Part

 1  2|         pat į paraistę. Dabar jie patys skripkelės balsus aišo į
 2  2|         kurį tik ką buvo susidarę patys sau, sau vieniem, kurio
 3  2|          jo ausyse skamba vis tie patys dėdės Geišės raginimai: "
 4  3|        gražūs, tarpūs augmenėliai patys būtų buvę kalti, kad pavėlavęs
 5  3|       žmogų įdomina ir erzina neg patys galingieji vasaros spinduliai.
 6  3|        kits kitą mėgo. Pačepsėjus patys stojo į jungą, nevaromi
 7  4|           net ką ji daro. Net tie patys krembliai kažin kaip savaime
 8  4|    istorijų ir pasakų klausė, tik patys, kur nusisukdami, pašnibždomis
 9  4|          valgyt. Įsinorėjo ir jie patys. Pagaliau Rapolas nebeištvėrė.
10  5|       atidarysiu aukštinį, ir tie patys pabaigs eiti... - kalbėjo
11  5|          nieko nepažemino. Ir tie patys jo kalbos šiurkštumai buvo
12  6|            taigi gal ir dėdės tie patys likę. Tačiau, piga sumesti,
13  6|          liaupsinimo žodžius, tik patys save, savo lygumų ir ramių
14  6|     Lietuvos karčemas valdė vieni patys žydai, ir nė vienas krikščionis
15  6|      pabūti, nors jas lankė vieni patys krikščionys ir griežtai
16  6|    rėkaudami.~    Nejaugi tai tie patys, kurie taip harmoningai
17  6| šventąsias giesmes? Taip, tai tie patys.~    Pačiame gale karčiamos