Part

  1  1|          malonu nusimanyti, kad kur tik pasisuksi, visur pakeliui
  2  2|              nuolat pypkę rūkė. Kur tik jis pasisuko, visur girdėjai:~    -
  3  2|         žaiste žaidžia, visą vežimą tik vilpš už galo, jei užkliuvo.
  4  2|              Dirbo tylomis, kalbėjo tik kas reikia. Vis dėlto jis
  5  2|           kaime nevadino jo Mykolu, tik Mykoliuku, ir nelaikė rimtu
  6  2|         pievą, į savo klojimą. Ligi tik pasirodė pirkioje, tuoj
  7  2|           Mykoliukui užteko. Ak jis tik - Mykoliukas, ne Mykolas,
  8  2|          ežios, kelius ne pastatęs, tik juos paklojęs minkštoje
  9  2|          erdvę, kuri prieš jo akis, tik į tą, kuri jame pačiame.
 10  2|        nebesigirdi, kur viena tyla, tik sukiojasi vis tų pat balsų
 11  2|            ir sukas, ne kratytinio, tik suktinio. Muzika girdis: "
 12  2|         žiūri vis į tą pačią vietą, tik vargu bau kas būtų atspėjęs,
 13  2|            Jis ir pats to nežinojo. Tik tuo laiku jo muzika imdavo
 14  2|         triumfu ir ūpu, jog ji, vos tik nusileidusi nuo kalno, tuoj
 15  2|       atsiliepianti. Jis ir ji buvo tik gamtos akordas, dar vienas
 16  2|             domėtis, lyg juodu būtų tik dabar viens antrą pažinusiu,
 17  2|    pažinusiu, ne iš pat mažens, lyg tik dabar pasimačiusi, ne per
 18  2|       įsiveržtinai į mėsingą ranką. Tik tai buvo ne raiščio veržimai:
 19  2|       pažiūrėjus iš priešakio, buvo tik stiprai įbestas į tvirtą
 20  2|         dirbos iš didelės vilnonės, tik labai plonos skaros - rytiečių
 21  2|           nuo kitų mergaičių nebent tik dviem dalykais. Ji ėjo,
 22  2|           buvo, nesakysime, gražus, tik toks baltas ir toks švelniai
 23  2|           rūpestingai mazgojamas ne tik tai vienai dienai. Buvo
 24  2|      kilometrų. Taigi Rapolas, ligi tik išgirs Mykoliuko skripkelę,
 25  2|             pernai, taip ir šiemet. Tik šiemet jis, rodos, bus nė
 26  2|     seniūnija, griežtai visi, kurie tik ėjo to dvaro darbus. Nei
 27  2|           kurių buvę visas tuzinas, tik jaunesniajam, Jaunučiui
 28  2|            ar šiaip jau kas dirbti. Tik aš, matai, dar netesiu,
 29  2|           neturėjo ko atsakyti, tai tik pirštais pabūgnijo į stalą.
 30  2|          nebealkus, o jis, Rapolas, tik dairės, kad jį kas kitas
 31  2|      dalykais. Laimingas gyveno tos tik dienos rūpesčiais, kad visi
 32  2|         kuriuo nuolat pliaukšėjo ar tik mojavo.~    Rapolas, per
 33  2|        ramus kavalierius rodės kaip tik skirtas vienišu pragyventi
 34  2|    pragyventi amželį. Moterų jis ne tik nebuvo papiktinęs, nė nematęs.
 35  2|            Rapolas nėmaž neabejojo. Tik vienu jis be galo stebėjosi -
 36  2|          buitį atiduotų už tai, kad tik galėtų nusipiršti Pukštaičią.~    -
 37  2|          Dovydu gal ir nesimuštuva, tik duonos visiems tikrai neužtektų.~   
 38  2|             nei artinosi, nei nyko, tik vienodai jį kankino.~   
 39  2|  pakluonėmis ar aplink jos klėtelę? Tik Geišė, tijūnas, negi bebloznas,
 40  2|          nuovada. Čia nieko keista. Tik šitiems monams prasidėjus,
 41  2|            reikšdami jo senatvę. Ir tik žindo žindo tą savo liuikapalaikę.
 42  2|           ne apie piršlybas, o, ne! tik taip sau...~    Ak, kaip
 43  2|        reginį. Visi buvo kaip buvę, tik viena atmaina: Mykoliukas
 44  2|          dar šiemet nebuvo buvę. Ne tik saulė, visas oras buvo geltonas
 45  2|        Mykoliuko laukti ne malonės, tik "dėdės" pareigų ėjimo, taigi
 46  2|          brolienės "duoti" vilkėti: tik vartoti, ne į savo skrynelę
 47  2|             dėdės" reikalauti. Ligi tik jis pirkion, tuoj jam rankeles
 48  2|         laikai, juoba tada laikysi. Tik jau nebebus nei Kaziuko,
 49  2|      beparbėgs ne pažaisti su dėde, tik pilnų kerčių čia priverkti
 50  2|             savo dvejais užsiklojęs tik ligi kelių, nušalusiom kojom
 51  2|           dienas eiti. Būtų gera... Tik su kuo tu pavaldysi, kuo
 52  2|            prie jo, jog skauda, net tik pagalvojus apie nebuvimą
 53  2|            tinkamumo. Tarytum dabar tik, šią slopią dieną berymojant
 54  2|         teirautis, kodėl.~    Dabar tik Mykoliukas ne tiek suprato,
 55  2|      Severjai po kojų. Te, žinokis, tik būk mano - tu man atstosi
 56  2|            šiaudus. Visa, visa, kas tik Severiutės buvo, dabar jam
 57  2|         kažin kodėl rodės nebe jos, tik jo, tikrojo visa to savininko.
 58  2|            pasekė. Kažin kodėl kaip tik per šią slopą, namie ir
 59  2|             jis kaip ir nesvetimas, tik saviškis. Drauge augom...
 60  2|  griežiantįjį. Griežėjas vėl lyg to tik laukė. Traukė griežtuvu
 61  2|           kartu Aužbikų Pukštaičia, tik jo, artisto, antrininkė,
 62  2|          širdį. Nuo pat kalno, ligi tik ją išvydo, Mykoliukas ją
 63  2|              nebenuleido savo akių, tik didelėm didelėm, pilnom
 64  2|           Mykoliukas nieko nemąstė, tik žiūrėjo, žiūrėjo į akeles
 65  2|          Severja irgi nieko nesakė, tik atsisėdo grečimai ir ėmė
 66  2|        sustodamas griežęs;ne balsu, tik kažin kaip savo viduriu.
 67  2|  nepabučiavęs, ant jų nepasilsėjęs. Tik vienas nedorėlis žmogus
 68  2|             įlįsiant į tą orą, kurį tik ką buvo susidarę patys sau,
 69  2|          Mykoliukas, bus besėdįs ne tik drauge su savo nuolatiniu
 70  2|            dvaras buvo aptikęs kaip tik tokį tarną, kurs sugebėjo
 71  2|          šokęs, kaip ir dvare, ligi tik būtų išgirdęs: "Mykoliuk,
 72  2|       aplink drūtą pušį, ne žemėje, tik sraigiu aukštyn, tai net
 73  2|     bemačiau. Gražūs tai žvėreliai, tik kam jie tokie pikti kitiems,
 74  2|         miškan apyaušriais, kada ne tik žvėrys, ir visos dvasios
 75  2|     prikaišioti priėję.~    Mykolas tik dabar susigriebė senai jau
 76  2|  tinginiauju". Dvejetai ėmė suktis. Tik Severja vis tebesėdėjo vietoje,
 77  2|             žada jis apreikšti kaip tik toje vietoje, kur lūšys
 78  2|          kaip ir pirma, jai griežė. Tik ar be vienam Mykoliukui
 79  2|             patogumų. Viskas daryta tik tiek, kiek būtinai reikalinga,
 80  2|            visa to pasitiekusios ne tik visam savo amžiui, dar ir
 81  2|           spyna, vis dėlto buvo tai tik paprasti gelžiniai skląsčiai,
 82  2|              Tiesa, buvo ir kitudu. Tik jie veikiau reiškė vietą,
 83  2|             ėdančių jas vištutėlių. Tik pratęs žmogus neknapsėjo,
 84  2|            jį pasistojęs purvina ar tik dulkėta koja.~    - Pas
 85  2|          aliai daiktelį čia žinojo, tik kad akis mėgo. Gražiai obliuotos
 86  2|   gulimajame. Nejauku čia būtų buvę tik vyriškiams. Bet jiems čia
 87  2|            visa to galima išvengti. Tik kaip? Nebent tai težino
 88  2|             jos apsigynimo ženklas, tik iš savo išgąsčio.~    Ūmai
 89  2|      niūniuoti. Rūtelės neužaldavo, tik staigiai kluptelėjo čia
 90  2|          palengva ėmęs ir saldinęs. Tik gerokai pabuvus, striktelėjo
 91  2|    apsižygiuos, bepalikdama motutei tik valgyt išvirt. Tik tuoj
 92  2|          motutei tik valgyt išvirt. Tik tuoj susigriebė maža tegalėsianti
 93  2|         sugrįžus, nebereiktų gaišt, tik papusryčiauti greituoju
 94  2|       kasdienius pilkus raištelius, tik susiprato tai šiandie kažin
 95  2|           raudonų. Ir visa kita, ką tik dėjos ant savęs, šiandie
 96  2|            girią; ne kiauliarisčiu, tik žengdama, kaip per lenktynes,
 97  2|       bažnyčia. Visos jos, jei kuri tik ne ligūsta džiovininkė,
 98  2|      Šmūkštelėjo į girią ne takais, tik stačiai į šlaitą, kur buvo
 99  2|        dabar buvo labai tai jai. Ir tik kai viskas nurimo, kai visi
100  2|     maldingumo ar atgailą darydama, tik kad buvo lyg girta ar kuo
101  2|             valgyti visai nenorėjo, tik troško gert. Ir nė valandėlę
102  2|          vyriškis, ir ne kas kitas, tik Geišė.~    - Padaryta... -
103  2|        pirmą? Ag ji myli Mykoliuką. Tik visai kas kita esama mylėti
104  2|          Jųdviejų santykiuose meilė tik formavosi, o išsireikšti
105  2|            kitur. Su Mykoliuku buvo tik dvasių susituokimas, su
106  2|         svyrimas, ar kūnų? Ar kūnai tik panaudoja dvasių krypsnį?
107  2|         prieš visą jo tėvynę? Ir ar tik ne chimera tas tariamasis
108  2|             ji nemokėjo galvoti. Ją tik gyvenimas pamokė, jog gali
109  2|          kaip išgirdę savo nelaimę. Tik degtinė tėvą atvėsino. Jis
110  2|            išsiaiškino ne kuo kitu, tik neapsakomu gailesčiu, kad
111  2|           Mykoliuką. Geišė jai buvo tik gamtos pajėga, pasinaudojusi
112  2|        gamtos pajėga, pasinaudojusi tik jo rankom jai spaudžioti
113  2|            jai bučiuoti. Geišė buvo tik pasinaudojęs jau tokia valanda,
114  2|         dairės, bet tylėjo. Ir tada tik neva susigriebė, kai gavo
115  2|         žmonės nepamanytų ko bloga. Tik Severja riktelėjus nutilo,
116  2|            vėl nieko: nesipriešina, tik ir į jo pusę nė nedirsteli.
117  2|          jos galvelę prie širdelės, tik nebeištarė tų raminamųjų
118  2|             Nenusigando, neparaudo, tik susirūpino, kaip susirgus
119  2|  kilstelėjęs ir nuslūgęs, šiuo kaip tik reikiamuoju momentu nebekilo
120  2|      skaudžioms dramoms pergyventi, tik melancholijai, liūdesiui
121  2|       dalykui tinkamas nebent vienų tik lietuvių vidus. Jo viduje
122  2|             lietuviams tai sudaro - tik liūdesį, iš šalies žiūrint.
123  2|         poezija tai težino, ir ta - tik nujautimu.~    Per dvi savaiti
124  2|             dvi savaiti senis Geišė tik ieškojo progos nubėgt į
125  2|          tos šnekos kaip ir nebuvo, tik bučiavo ją be proto, be
126  2|           nuėmė visą Severją, dabar tik atminus Mykoliuką. Perėjo
127  2|        Perėjo šaltis per visą kūną, tik šiuokart ne iš viršaus,
128  2|              viską jam atstojai, ko tik jis kitur stigo...~    Severja
129  2|            progos jam pasiteisinti, tik neišmanė, dėl ko, kuo ji
130  2|             valgo - valgo, bet ligi tik palieka vienas pats be nieko,
131  2|            kas) neužmušė Mykoliuko, tik jį nutirpino kaip perkūno
132  2|        nebuvo Mykoliuko tokio matę. Tik jie pigiai sau tai išaiškino:
133  2|           žaisti jam ant lūpų, ligi tik išvysdavo Severiotę.~   
134  2|         susimildama... negalėsiu... Tik ne tai, tik ne tai!.. -
135  2|            negalėsiu... Tik ne tai, tik ne tai!.. - užsigynė Mykoliukas
136  2|            jaunas, baltas ir, dabar tik pamatė, koks jo veidelis
137  2|         tikrai būtų atsidavusi, kad tik jis būtų priėmęs.~    Mykoliukas
138  2|           ne šios žemės gyventojas, tik savo išsvajotosios srities,
139  2|             veido tryško įkvėpimas, tik tik nebesimatė kaktoje Mozės
140  2|         veido tryško įkvėpimas, tik tik nebesimatė kaktoje Mozės
141  2|           dovanojimu visa visa, kas tik žemiška.~    - Sudiev, Severiut!
142  2|          buvo besurenkąs į dvejetą, tik gyvenimas išskyrė. Mykoliukas
143  3|          tyčia dar laikomi dirvoje, tik vargu jie beprinoks nebekaitrioje
144  3|            nevykėliai nebrendėliai! Tik žemę pralaikė užėmę - jokių
145  3|        Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus dar nemoka jomis
146  3|         papratimu ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Dilgės,
147  3|           paukščiams sulesinti.~    Tik ir tų paukščių vis mažiau.
148  3|               Rytas neūkanotas. Tai tik rūkas. Jo dabar vis dažniau
149  3|          saulutės. Dengtis dengias, tik vis dar nenoromis, nes saulė
150  3|          moteriškės: ji ūmiau, nors tik tam kartui, susuka galvas.~   
151  3|          dabar, tinginiai! Jums kad tik ilgiau stovėt ir uodegomis
152  3|         vagą, ir apklos jas velėna. Tik galvomis atseka stori, aukštyn
153  3|             ir tu imi abejoti, begu tik iš netesėjimo, iš per didelio
154  3|          kelmais styri nepakarpomi, tik daugiau darbo užduodami
155  3|          Jaučiams tai pramoga. Ligi tik artojas atims vieną ranką
156  3|  nugarkaulio. Perbrauktų ir anapus, tik nepatogu pajungtam. Vienoje
157  3|           suvytas botagas užnertas, tik užrišta plati minkšta šikšna,
158  3|           ne kankintojai kits kito, tik labai susimylėjusi sutartinė
159  3|    nevienišo jo nepadarė. Gyvenimas tik jį persirito neužkliudydamas.~   
160  3|            čia daugėjo, čia mažėjo. Tik dėdei nuo visa to nedaug
161  3|          Dėdė gavo rudenį suarti ne tik pūdymui, dar ir vasarojui.
162  3|         vieną darbą dirbant. Kokiuo tik nori laiku Aužbikų lauke
163  3|            niekas daugiau nė nearė, tik vienas Šiukštų dėdė pureno
164  3|     svarstomi visi nauji sumanymai. Tik vieno "dėdės" niekas nepasiklausė
165  3|       girdėjo ir visa giliai jautė. Tik jau toks jo buvo būdas:
166  3|       gintis, ne pretenzijas kelti, tik vis gilyn į savo kiautą
167  3|          supratusi Severja, ar bent tik atspėjusi. Antros tokios
168  3|          daiktą, šaliką, jis ryšėjo tik šventomis dienomis, lygiai
169  3|           ne kiekvieną šventadienį, tik per atlaidus ir kai prie
170  3|             didžiulę inteligenciją, tik nebuvo kas įspėja. Tik ir
171  3|              tik nebuvo kas įspėja. Tik ir be to bažnyčioj ir einant,
172  3|               Meldės dėdė ir namie, tik čia kitaip. Atsiklaups nakties
173  3|            ne jiems adresuojami. Ne tik nepyko, tiesiog nei žiūrėti
174  4|             tėveliai tebebuvo gyvi. Tik dėdė Mykolas nė vieno karto
175  4|            nebebuvo - jo Severiutė, tik visai svetima dabar jam
176  4|          ištekino už tijūno Geišės, tik nėščia boba, paskui su mergyte
177  4|              ką nemiga kankina. Kas tik čia atsiranda, tas, noromis
178  4|           čia buvo retas svečias ir tik gražiuoju laiku, tai nė
179  4|              Žinai, jo visur pilna, tik ne pirkioj. O man kas? Sugrįš,
180  4|              Vaišių jai. Tai aišku. Tik kurių? Ir lig laiku ryja
181  4|     pagaliau ištiesia ranką, ir tai tik vieną dešinę, kairę tebelaikydama
182  4|        paremti, kad ji svyruotų. Ir tik patyrusi, kad kremblys,
183  4|       pirmaisiais dvaro kumetyne ne tik aukštesniu savo padėjimu,
184  4|           ir gėrėjosi Severiute, ne tik žmona, dar lyg ir savo dukterėle.~   
185  4|     patraukiančius daro jauniklius. Tik Severja tenkinos, jog jos
186  4|         dabar rodės nebe moteriška, tik mistinis asmuo; visa mistinga,
187  4|           asmuo; visa mistinga, kas tik jos yra, kas joje darosi
188  4|            Rapolas nieko negalvojo, tik juokdamos išeidavo iš pirkios,
189  4|            ko - merga kaip merga... Tik juokais save verčia nuolat
190  4|        priežastis buvo, nujau, begu tik tas, kad ji kalnuotos gamtos
191  4|         giliai, nematomoje vietoje. Tik jei pavykstą duriant nesužeisti
192  4|         majestotingi, baisu ir čia, tik tiek gera, kad pavojų čia
193  4|          nei baisūs, nei klastingi, tik šelmiai prigavikai. Šep,
194  4|            ne aukštyn dvasią kelia, tik - krembliauti vilioja...~   
195  4|           nebuvo nė vestuvėse, visi tik peikė ir koneveikė Rapolą,
196  4|        lapuočių, beveik visų, kurių tik yra Lietuvoje: vinkšnų,
197  4|             šis nė nesirodė kiemas, tik atviras be tvorų laukas,
198  4| nepasistatysi samdytomis pajėgomis, tik vergais. Gražūs jie buvo,
199  4|              samdytieji prievaizdai tik vagiliavo, žinodami, kad
200  4|           rankomis. Visi čia gyveno tik laikinai, tai nė tos mergelės
201  4|            paleisti" ne iš malonės, tik kad taip jau susideda. Nepaleisi,
202  4|            ne jis gaus badu stipti, tik tie "tinginiai žmonės".~   
203  4|          istorijų ir pasakų klausė, tik patys, kur nusisukdami,
204  4|            tų kalbų jokios. Et, bet tik pačiam tomis kalbomis ušsitrenkus.
205  4|            kur į pragarus.~    Kaip tik tuo laiku Dievas davė jiemdviem
206  4|          jau imamas į pragarą, ligi tik nusitvėrė nekalto kūdikio,
207  4|           jau paliegęs, jog begalįs tik lazda pasirėmęs eit ir šunis
208  4|              ir vietos tikrai nėra. Tik kur buvo dėtis? Taip ligi
209  4|             yra. Aš galiu ir išeit. Tik atmink, kad valakas vis
210  5|        sakramentinį: "Dėdės trūko", tik išvydo savąjį kiužį ir,
211  5|          dvejetą. Daugiau nebebuvo. Tik ir to buvo tam kartui gana.~    -
212  5|          jau turi mums paruošusios. Tik reikia geros terbos.~   
213  5|          nemalonaus savo dieveriui, tik dėl tokios brangios šventės
214  5|          parsineš jų pilną terbelę. Tik už tai reiks ir pačiai atsigerinti,
215  5|             kaimynė bus davusi. Tai tik sušnypštė:~    - Eikita,
216  5|           jūsų močios skaitysis. Tu tik imk. Tik neužmiršk už kiekvieną
217  5|       močios skaitysis. Tu tik imk. Tik neužmiršk už kiekvieną davinį
218  5|           Adomėlis ima ramsčiuotis, tik lazdos aukščiau rankos daug
219  5|             Adomėlis ir kelia koją. Tik pasverda ir, kad dėdė nebūt
220  5|            su rimbu jam pliaukšėti, tik su šakėmis mėšlai mėžti.~   
221  5|        nešini ir tai, girdi, dėl to tik, kad daugiau į delmoną nebetilpo.
222  5|          lūžo visais galais, nelūžo tik vienu liežuviu. Juo tai
223  5|        jisai nieko daugiau nedirbo, tik vis šnekėjo. Pagaliau ėmė
224  5|        antrą dieną, ir visados, bet tik būtų galėjęs šnekėti šnekėti
225  5|              kai graudžia? Muša jis tik kada ne kada, įžiūrėjęs
226  5|             žodžių, jog jam belieka tik akim vartyt ir vien žiobčiot
227  5|              ir ji prapliupo:~    - Tik tu turėk tokią galvą kaip
228  5|          rankomis, ne tavo, ir kaip tik dėl to, kad aš jam suku
229  5|      suaižėjusi ne viena pakriautė, tik visa krosnis. Senai reikia
230  5|           reikia ji visa perplūkti, tik tai ne vieno Rapolo išgalėjimu.~   
231  5|         duonelės ir turtų pelnomės, tik jis vienas nieko? Ir maitink
232  5|      gyvuliams nesutaisau? Bereikia tik išnešti. Yra merga, gerai;
233  5|         Dovydienei po nosim, tačiau tik iš tolo, nuo krosnies tai
234  5|            nieko ir nesakau. Aš juk tik apie tavąjį niekurneivą.~   
235  5|           du atidirbsiu pagalėdama, tik tu pasigailėk nebepagalinčio
236  5|           ir pagalinti Severja ligi tik įžengė į Dovydų namus, tuoj
237  5|           dvaro prižiurnos pareigos tik pataikavo. Jas eidamas,
238  5|           tiesą sakant, negi dirbo, tik tuo pat liežuviu malė, davinėdamas
239  5|          tos pat rūšies iškrypėlis, tik antraip: jam tuštumo reikėjo,
240  5|      teiravos ir domėjosi ne dėl to tik, kad būtų daugiau kalbos,
241  5|           pašarą ir bus juo riebūs. Tik štai - debesis! O jergutėliau -
242  5|          kartą grėbleliu patrauktų. Tik šaukia šaukia:~    - Greičiau,
243  5|          ant pat išdžiūvusio šieno! Tik ką gi tu čia bepadarysi?
244  5|             reikia. Ag rūkė ir ėjo. Tik gavo sugrįžti, kur užkliūti
245  5|            taisymu. Ir daug su kuo. Tik jie - ne rentininkai, tai,
246  5|          jis kaltas, kad toks tapo, tik aukštesnėsės galybės, kurios
247  5|         namai. Jų globa nenugalima. Tik mirtis ir Geišė - gamta
248  5|            jiedu abudu lygiai yra - tik buvę: Severja - nebe Pukštaičia,
249  5|             šiol, nėmaž nesurizgęs. Tik taip neesti. Į jų gyvenimo
250  5|            neėmė Adomuko ant rankų, tik jį kalbino, kai pats prisiartino,
251  5|       perdėjo, kai Adomukas buvo ar tik nebe treigys.~    Pirkioje
252  5|       patiko. Jis nurimo apsvaigęs. Tik štai pirkion suvirto šeimyna
253  5|            kalba jam ir ne jam. Tai tik plėtė akeles. Vis dėlto
254  5|             motiną, ne viena omine, tik ir sąmone. Visame siaurame
255  5|         pagaliau sueidavo į klėtelę tik gulti ir kuo greičiausiai
256  5|         pilna juodų įsirpusių uogų. Tik tu jų nevalgysi - negardžios.
257  5|          vaisių pasiraškai. Taip tu tik jų valią darai grūdelius
258  5|            jos turtai ne sumenkėjo, tik žymiai jų padaugėjo. Dovydas
259  5|            ėmė gauti daugiau pieno, tik reikėjo daugiau ir darbininkų.
260  5|         atrėžė:~    - Sviesto būtų, tik ką pasakys močia, kai patirs
261  5|                  Žinoma, tau duotų ,tik ne man. Man, bra, neduotų, -
262  5|        prastą gelžinį skląstį, kurs tik vadinosi spyna. Ten stovėjo
263  5|             karšinčiaus ir Adomuko. Tik nė vienas nemirktelėjo ar
264  5|           šeimininkės sielvartai ar tik priekabės, kurių jie ir
265  5|          pelėms nuodyti...~    Ligi tik dėdė karšinčius ūmai susirgo,
266  5|          lubas į vidų. Ir visi, kas tik namiškių viduje buvo, ėmė
267  5|             baidė ar drąsino, žinia tik, kad durte dūrė kaip iešmais,
268  5|            ragino kunigą vaišintis. Tik kunigas nė nepajudėjo. Sėdėjo
269  5|       Dovydienės raudą, krustelėjo, tik ūmai vėl antsikvempė.~   
270  5|            styga. Tai nesigraudino, tik akeles išvertęs trypčiojo
271  5|         dirstelėjo ir jam į akis ir tik dabar pajuto, kaip kažin
272  5|     Rapolienė nebegrįžo namo. Dabar tik namiškiai ėmė nerimauti,
273  5|          indus, stalą, Rapolienė gi tik virė, į stalą nešė, viralinės
274  5|            ir buvo Dovydienei noro, tik anoji šmėkla tvarkė ir neleido.
275  5|          buvo tampri, plieninė. Tai tik stebėjais dabar pasidariusiu
276  5|            sulūžusio skatiko. Dirbo tik už pavalgymą. Net dengės
277  5|         neišsemto savo kraičio.~    Tik ji buvo įgudusi savo vieką
278  6|             kad ir nesidomauja, bet tik ko permetus; nors savo apdarą
279  6|        vieną šoną. Atsveria lietuvį tik šventė, kuri jam ne tik
280  6|             tik šventė, kuri jam ne tik atilsis Viešpatyje, bet
281  6|             ak, kaip gera! Gera jau tik išėjus iš namų pas Dievą
282  6|        gražioje kelionėje, gera vos tik įėjus į miesčiuką. O per
283  6|     dirbtinius liaupsinimo žodžius, tik patys save, savo lygumų
284  6|      bažnyčia ne atskiras epizodas, tik tos pat žemės sklypas. Dešinėje -
285  6|         juodas baras, lyg jo paties tik ką suartas pūdymas; tai
286  6|         Kairėje - baltas baras, lyg tik ką pražydusių ramunių pieva;
287  6|      neskęsta maldingumo nirvanoje, tik dairos, lyg kažin ko laukia
288  6|         išsitiesusios į žydes. Taip tik revoliucijos metu tesiekė
289  6|            čia visi žmonės palinkę, tik ne į vieną punktą, kur pilsto,
290  6|          užmiršta savo pasiilgimus, tik ieško, kas čia tolimesnis
291  6|           pašnekinus, ne prieinant, tik iš tolo, didesniu šauksmu.
292  6|            riejosi su Dovydiene, ne tik namiegai, viso sodžiaus
293  6|         aimana ne dėl to, kas buvo, tik neva dėl to, kas yra, būtent
294  6|  Sakramentus, bėjo labai retai, gal tik bent dukart per metus. Bet
295  6|      marčios pareinant. Ji netruko, tik parėjusi nė valgytų nėjo,
296  6|        nebesislėpė, pogulio nebėjo, tik pavalgius į sodžių, kur
297  6|             mokėjusi naujųjų šokių, tik ji temokėjo suktinio, o
298  6|              tai ne kas kitas, kaip tik marti. Ir drauge smilktelėjo,
299  6|            atidėjo. Ir nesiteiravo. Tik dėdienės Severjos nuo to