Part

  1  2|     juosmenyje, pečiuitas, daugiau kaip vidutinio ūgio ir pagali.
  2  2|     negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk.~   
  3  2|     greitutis!~    Mykoliukas bėga kaip įdygtas, krauna, mina, braukia,
  4  2|             Kur tau! Visam kaimui, kaip ir dvarui, jis buvo tikras
  5  2|            ir švelniai šypsodamos, kaip ir vežimų krauti. Dar labiau.
  6  2|        glaudė į save abiem didelėm kaip vėtyklės saujom už pakalio
  7  2|        labai tai. Lygiai taip pat, kaip tuo pradėjimu nesiliaudamas
  8  2|            muzikantas sau griežtų, kaip dėdė sau džiaugtųs, kad
  9  2|      neįvertino Mykoliuko muzikos, kaip neįvertino jo darbo, nė
 10  2|  neįvertino jo darbo, nė meilės, - kaip gi ir kam gi įvertinsi saulės
 11  2|        nelyduoja. Šiemet jis, neva kaip ir pirma, nematydamas minios
 12  2|        žvilgiu nukeliauja į minią. Kaip kada tai nė nebeatitraukia
 13  2|             Mykoliukas vėl šypsos, kaip grįždamas namo, tos dienos
 14  2|          atėjus paraistėn, nors ji kaip ir pirma laikėsi mergaičių
 15  2|      traukė erdvę į save, rijo ją, kaip traukinys bėgių kelią, ir
 16  2|      nusigręžęs, jautė artinantis, kaip jaučiama šilima, einant
 17  2|       drūti bizai, į nugarą, kuri, kaip ir kitų sveikųjų ir riebiųjų
 18  2|    palaidinės nažutkos, skiriamos, kaip ir ispanių, moteriškumui
 19  2|            savaime buvo įsismaugę, kaip riebaus vaikelio. Ir per
 20  2|           ir kas žingsnis kinksėjo kaip varliaująs gužas. Prityręs
 21  2|       berniūkštis alkdamas dairės, kaip čia savo sumanumu nebealkus,
 22  2|       kitas pašertų pamylėdamas ar kaip kitaip. Pagaliau Rapolas
 23  2|            išgyventi. Valdykis tad kaip išmanydamas, o pajusi Dievo
 24  2|           Net sunku ir bepasakyti, kaip gyveno. Tačiau gyveno, nemirė
 25  2|        Tačiau gyveno, nemirė badu, kaip sau lėmė, net vis po truputį
 26  2|            ramus kavalierius rodės kaip tik skirtas vienišu pragyventi
 27  2|          ligi galo buvo jam aišku, kaip ant delno - tas ryšys negalimas,
 28  2|            Ir vis dėlto jos geidė, kaip alkanas duonos.~    Sulyso,
 29  2|          pareigas vėl pradėjo eiti kaip reikiant. Ta įkibusi mintis,
 30  2|          ištroškimas, pavadinkime, kaip sau norite, meile ar kitaip,
 31  2|            tik taip sau...~    Ak, kaip gardžiai jis būtų iš savęs
 32  2|           žinomą reginį. Visi buvo kaip buvę, tik viena atmaina:
 33  2|           visas oras buvo geltonas kaip tirpintas vaškas. Žmonės
 34  2|    tirpintas vaškas. Žmonės alsavo kaip žąsiukai išsižiodami. Ėmė
 35  2|            ten nebemėgino vaduoti, kaip paprastai darė, paduodamas
 36  2|            su juo sėstis užustalėn kaip visados. Kitas šnirpštė,
 37  2|        akelėm delbsėdamas. Vaikai, kaip ir didieji, buvo pripratę
 38  2|   berniukus, net vėl ėmė šypsotis, kaip ir pirma. Visas gyvenimo
 39  2|          badą. Jis turi būti taip, kaip yra, bent kol vaikai paūgės.~   
 40  2|           Dėdė ir tada bus vienas, kaip ir dabar, ir numirs užmirštas,
 41  2|             Mykoliukas įsikukčiojo kaip Kaziukas, susigėdo pats
 42  2|        suprato, kiek juste pajuto, kaip Severiutė yra jam artima,
 43  2|          Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens. Ne,
 44  2|          viena pasekė. Kažin kodėl kaip tik per šią slopą, namie
 45  2|      parapijoje nerasi... Mums jis kaip ir nesvetimas, tik saviškis.
 46  2|   reikalavimų ar pretenzijų. Taip, kaip ji mokėdavo susižiūrėti
 47  2|          gubų statyti: regi, kiek, kaip gražu, kaip baisu, kaip
 48  2|            regi, kiek, kaip gražu, kaip baisu, kaip gera?~    Abudu
 49  2|            kaip gražu, kaip baisu, kaip gera?~    Abudu sakės: regi,
 50  2|                 Abudu sakės: regi, kaip šiandien slopu, drabnu,
 51  2|        slopu, drabnu, ir vis dėlto kaip miela malonu gyventi, nors
 52  2|           akeles neatsitraukdamas, kaip pirma žiūrėdavo į savo erdvę.
 53  2|        griežęs;ne balsu, tik kažin kaip savo viduriu. Jo krūtinę,
 54  2|         Jiem buvo gera. Taip gera, kaip pilnu žiedu pražydusiems
 55  2|        parugėn. Akys jam blizgėjo, kaip išvydus senai senai bematytą
 56  2|          žingsnį, ne tokį šabasinį kaip kitomis poilsio dienomis.
 57  2|            pasirėmė vejos ir kažin kaip nukėlė save bent per žingsnį
 58  2|                 Mykoliukas daugiau kaip kits kas visoje seniūnijoje
 59  2| akivaizdoje. Vis dėlto ir šiandie, kaip ir iš pradžių, juodu tebebuvo
 60  2|            Rapolas Geišė tebebuvo, kaip ir buvęs, tijūnas, ūdytojas,
 61  2|      Vadinasi, dvaras buvo aptikęs kaip tik tokį tarną, kurs sugebėjo
 62  2|              baile. Ir Mykoliukas, kaip ir kiti, buvo įbailintas,
 63  2|        lygiai taip pat būtų šokęs, kaip ir dvare, ligi tik būtų
 64  2|         darai? Vainikauji? Žiūrėk, kaip visa apsidraikei žolelėmis,
 65  2|     apsidraikei žolelėmis, daisia, kaip vištytė, ruošdamasi perėtų.
 66  2|     Kalbėjo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo, atėjęs kur nors
 67  2|          pervirsti per savo galvą, kaip daro piemenukai.~    Širdingas
 68  2|         jis, tačiau visai ne taip, kaip šiepdavosi savo svajonėms,
 69  2|           svajonėms, veikiau taip, kaip neapčiaupia dantų kvailokas
 70  2|           kas čia beatsakius. Arba kaip šypsos žmogus smarkiai sugauta
 71  2|             pabaidė Geišė Severją, kaip baido mažus vaikus.~    -
 72  2|             Tokiuo ankstyvu laiku, kaip aš kad krembliauju, jie,
 73  2|         jau lūšis tokia pat baili, kaip ir kiaunė. Nuo žmogaus slepias,
 74  2|       nuėjus. Jos taip pat žaidžia kaip voverytės, nors didžiulės.
 75  2|        šypt šypt man, ak tu jejem, kaip baisiai, kaip piktai: maniau -
 76  2|            tu jejem, kaip baisiai, kaip piktai: maniau - jau šoks
 77  2|          jos užšoktų man ant rankų kaip mūsų katytė, tai aš mokėčiau
 78  2|            dabar jau vėl šypsojos, kaip pirma savo mintims, savo
 79  2|         viešpatauja karaliūnaičia, kaip dabar matyti, miškinė. Geišė
 80  2|           Dievo patiestame divone, kaip ir tamsiame miške su laukiniais.~    -
 81  2|         tegu ateina vaduoti.~    - Kaip sakai? - išplėtė akis Severja.~    -
 82  2|        paslaptį žada jis apreikšti kaip tik toje vietoje, kur lūšys
 83  2|    atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis: čiūkš -
 84  2|             čiūkš.~    Mykoliukas, kaip ir pirma, jai griežė. Tik
 85  2|           pilkas, surūgęs buvo jų, kaip ir kitų kaimiečių, gyvenimas.~   
 86  2|               Menkutė buvo Pukštų, kaip ir kitų, pirkelė. Ji teturėjo
 87  2|           prisimerkėliai, vadinas, kaip nesveika žlibakio akis.
 88  2|       nedabojo ir jos nemėgo taip, kaip reiktų mėgti gimimo vietelė.
 89  2|          ajerais. Buvo taip jauku, kaip geros skonies miestietės
 90  2|            kur pridėti, kur nebūtų kaip yla įdurta. O Severjos kakle,
 91  2|           tu, gardumėlis rūgšties! Kaip tu taip ir padarai! Šiandei
 92  2|              Šį šeštadienį Severja kaip paprastai buvo nuvargus
 93  2|            darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį, nors labai
 94  2|            rytykščia diena. Rytoj, kaip paprasta, visi, be vieno,
 95  2|       turėjo eiti bažnyčion. O ji, kaip paprasta, turėjo prieš tai
 96  2|          pakrembliauti. Vis tai, - kaip paprasta. Nepaprasta buvo,
 97  2|            to galima išvengti. Tik kaip? Nebent tai težino vienas
 98  2|            išgąsdinta, ir atsisėdo kaip plieninė. Savo papratimu
 99  2|            pati praustis, gražiai, kaip į bažnyčią, kad, iš miško
100  2|           ilgus, tankius, geltonus kaip vašką, išsitraukė iš už
101  2|         sakuotu kotu, nusistebėjo, kaip jis gražiai, sumaningai
102  2|      protingą eilę visa, kas, kur, kaip.~    Pagaliau susigriebė
103  2|     klėtelės neužšovusi, pasileido kaip stirna šokinėdama per atšlaimo
104  2|       kiauliarisčiu, tik žengdama, kaip per lenktynes, stengdamasi,
105  2|     galingais trumpokais pirštais, kaip darbininkės bulbakasės,
106  2|     harmoningai išlavinto darbais, kaip neišlavina jokie sportai.
107  2|            kremblių, tokių krušnių kaip kremzlės, jog net dantyse
108  2|         marškos sarmatlyvai kyšo", kaip Anykščių šilelyje. Nė vieno
109  2|         lyg jo nepažindama, spiegė kaip šunų apnikta mažmergė, neturėdama
110  2|        duktė gėrė lygiai taip pat, kaip gėrė ryto rasą ar aušros
111  2|      tematė.~    Bėgo Severja namo kaip skraistė, dar greičiau neg
112  2|            kad niekas nepasergėtų, kaip ji priilsusi ir visa nušilusi.
113  2|        galingas dvasių sukritimas, kaip ir kūnų.~    Tą pačią dieną,
114  2|       pradėjęs dairytis į klėtelę, kaip čia jam pačiam joje susisukus
115  2|        Tėvai iš pradžių nusigando, kaip išgirdę savo nelaimę. Tik
116  2|          tam tikro padėjimo. Taigi kaip nukrito Pukštienei širdis,
117  2|        taip daugiau ir nebepakilo; kaip ėmė mausti ją, taip maudė
118  2|   nenupiešė jai to tikrojo vaizdo, kaip jos mergytei reiks pergyventi
119  2|       sėdėjo ant skrynios ir degė, kaip degė ir visą dieną. Lūpelės
120  2|         aiškus galas: nebegyventi. Kaip tai atsitiktų, jis nenumanė,
121  2|        merginos klėtelės, svyravo, kaip svyruojama žengti žingsnis,
122  2|           suspiegs ko ne taip pat, kaip rytą girioj, ir triskart
123  2|         triskart pakratė rankeles, kaip gindamasi nuo ko nemėgiamo.
124  2|  apsikabino, prispaudė, pamielavo, kaip ir rytą. Severja ir vėl
125  2|          suktinai nusukė zūbelius, kaip nugriežiama lapai nuo griežčio.
126  2|         tolo išskėstomis rankomis, kaip kitados, kai reikėjo gelbėtis
127  2|  nebeištarė tų raminamųjų žodelių, kaip kitkart mažai:~    - Cit,
128  2|         neparaudo, tik susirūpino, kaip susirgus kam mylimam pavojinga
129  2|      kilstelėjęs ir nuslūgęs, šiuo kaip tik reikiamuoju momentu
130  2|             sielos nelaimės apauga kaip gumbas;pasidaro dalis jo
131  2|           pasišnekėt" o tos šnekos kaip ir nebuvo, tik bučiavo ją
132  2|        priėmei; ilgai priiminėjai, kaip stebuklingasis paveikslas
133  2|         dieną, visą naktį.~    Ak, kaip jam buvo sunku! Ak, kad
134  2|        Mykoliuko, tik jį nutirpino kaip perkūno srovė, ir nebežinojai,
135  2|      džiaugsmo, kur tuščia tuščia, kaip jo širdyje.~    Nuostabu,
136  2|      priežasties ir jos nesitvėrė, kaip, susirgęs karštinėmis, nesitveri
137  2|           serga, gula.~    Severja kaip šmėkla pasirodė atvirose
138  2|            Severją ir visas išbalo kaip drobė. Nė žymelės tos šypsenos,
139  2|          ačiū... labai ačiū... Ak, kaip gražiai tu skripkuodavai...~   
140  2|           jo lūpose.~    Ir ėmė jį kaip pablūdusi bučiuot, į save
141  2|           negalėjo taip atsimokėti kaip Geišė.~    Tačiau į Severiutės
142  2|            ir nebeužmirš niekados, kaip ji spaudės į jį savo merginos
143  2|           tvirtėjo plėtės. Ir, ak, kaip jis buvo paskui per visą
144  2|    Paskutinį kartą pagrosiu - tau, kaip per visą amžių tegrojau
145  2|     geltonais, raudonais kvietkais kaip Aužbikų pieva. Tai už muziką.~   
146  3|       nustoję noro augti ir bręsti kaip vasarą. Stovi ir lyg laukte
147  3|          kad jos tokios pat žolės, kaip ir kitos? Dažnai gal dar
148  3|    vislumas - jeibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad išliktumei.
149  3|          dar galinga, dar netesėsi kaip reikiant nuo jos užsidengti.
150  3|        rūkuose, pagaliau išsprunka kaip didelis skaisčiai raudonai
151  3|        apdriektas jos spinduliais, kaip klojime auksinais šiaudais,
152  3|         gavę, jaučiai turėjo šokti kaip įgelti, o tuo tarpu jie
153  3|        tarpu jie nė nekrust; eina, kaip ėję, lyg kojomis taikydami
154  3|     Palaidi, ant kelinių išleisti, kaip rusų, marškiniai plakasi
155  3|         apaugusią juodais plaukais kaip Ezavo. Tai darė jspūdžio,
156  3|      pakaušio galva saulėje blizga kaip metalinė. Stori uostai kelmais
157  3|         juos nusausini šiurkščiais kaip karštuvai delnais.~    Jaučiams
158  3|       gracingai dviem piršteliais, kaip ienagaliai nosiai paspausti
159  3|            betgi pamažu išsitempia kaip tramvajaus arklys, iš vietos
160  3|         skersai žagrės galo, delnu kaip karštuvu braukia vienam
161  3|               Jaučiai buvo įganyti kaip stumbrai bent po tris birkavus.
162  3|      birkavus. Jų kailiai žvilgėjo kaip mašastiniai. Šlaunys buvo
163  3|            tai spartus darbas. Tai kaip pradėdavo arti rugiapjūtėje,
164  3|            ar kitą darbą padirbtų, kaip ir pirma, kaip ir seniau,
165  3|           padirbtų, kaip ir pirma, kaip ir seniau, dar baudžiavos
166  3|   baudžiavos metais. Ir jis dirbo, kaip ir pirma, žodžio netaręs,
167  3|    augintiniai brolvaikiai, lygiai kaip ir brolis, nenuvokdami,
168  3|         vargo bendrams jauteliams, kaip seniau - vaikams. Vaikus
169  3|          nebemėgino suprasti taip, kaip pirmykščią jo sielą buvo
170  3|         papuręs, šiltas ir gludnus kaip pirma; dabar juoba panėšėjo
171  3|           rimtad", nors iš pradžių kaip jį prašinėjo jaunimas, pasiilgęs
172  3|            ir mokėjo melstis taip, kaip temoka tikrieji dvasininkai,
173  3|        didžio, trumpai, mandagiai, kaip gražiai atsakinėja mandagiems
174  3|            glostė ir bučiavo. Jis, kaip gyvas, tebematė ir tebejautė,
175  3|     laimingas, gražiai šypsodamos, kaip seniau temokėjo šypsotis.
176  3|            glostė. Ir mylėjo juos, kaip nieką daugiau pasaulyje.~   
177  3|          nepaisė. Dirbo savo darbą kaip tinkami - vienodai, pamažu,
178  3|          antrą palytėdamas. Jautė, kaip tai jo draugams patinka
179  3|            gynę savo "kankintoją", kaip gina ir bado puolančius
180  4|         patriarchalūs, dvarininkui kaip paprastai neištikimi ir
181  4|       suneramino visus dvariškius, kaip pelė bites, įlindus į jų
182  4|        pirkioj. O man kas? Sugrįš, kaip išalks. Prašom gi sėstis
183  4|            idant jį ore pagautų ir kaip nepaklusnų piemenį vėl už
184  4|         mano tu voveryte greitoji, kaip tu, nėra pasaulyje, daisia...
185  4|        dabar nebesuprantu, daisia, kaip žmonės gali gyventi nevedę.
186  4|            Žiūrėjo į ją maldingai, kaip į kokį šventąjį paveikslėlį,
187  4|          tie patys krembliai kažin kaip savaime atsiranda pirkioj
188  4|             Būta gi čia ko - merga kaip merga... Tik juokais save
189  4|           lepinti savo žmonos. Ak, kaip jis tai mokėjo daryti! Niekam
190  4|         širdyje, savo atminimuose, kaip kokį baisų aitvarą ar kauką,
191  4|           prisodinti. Balta balta, kaip stearininių Dievo žvakelių
192  4|          kiemas buvo toks didelis, kaip geras laukelis. Vos galėjai
193  4|           vieno šono. Tokių trobų, kaip Aigipto piramidų, nepasistatysi
194  4|             Baudžiauninkai, žinai, kaip vergai, darbą dirbo per
195  4|        nusineš kur į pragarus.~    Kaip tik tuo laiku Dievas davė
196  4|            kieme ant savo skrynios kaip užmušti, nė vienu žodeliu
197  4|            ir pats, daisia, matau, kaip viskas yra. Aš galiu ir
198  4|      nutilo. Jį visą perėmė baimė, kaip reiktų likti ant pusės valako,
199  5|          raudonu kiaušiniu, tokiu, kaip šeštadienį svogūnų lukštais
200  5|        dovanomis, nustebino ir jį, kaip ir motutę, neregėtu jų gražumu.
201  5|        reikia apsitaisyti, daisia, kaip vien reikiant. Ir kelinėmis
202  5|      Adomėli, tegul galvos nesopa, kaip ten jūsų močios skaitysis.
203  5|                Dėde, aš eisiu taip kaip tu - pasiramsčiuodamas, -
204  5|         Jei tijūno neklausys taip, kaip paties pono, jis ne tijūnas;
205  5|            gulti.~    Tokių draugų kaip dėdė Rapolas ir Adomėlis
206  5|            žiobčiot ir prunkštaut, kaip atsistojus po malūno ratu.
207  5|   nebesuprasti Dovydienės riejimo, kaip nebegirdima ar bent širdin
208  5|           buvo pamilęs jos maželį, kaip nė vienas tikras tėvas nepamilsta
209  5|      laksto tarška, o tu, Rapolai, kaip šakės mėšlo: kur numesi,
210  5|        pašalėn bėgioti pažiobčiotų kaip žuvims. Kodėl gi tėvas pakenčia
211  5|    atsikolęs sienos ir nejudėdamas kaip bažnyčios pasienyje molio
212  5|           vyrą. Jį taip pat riejo, kaip ir Rapolą, vis dėlto neapsakomai
213  5|           Tik tu turėk tokią galvą kaip tėvas. Kieno rankomis stovi
214  5|           Jo rankomis, ne tavo, ir kaip tik dėl to, kad aš jam suku
215  5|        arti, pjauti, ar būtų taip, kaip yra? Abudu ištisomis dienomis
216  5|          dienomis sėdėtumėta suole kaip tešla.~    Ir kas dieną
217  5|   karšinčių gerėlesnių. Žmonės jie kaip žmonės. Eina kruta, kad
218  5|          po rateliu, ir ima pusiau kaip šunes ėsti. Basai - šalta
219  5|          nieko nebuvo likę daryti, kaip laukti, bene užmirš savo
220  5|        Sodiečiai dėdę Rapolą mėgo, kaip ir pirma, kai jis tebebuvo
221  5|          vengė mažiausio darbelio, kaip žydas per šabą, net tokio,
222  5|         tikras penatas, kaukas, ar kaip ten pavadinsi gerąją namų
223  5|       kitas darbas yra pradėtinas, kaip jis vyksta ir kada jis pabaigtinas
224  5|       gyvuliams bus jis nebe toks, kaip nesulydytas, neatsileidęs.
225  5|      laksto. Čia nėščia Dovydienė, kaip višta kvakšėdama, painiojas
226  5|        kvakšėdama, painiojas šiene kaip nuobraukuose. O jisai čia
227  5|        buvo tapęs lygiai toks pat, kaip gamtos gaivalai, dalys metų.
228  5|       žiema, speigas, labai šalta. Kaip tai nemalonu! Ar ne pats
229  5|         plaukus, ne į pievos žolę. Kaip kas metai, taip ir šiemet,
230  5|             daugelio metų dalybas, kaip neteisingai vieni vis laimi,
231  5|     visados buvo rūpestingo veido, kaip Don Kichotas - liūdno veido.
232  5|      įrankį jis taip pat negalėjo, kaip aprietasis vandens atsigerti.
233  5|           Rapolas buvo ūmai žuvęs, kaip žūva mirdamas ar kokio raganiaus
234  5|         Šiukšta ir pasiėmė ją sau, kaip jam skiriamą, kaip gyvenimo
235  5|            sau, kaip jam skiriamą, kaip gyvenimo kovos grobį ar
236  5|           ne į trečiąją karalystę, kaip užburtą karaliūnaičią. Ligonis
237  5|     galingesni už ją. Jie susisuka kaip audra ir, nieko nesiklausdami,
238  5|    galingas, didžius darbus tvarkė kaip koks inžinierius, ir visi
239  5|        stvėrės to pakumpusio senio kaip skenduolis plūduriuojančio
240  5|       duonos.~    Visos tos scenos kaip ją nuėmė visa, kaip sugniaužė
241  5|         scenos kaip ją nuėmė visa, kaip sugniaužė jos sielą, kaip
242  5|          kaip sugniaužė jos sielą, kaip įbailino išgąsdino, taip
243  5|       ramiausis avinėlis. Ji dabar kaip šalto vandens bijojo palikti
244  5|            ėjęs vis ta pačia vaga, kaip iki šiol, nėmaž nesurizgęs.
245  5|          mums bus vietoje susekti, kaip dėdė karšinčius savaime,
246  5|          Žmonės yra patyrę, vaikai kaip šuneliai ar kiti gyvulėliai
247  5|            lygiai tiek pat meilūs, kaip ir tėveliai.~    - Tu mano
248  5|     kūdikiu. Tame Dovydienė ėmė ir kaip visados perdėjo, kai Adomukas
249  5|           Eu, Adomuk!~    Adomukas kaip iš karšto vandens šoko iš
250  5|           nebebuvo dabar taip gera kaip su dėde. Su juo kiūtėjo
251  5|     saldybių. Šnekino jį taip pat, kaip ir kitus, lygiai, rimtai,
252  5|            galima buvo pasikliauti kaip mūru. Tai beklausė ir valią
253  5|           išdavęs lygiai kantriai, kaip ir anieji kankinamieji Žalčių
254  5|            metelius ir buvo gudrus kaip senis. Kur nebus gudrus,
255  5|        dabar nė manyti nebeišmanė, kaip jam bereiktų gyventi, netekus
256  5|        savo popą. Jam irgi skauda, kaip ir tau skaudėtų, jei koks .
257  5|          tikėjo, taip ir esą buvę, kaip dėdė pasakoja: dėdė negi
258  5|            dienos tarpas pralaukti kaip senam, taip ir mažam, o
259  5|         katučių Adomukas, atminęs, kaip piemens kepa jas lauke.~    -
260  5|          nė vienas nemirktelėjo ar kaip nenatūraliai kryptelėjo,
261  5|            to pritirdavo. Rapolas, kaip visados, nė negirdėjo marčios
262  5|            viduje buvo, ėmė justi, kaip žaliai geltonos, lyg katės
263  5|          žinia tik, kad durte dūrė kaip iešmais, iš jų, lyg iš tampraus
264  5|   nesakydamas, pergelta širdimi ir kaip tas šikšnosparnis milžinas
265  5|       nieko nematydamas ar daugiau kaip kitas savo sielos akim matydamas.
266  5|       skaudų išmetinėjimą.~    Ak, kaip nejauku buvo Dovydienei
267  5|            Ir ji nervinos, bėgiojo kaip elektrizuojama. Ir ko jis
268  5|         savo, kas reikia, atlikęs, kaip kitais kartais kad daro...
269  5|           daro... Bet jis vis sėdi kaip nustėręs ir tebemato, ko
270  5|     išvertęs trypčiojo tarp žmonių kaip paklydęs šunelis, tai vienam
271  5|          akis ir tik dabar pajuto, kaip kažin kas jam verčias verčias
272  5|         Verkė kukčiojo, jausdamas, kaip kaklo duobelėje jam sustojo
273  5|           nebejuto ar nebereagavo, kaip žmonės pernakt giedojo,
274  5|        prie nabašninko; nematė, nė kaip jo dėdę rytą anksti išlydėjo
275  5|       Lavoną nuprausė taip šaltai, kaip mazgodavo stalą ar suolą.
276  5|       Severja nematė. Ji ėjo stati kaip stulpas. Stačia išstovėjo
277  5|          ta. Ji nebebuvo sustingus kaip per laidotuves, bet ir nebe
278  5|          nebe taip vikri ir greita kaip pirmiau. Ji, niekam nieko
279  5|         dirbo rimtai, netingėdama, kaip paprastai dirbama, bet nebešoko
280  5|       sveikata, juo dirbo. Ir nors kaip Dovydienė ją už vyrą krimto,
281  6|             Vienodumas jam pakyri, kaip ilgokai sėdint ant vienos
282  6|            toks lėtas ir aptingęs, kaip namų ruošoje ar laukų darbe.
283  6|          ir jam taip pat gera, ak, kaip gera! Gera jau tik išėjus
284  6|         ketverias bažnyčios duris, kaip vanduo plaukia. Klaupias
285  6|          bitės avilyje. Ir, rodos, kaip tos pat bitės vaško, taip
286  6|               Juoda, pilka, balta. Kaip stebėtina viena tarp gamtos
287  6|         pieva taip pat stilizuoja, kaip vikšrelį lapas ir šakelė,
288  6|           kuriuo minta, kur ilsis, kaip drugelį medžio žievė, kur
289  6|           nė į galvą neparėjo; ji, kaip ir kiti, skuba pluša kuo
290  6|            ir kitų akis gaudo. Ak, kaip tai negražu ir nedera, ypač
291  6|             Severja nebesimeldžia, kaip pirma, ramiai, giliai, visa
292  6|       visai kinta jų nuotaika.~    Kaip pirma į bažnyčią, taip dabar
293  6|      nevalyvumas žydus pritraukęs, kaip mėšlo krūva traukia vabalus.
294  6|     laukimu pasvirę šinkiaus link, kaip rugių baras, smarkiai papūtus
295  6|          pasibučiuoja ir pasisako, kaip kits kito esą pasiilgę.
296  6|     pašventoryje bestovint, ir ji, kaip skiedrelė upės vilnyje,
297  6|          būtent kad ji, visi žino, kaip dirbanti, o Dovydai jai
298  6|           joms gyvybės, kad galėtų kaip ašvienis dirbti. Nereikėjo
299  6|             visiems ten buvo gera, kaip pas dėdę viešnagėje. Vis
300  6|        savo klėtelę pogulio gultų, kaip visados darė, kai jai rūbai
301  6|             jis dažniau išnešioja, kaip prinešioja.~    Taip ir
302  6|         mintis - tai ne kas kitas, kaip tik marti. Ir drauge smilktelėjo,
303  6|            kai ims ir prisipažins? Kaip tada beišdildysi širdyje
304  6|       atsirieti. Dabar marti sėdi, kaip žemę pardavusi. Matyt, nė
305  6|      atsirado toje pat vietoje. Ir kaip niekas nežinojo, kas ją
306  6|         pavirto tokia pat dėdiene, kaip Mykoliukas dėde, ūkininko