai jaunutei porelei. Ne, ne porelei: Daisia tematė
 77  2|           tai jaunutei porelei. Ne, ne porelei: Daisia tematė vieną
 78  2|        vieną težiūrėjo savo vidaus, ne kaktos, akimis.~    Ir abudu
 79  2|             pagreitintą jo žingsnį, ne tokį šabasinį kaip kitomis
 80  2|            patvirtino Mykoliukas ir nė nejusdamas rankom pasirėmė
 81  2|             Mykoliukas, bus besėdįs ne tik drauge su savo nuolatiniu
 82  2|         Viens rėkavo savo įsakymus, nė nežiūrėdamas, kam; antras
 83  2|         antras atsidėjęs vykdė tai, nė nežiūrėdamas, kokių akių
 84  2|            jau dėdė. O tu jo turbūt nė karto dar nesi tuo vardu
 85  2|      Išsišiepė ir jis, tačiau visai ne taip, kaip šiepdavosi savo
 86  2|           baido mažus vaikus.~    - Ne toks jau čia miškas, kad
 87  2|            tiesą pasakius, dar nesu nė karto susitikus. Tokiuo
 88  2|        kiaunė. Nuo žmogaus slepias, ne kelią jam pastoja.~    -
 89  2|             kitą aplink drūtą pušį, ne žemėje, tik sraigiu aukštyn,
 90  2|       išbirusias savo smilgeles, ir nė nepasidomėjo, kokį įspūdį
 91  2|            miškan apyaušriais, kada ne tik žvėrys, ir visos dvasios
 92  2|          nuostabiai gražiame kalne, ne kalne, veikiau skardyje
 93  2|        vagis bus jas atsidaręs.~    Ne tiek dėl kūčių, kiek dėl
 94  2|        turėjo visa to pasitiekusios ne tik visam savo amžiui, dar
 95  2|     negalėjo duoti, nei ji pirkiai. Ne vieno žmogaus galia nugalėti
 96  2|             ta santvarka, kuri yra, nė nenuvokdami, jog gali būti
 97  2|           pasistoti švietė baltumu, nė žymelės, kad kas būtų jį
 98  2|         pasikieminėt ir nairydamos; ne ko nauja ieškojo: jos aliai
 99  2|            lubos. Sienose, grindyse nė dulkelės; pabalkiais, sąsparose
100  2|     dulkelės; pabalkiais, sąsparose nė vortinklėlio. Sienose, kur
101  2|           kalbėjo draugės.~    - Ir nė bluselės! - pavydėjo visos
102  2|            neišvalius, neišsibodėsi nė blusų.~    Gerai vėdinamas
103  2|   žegnojimos žodžius. Ir susijuokė; ne iš žegnojimos: tai buvo
104  2|          berti poterių žodžius. Kad ne pašnibždomis, būtų rodęsis,
105  2|             juo šukuotis. Plaukai - ne nuobraukos, buvo jauna,
106  2|     pakluonėmis į pakalnę, į girią; ne kiauliarisčiu, tik žengdama,
107  2|             Visos jos, jei kuri tik ne ligūsta džiovininkė, ne
108  2|             ne ligūsta džiovininkė, ne padaryta, reiškia, nesužavėta
109  2|                 Šmūkštelėjo į girią ne takais, tik stačiai į šlaitą,
110  2|             kaip Anykščių šilelyje. Nė vieno karto nepakėlė akių,
111  2|           Gi tai aš, daisia, Geišė, ne koks pojuokas... Sever,
112  2|         Gulėjo kniūpsčia ant grindų ne iš maldingumo ar atgailą
113  2|       nenorėjo, tik troško gert. Ir nė valandėlę neišnyksta iš
114  2|           vaizduotės - vyriškis, ir ne kas kitas, tik Geišė.~    -
115  2|           visą jo tėvynę? Ir ar tik ne chimera tas tariamasis dvasių
116  2|          dvasių sukritimas?~    Tai ne Severja galvojo, ji nemokėjo
117  2|            pastumdėliams rodės, jog nė Pats-Pamarneckas didesnės
118  2|             močiai instinktas sakė: ne! Lietuvės moteries instinktas.
119  2|                Visi tai išsiaiškino ne kuo kitu, tik neapsakomu
120  2|             visų pritarimą, jei dar ne žodžiais, tai palankumu
121  2|         dabar Severja pasakytų jam: ne, tai... tai jam buvo aiškus
122  2|              Pasvyravęs pasvyravęs, ne tiek drąsiai, kiek būriškai,
123  2|       skrynios ir kadgi suspiegs ko ne taip pat, kaip rytą girioj,
124  2|      nesipriešina, tik ir į jo pusę nė nedirsteli. Jos akelės vėl
125  2|         užbėgti norėjo, nes jautė - ne jo pajėgoms išvaduoti Severiutė
126  2|             kunigaikščiui Radvilai. Ne jam, ne jam - dėdei...~   
127  2|     kunigaikščiui Radvilai. Ne jam, ne jam - dėdei...~    Tas egoizmo
128  2|           griebtis. Mykoliukas buvo ne tragedijoms ar skaudžioms
129  2|             jį kitokį, o pašalietis nė spėti neatspėja, jog to
130  2|             visą kūną, tik šiuokart ne iš viršaus, iš apačios,
131  2|         savo žmonelę ir pasipiršęs? Ne, jis ne rungėjas kitų.~    -
132  2|      žmonelę ir pasipiršęs? Ne, jis ne rungėjas kitų.~    - Taip
133  2|         miega, nes štai kuris metas nė nekrust, sakytumei - verkia,
134  2|            nesivaizdavo Severjos ir ne joje koncentravo visa, kas
135  2|            visas išbalo kaip drobė. Nė žymelės tos šypsenos, kuri
136  2|           man per vestuves...~    - Ne... ne... Severiut, atleisk,
137  2|             vestuves...~    - Ne... ne... Severiut, atleisk, susimildama...
138  2|     susimildama... negalėsiu... Tik ne tai, tik ne tai!.. - užsigynė
139  2|        negalėsiu... Tik ne tai, tik ne tai!.. - užsigynė Mykoliukas
140  2|    pirmykščia svajone, jis vėl tapo ne šios žemės gyventojas, tik
141  2|          buvo taip sočiai gana, jog nė justi nepajuto reikalo iš
142  2|             žemybes kažko atsiimti. Ne, jis savo svajonei negalėjo
143  2|                 Geišė jos taip nėra nė karto pabučiavęs. Nuo Geišės
144  2|       gyvenimas išskyrė. Mykoliukas ne rungėjas nei Geišei, nei
145  2|           pieva. Tai už muziką.~    Nė valandėlei jos nepadėdamas
146  2|           visam savo amžiui. Griežė ne vestuvininkams - jai griežė.
147  3|        pasinaudot ir savo papratimu ne save nupeikia, tik tai,
148  3|            tokios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas -
149  3|            pririšo jiems prie ragų, ne prie sprando, ir jie ne
150  3|             ne prie sprando, ir jie ne pečiais turi traukti didelį,
151  3|             įgelti, o tuo tarpu jie nė nekrust; eina, kaip ėję,
152  3|     užantyje tebūtų buvusi tuštuma, ne kūnas. Plika lig pakaušio
153  3|         neva artojui pataikaudamas, ne savo tinginiui, kol jis
154  3|  praskleidęs plaukus, pažiūrėjo, be ne vėlyvasis inkstiras ar koks
155  3|              sausai gulima. Nestigo nė vieno plaukelio, kurie būtų
156  3|              Gavę po smūgį, jaučiai nė netimptelia. Toks jau jų
157  3|       paprasti. Ant trumpo botkočio ne sukriai suvytas botagas
158  3|           musioms sienose naikinti, ne storaodžiams jaučiams raginti.
159  3|            jog botkočio gale nebūta nė paprastojo, jaučiais ariant,
160  3|          laukis ir artojas buvo tad ne kankintojai kits kito, tik
161  3|          sutartinė trijulė; artojas ne skūrlupys, ne įpykėlis pergelta
162  3|      trijulė; artojas ne skūrlupys, ne įpykėlis pergelta širdimi,
163  3|             Dėdė gavo rudenį suarti ne tik pūdymui, dar ir vasarojui.
164  3|           rugienas ir vasarojienas. Ne taip jau tai spartus darbas.
165  3|              Tarytum niekas daugiau nė nearė, tik vienas Šiukštų
166  3|         buvo būdas: neprieštarauti, ne gintis, ne pretenzijas kelti,
167  3|          neprieštarauti, ne gintis, ne pretenzijas kelti, tik vis
168  3|            atspėjusi. Antros tokios nė negalėjo bebūti pasaulyje.~   
169  3|        praturto: jis jau turėjo jei ne savo, tai bent jam skiriamą
170  3|        panėšėjo į juosimąją juostą, ne rišamąjį šaliką, vis dėlto
171  3|       Mykolas niekados nebevartojo, nė nebečiupinėjo. Tai skripkelės.
172  3|        lygiai žiemą, lygiai vasarą; ne kiekvieną šventadienį, tik
173  3|           ėjo ir bažnyčioje laikėsi nė kiek ne menkiau už pačius
174  3|          bažnyčioje laikėsi nė kiek ne menkiau už pačius didžiuosius,
175  3|           šauksmai ir pliaukšėjimai ne jiems adresuojami. Ne tik
176  3| pliaukšėjimai ne jiems adresuojami. Ne tik nepyko, tiesiog nei
177  3|           ganyklą.~    Abudu jaučiu nė palaidu nebesiskyrė, vis
178  3|                Jauteliai nėjo tolyn nė nuo miegančio - taip visi
179  3|          Dzidorių Artoją vedžiojos, ne Dzidorius Artojas juos varinėjosi.~   
180  3|        sukrėtę, jog daugiau, rodės, nė noro nebeturėjo kratyti,
181  4|             bažnyčioje, nelyduodama nė vieno šventadienio. Iš pradžių
182  4|     tebebuvo gyvi. Tik dėdė Mykolas nė vieno karto jos neprakalbino,
183  4|   nuošalėliuose atsitinkančių dramų nė artimieji kaimynai nežino,
184  4|            tik gražiuoju laiku, tai nė kelelių niekas netaisė.
185  4|           žemės išsiviręs: nereiktų nė šarmo, - gėrėjosi ūkininkai.~   
186  4|          jaunos savo pačiutės... Ar ne nuobodu vienai?..~    Trata
187  4|          Žinai, jo visur pilna, tik ne pirkioj. O man kas? Sugrįš,
188  4|        visomis pasaulio baisybėmis, nė nekrutėdama nuo suolo bėgti.~    -
189  4|          ceremonijas, ir visu kūnu, ne viena galva, atsiversdama
190  4|            dvaro virėjo nesimokiau. Ne tokia jau čia sukta priemonė -
191  4|          pirmaisiais dvaro kumetyne ne tik aukštesniu savo padėjimu,
192  4|     vakarais ir gėrėjosi Severiute, ne tik žmona, dar lyg ir savo
193  4|         labai doras žmogus. Tai dar nė karto jai nebuvo parėję
194  4|           žiūrima indelio, begu jis ne pienuitas ar net tašlotas,
195  4|              Dabar jis nebesišalino nė darbininkių. Gaudė bet kokią
196  4|          yra pasaulyje! Kodėl gi tu ne tokia?~    Ir darbininkės
197  4|            geriausia... Tokių lygių nė būti nebėra. Žinoma, kas
198  4|          daryti! Niekam neleido jos nė pirštu pridėti, neleido
199  4|          bėgiojo į Saveikių biržius ne dėl pačių kremblių - virti,
200  4|          Jie vis niekus įkalbinėja, ne aukštyn dvasią kelia, tik -
201  4|             atviri jų priešininkai, nė vienas nebuvo nė vestuvėse,
202  4|      priešininkai, nė vienas nebuvo nė vestuvėse, visi tik peikė
203  4|            kurgi daugiau dėsis, jei ne namo, kur ir be jo pilna
204  4|           ankštų savo kiemelių, šis nė nesirodė kiemas, tik atviras
205  4|             saulę, užtat sode, kurs nė savo didumu nebuvo šviesus,
206  4|       tankiomis eglėmis, arti kurių nė žolė nežėlė. Sodas buvo
207  4|             žinodami, kad jiems čia ne amžius gyventi. Baudžiauninkai,
208  4|        dirbo per prievartą, tai lyg ne savomis rankomis. Visi čia
209  4|            gyveno tik laikinai, tai nė tos mergelės niekur nepasidarė
210  4|           dėl jo paties asmens, bet ne dėl to, kad jis - tijūnas
211  4|         reiksiant "žmonės paleisti" ne iš malonės, tik kad taip
212  4|           matę dirbančių savo noru, ne varu, dirbančių sau. Jie
213  4|              jog žmones "paleidus", ne jis gaus badu stipti, tik
214  4|           nepatenkintas. Nebenorėjo nė į kaimus beiti. Ką gi bepridės?
215  4|             badu visi, kai nebegaus nė vogti ko. Sukirmys, "degutą
216  4|         menką jų turtą į vežimą ir, nė duonos kepalo neįdėję už
217  4|         sveiki, iš kur atėję!.. Čia ne elgetoms priglausti namai...
218  4|         savo skrynios kaip užmušti, nė vienu žodeliu nepaprieštaraudami:
219  4|            visa tai teisybė, jų čia nė pirštu nepridėta, ir duonos
220  4|      besočius ėdruolius, neskiriant nė mergytės, kuri daugiau net
221  5|         Pagriebęs į abidvi rankeli, nė kelinėlėmis neužsimovęs,
222  5|         metai, ir vis dar bekelnis! Ne, reikia apsitaisyti, daisia,
223  5|            ir pati mažų neturi, tai nė kiaušiniautų neturi ko siųsti.
224  5|              Tai jau trys po vieną, ne du, kuriuodu žada Adomėliui.~    -
225  5|           Jam kitą kartą nebereikia nė vieno kiaušinio duoti. -
226  5|       palenki, visai nusvyra.~    - Ne, geriau aš lazda raitas, -
227  5|         taip, kaip paties pono, jis ne tijūnas; ne su rimbu jam
228  5|        paties pono, jis ne tijūnas; ne su rimbu jam pliaukšėti,
229  5|       Uksnienė davė, o Adomėlis jai nė karto rankos nepabučiavo.~    -
230  5|             ir Adomėlis daugiau gal nė nebuvo. Gulė, kėlė abudu,
231  5|              Jis ilgėjos darbo, jei ne darbo, tai bent gyvų krutančių
232  5|        žmonėmis ir jų klausyti, jei ne klausyti, tai pačiam malti
233  5|         graudžia? Muša jis tik kada ne kada, įžiūrėjęs kokią itin
234  5|         pešės. Pagaliau Rapolas ėmė nė nebegirdėti ar bent nebesuprasti
235  5|          neapykantos. Nenulenkė jos nė tai, kad jis buvo pamilęs
236  5|            pamilęs jos maželį, kaip nė vienas tikras tėvas nepamilsta
237  5|   mergiotėms sukrauti? Jo rankomis, ne tavo, ir kaip tik dėl to,
238  5|            aš šakalių! O suaižėjusi ne viena pakriautė, tik visa
239  5|             visa perplūkti, tik tai ne vieno Rapolo išgalėjimu.~   
240  5|            Į tuos žodžius Rapolienė nė nejusdama imdavo nereikalingai
241  5|           sveikata tėra reikalinga, ne man pačiai!~    Ir pasukė
242  5|             valako. Rapolas Dovydui nė vieno karto nebepriminė
243  5|             įsileisti; gal apie tai nė pats nebegalvojo. Vis dėlto
244  5|          bene pradės ką dirbti. Tai nė neminėjo Rapoluijo neveiklumo,
245  5|       tikrai buvo jau paliegęs, jei ne kūnu, tai dvasia, ar jam
246  5|             ir teiravos ir domėjosi ne dėl to tik, kad būtų daugiau
247  5|            meta bent į kupetas: vis ne tiek perlis kupečiavietes,
248  5|             ir tereagavo,veiksmu jo nė per nago juodymą nepastūmėdamas
249  5|        šalta. Kaip tai nemalonu! Ar ne pats velnias pagiriomis
250  5|          kibs kits kitam į plaukus, ne į pievos žolę. Kaip kas
251  5|           metų aplink visus darbus, nė nagų neprikišdamas prie
252  5|           Ir daug su kuo. Tik jie - ne rentininkai, tai, nori nenori,
253  5|            dirbti. Pagaliau gal tai ne tų vienų lietuvių liga.
254  5|        kokio raganiaus pavergiamas. Ne jis kaltas, kad toks tapo,
255  5|     nusinešė ją į trečią kalną, jei ne į trečiąją karalystę, kaip
256  5|           ir pataikavimas... Ar tai ne sapnas, ne nakties svajonė,
257  5|   pataikavimas... Ar tai ne sapnas, ne nakties svajonė, keista
258  5|            tą valandą, kurią juodu, nė tai dienai neaprūpinę, iš
259  5|          kieme? Ji nebūtų išturėjus nė tų sielos kančių, kada jiedu
260  5|          būtų kitaip susidėjęs, kad ne tie smūgiai, kurie netikėtai
261  5|            ramus, lygus, teisingas, nė imti neėmė Adomuko ant rankų,
262  5|         nešiojas ir juo vaizduojasi ne iš tos vienos meilės. Senstančiai
263  5|             pasididžiavimas savimi, ne kūdikiu. Tame Dovydienė
264  5|        nieko nedavinėjo, nemielavo, nė neglostė. Jokių saldybių.
265  5|          nepasidarytų. Dėdė visa to nė nematė. Dėl to ir lengva
266  5|            dėdė nuolat kalba jam ir ne jam. Tai tik plėtė akeles.
267  5|             meile neg pačią motiną, ne viena omine, tik ir sąmone.
268  5|   auklėtinio. Dėdė karšinčius dabar nė manyti nebeišmanė, kaip
269  5|           juo niekas nebesikalbėjo, nė jo beklausė. Nebebuvo ko
270  5|       beklausė. Nebebuvo ko kalbėti nė su žmona Severja, su kuria
271  5|        amželis trumpas, valandomis, ne dienomis, juoba ne savaitėmis
272  5|      valandomis, ne dienomis, juoba ne savaitėmis skaitomas. Nenurausi,
273  5|             nepamėgdžiodama. Be to, nė vieną rytą neužmiršo jam
274  5|     padažyti padaže ir pašerti, kad ne taip ilgu būtų laukti pusryčių.
275  5|            šį dešimtmetį jos turtai ne sumenkėjo, tik žymiai jų
276  5|        vėtytojam pasisėst ir spinta ne spinta - ant keturių kojų
277  5|              Žinoma, tau duotų ,tik ne man. Man, bra, neduotų, -
278  5|          galėjo būti verta skatiko, ne daugiau, o visa padarytoji
279  5|     padarytoji žala verta grivinos, ne daugiau. Vis dėlto Dovydienė
280  5|         karšinčiaus ir Adomuko. Tik nė vienas nemirktelėjo ar kaip
281  5|      Nekaltieji srėbė išalkę: tiems nė motais šeimininkės sielvartai
282  5|              Rapolas, kaip visados, nė negirdėjo marčios užpuolimų.
283  5|     Gudrusis dėdė, nevagis būdamas, nė nemanė savo pėdų mėčioti.
284  5|           šėrė. Tegu jį papeni, tai nė bulbių nereiks. Vis dėlto
285  5|       galėjai spėti, raudą raudant, nė balse nebuvo jausmo, tebuvo
286  5|       kunigą vaišintis. Tik kunigas nė nepajudėjo. Sėdėjo gale
287  5|            prie nabašninko; nematė, nė kaip jo dėdę rytą anksti
288  5|      neatvažiavus, nors Rapolas jai nė vienu žodžiu nepasiskundė,
289  5|          pat nebeištarė mirštančiam nė vieno raminamojo žodelio,
290  5|     raminamojo žodelio, nebeišliejo nė vienos ašarėlės. Ji stingte
291  5|            stingte sustingo. Rodės, nė akys nebemirkčiojo. Lavoną
292  5|             vežėčias įstumto karsto nė nesimatė. Jį be ceremonijų
293  5|           karšinčiaus vardo. Lyg jo nė būti nebūtų buvę.~    Rapolienė
294  5|            už du. Nebenorėjo dirbti nė už vieną, nes Geišiai jai
295  5|      Geišiai jai ničnieko nemokėjo, nė sulūžusio skatiko. Dirbo
296  5|            į lovą ėjo pikta, dažnai nė poterių nebekalbėdama. Pikta
297  6|        lietuvį tik šventė, kuri jam ne tik atilsis Viešpatyje,
298  6|           visa minia, tai ir gieda. Ne giesmes, ne dirbtinius liaupsinimo
299  6|           tai ir gieda. Ne giesmes, ne dirbtinius liaupsinimo žodžius,
300  6|     išreikšti. Jam ir visa bažnyčia ne atskiras epizodas, tik tos
301  6|         išvien gamtos ir gyvių!~    Ne taip vyksta dėdienei Severjai.~   
302  6|       Dėdienė Severja, mirus vyrui, nė bažnyčia nebepatenkinta.
303  6|            lyg keleivis, išsodintas ne toje stotyje; tai padaryti
304  6|        stotyje; tai padaryti niekam nė į galvą neparėjo; ji, kaip
305  6|         valdė vieni patys žydai, ir nė vienas krikščionis negalėjo
306  6|             krikščionys ir griežtai nė vieno žydo.~    Ir vėl lietuvio
307  6|            visi žmonės palinkę, tik ne į vieną punktą, kur pilsto,
308  6|          čia tolimesnis pašnekinus, ne prieinant, tik iš tolo,
309  6|           Pagaliau jai darosi bloga ne tiek nuo išgerto, kiek nuo
310  6|            ji riejosi su Dovydiene, ne tik namiegai, viso sodžiaus
311  6|              paskui nedrąsia aimana ne dėl to, kas buvo, tik neva
312  6|              būdama mergos vietoje, nė tų kelių jos algos rublių
313  6|  pasižvairavo į Rapolienę. Nepraėjo nė dešimts minučių, o jau miestelyje
314  6|            Ji netruko, tik parėjusi nė valgytų nėjo, bet stačiai
315  6|          namus. Rytą nebepagorėjosi nė žvilgtelėti į marčią. Severja
316  6|              Kas vagia, tas plėšia, ne patikėtus daiktus imlioja.
317  6|          patikėtus daiktus imlioja. Ne, čia ne vagies darbas! Ir
318  6|            daiktus imlioja. Ne, čia ne vagies darbas! Ir abiem
319  6|            smilktelėjo mintis - tai ne kas kitas, kaip tik marti.
320  6|            jai niekados nesame davę nė sulūžusio dvylekio saviems
321  6|          jos reikalams. Kai negėrė, nė nereikėjo. Kai pradėjo...~   
322  6|             Ir nusigando. Pradžia - ne galas. Bus ir daugiau "reikalų"...
323  6|         pinigo, ką ir besakyti: jis ne kelyje rastas. Ir ėmė Dovydai
324  6|           kas mielą dienelę, tačiau nė nežvilgterėdami į sėdinčią
325  6|         kaip žemę pardavusi. Matyt, nė kąsnelis jai nebelenda.
326  6|       nebematė miestelio karčemoje, nė kaimo linksmynėje: ji ūmai