Part

 1  2|      juo sėstis užustalėn kaip visados. Kitas šnirpštė, lūpeles
 2  2|        išvydo ten nebe tai, ką visados matydavo, kam šypsodavos.
 3  2| niekados jo nepalietęs, tačiau visados galįs jį perlieti savo bizūnu
 4  2|        savon pusėn.~    - Bene visados saulė šviečia?~    - Didelio
 5  2|        kas šeštadienis, ir jis visados buvo švarus švarus, daug
 6  2|        su Severja. Ją, žinoma, visados rasdavo namie ir eidavo
 7  5|       dieną ir antrą dieną, ir visados, bet tik būtų galėjęs šnekėti
 8  5|     Marč, tu kvaila boba, argi visados perkūnas muša, kai graudžia?
 9  5|     turėjo vieną geluonį, kurs visados vienodai įsiutindavo marčią
10  5|       jam tuštumo reikėjo, kad visados būtų laisvas, nieko nenusitvėręs.
11  5|   Rapolo Geišės gyvenimas. Jis visados buvo rūpestingo veido, kaip
12  5|      dieverio namus atėjusiai, visados svetimai? Juo gyvenimas
13  5|    penėdama.~    Dėdė Rapolas, visados ramus, lygus, teisingas,
14  5|     Tame Dovydienė ėmė ir kaip visados perdėjo, kai Adomukas buvo
15  5|      pritirdavo. Rapolas, kaip visados, nė negirdėjo marčios užpuolimų.
16  5|     čia atvažiavo, kam motutė, visados riejusi ujusi dėdę, dabar
17  6|    klėtelę pogulio gultų, kaip visados darė, kai jai rūbai nugulėdavo