Part

 1  2|         visą vežimą tik vilpš už galo, jei užkliuvo. Uostai šepečiu
 2  2|        jau supuvę. Rišu rišu, ir galo nėra. Reiktų šikšninių.
 3  2|      neabejojo. Tik vienu jis be galo stebėjosi - kodėl jis visai
 4  2|     pažeminti. Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku, kaip ant
 5  2|         Mykoliukui visa eilė, be galo, be saiko, pagyrimo priedų,
 6  2|          mirti, nes jis dabar be galo turtingas, be galo pilnas,
 7  2|      dabar be galo turtingas, be galo pilnas, kažin ko prielektrintas,
 8  2|       kas iš kažin kur dvelkė be galo maloniai, kažin kas spraudės
 9  2|  maloniai, kažin kas spraudės be galo baisiai. Viena ir kita liejosi
10  3|      ARTOJAS - DĖDĖ MYKOLAS ~    Galo vasaros rytas. Visa Aužbikų
11  3|         ir lyg laukte laukia sau galo, kad bent greičiau kas juos
12  3|    Palikęs botagą skersai žagrės galo, delnu kaip karštuvu braukia
13  5|      Dovydienė tai girdi. Jai be galo knita pasakyti ką nors nemalonaus
14  5|         o tu imies už viršutinio galo. Va, tau rankos ir nebepakanka.~   
15  5|      pačiam malti malti be vieno galo, pipsėti savo liuiką, čirkšėti
16  5| pabaigtinas negaišuojant. Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų
17  5|      taip ir šiemet, nėra kam iš galo imti. Daugiausia čia lermuoja