Part

  1  1|                       Įvadas]~Bepiga, kad tai būtų buvę tėvelio ar
  2  1|             avinioko. Tau džiaugsmas, kad pirkioje ūžia, ir drauge
  3  1|             drauge malonu nusimanyti, kad kur tik pasisuksi, visur
  4  1|         daugiau besakysi!~    Bepiga, kad taip būtų buvę!~    Man
  5  2|       panosėje, nes karpė nuo burnos, kad nelįstų į šaukštą valgant.~   
  6  2|          nebuvo noro jam padėti. Kam, kad jam taip gera? Nei Mykoliukas
  7  2|              nebūtų galėjęs pasakyti, kad Mykoliukas bet kada su bet
  8  2|           nieko nelaukia ir išgirsti, kad prisipažintumei. Vis dėlto
  9  2|      Mykoliukas nebuvo reikalingas. O kad jo žmonės buvo reikalingi,
 10  2|             kitam. Ar negana "dėdei", kad ūkininkas brolis sėja jam
 11  2|              riestainiais. Ar negana, kad ūkininkė brolienė kas šeštadienis
 12  2|       daržinėje šiene ar šiauduose, o kad ne, tai arklidėje - ten
 13  2|       Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja.~   
 14  2|          Sodžius, lyg nepasiduodamas, kad tai iš jo vidaus aišytų,
 15  2|               Dėl to ir nenuobodžiai, kad ir vienodai.~    Išėjo Mykoliukas
 16  2|              Juo panašesnės į vantas, kad šventadieniui, to laiko
 17  2|           keleriais apsagalais tyčia, kad būtų storiau pasturgalyje
 18  2|              nejautė. Taip ir reikia, kad muzikantas sau griežtų,
 19  2|              kaip dėdė sau džiaugtųs, kad ir svetimais vaikais. Niekas
 20  2|          įvertinsi saulės labą darbą, kad tai ir savaime aišku? Šviečia
 21  2|         nepasigaminsi, reikia laukti, kad vėl savaime švystelėtų.
 22  2|      lietuviškai smaili noselė.~    - Kad nebūt toks blogas, būt gražus... -
 23  2|         dvigubą baudžiauninką: viena, kad buvo ir be to baudžiauninkas,
 24  2|             to baudžiauninkas, antra, kad jį padarė dvariškį. Pririšo
 25  2|               be dienų, paskaitydami, kad taip jis atstos Geišių du
 26  2|            šikšninių. Žmonės pasakys, kad mudu ir dviese nepavaldova
 27  2|     nepavaldova nė to dvejeto arklių. Kad tu, Rapolai, nors kiek paarėtumei,
 28  2|         broliuko toks buvo skirtumas, kad berniūkštis alkdamas dairės,
 29  2|             jis, Rapolas, tik dairės, kad jį kas kitas pašertų pamylėdamas
 30  2|              tam, kvailiuk, aš sakau, kad mane verčia dvariškiu, atleisdami
 31  2|             iš jo tiek tebuvo naudos, kad jis iš dvaro parnešdavo
 32  2|      Pats-Pamarneckui. Ir vis už tai, kad dabar jis buvo sočiai prišeriamas
 33  2|            tos tik dienos rūpesčiais, kad visi iš jo nuovados būtų
 34  2|           ypač niekas nebūtų pasakęs, kad Rapolas bent ką perliejo
 35  2|         sudvariškėjimas reiškėsi tuo, kad į savo kalbą mokėjo ir mėgo
 36  2|              ir būtų pabaigęs amželį, kad raganos, kurias jis giliai
 37  2|        sveikas žmogus ima ir suserga? Kad tai padarai, Rapolas nėmaž
 38  2|            eit į bet kurį monelninką, kad atburtų, ar į kleboną, kad
 39  2|            kad atburtų, ar į kleboną, kad jam egzorcizmus paskaitytų.
 40  2|       dvarišką buitį atiduotų už tai, kad tik galėtų nusipiršti Pukštaičią.~    -
 41  2|               Nė ištvirkėlis, daisia. Kad man, daisia, būtų kvailės
 42  2|     nerasdamas sau patogaus padėjimo, kad galėtų galų gale užmigti.
 43  2|            matės arčiau, ir norėjosi, kad būtų visai artie, čia ji
 44  2|               buvo toli, ir norėjosi, kad visai išnyktų. Tačiau mergaitė
 45  2|           netekės; nei kas dora būtų, kad ir ištekėtų. Ir vis dėlto
 46  2|               nusinuodijęs nikociana, kad ne tie šventadieniai ir
 47  2|         griaustinio, pažemiais pynės. Kad būtų griaudę, būtumei nusimanęs
 48  2|        Kuriomis teisėmis? Vien tomis, kad jis pirmiau vedė, vaikais
 49  2|              jis, Mykoliukas, neleis, kad taip atsitiktų. Gi atminęs
 50  2|          gūžtą, kur ir be to pilna. O kad ir įsileistų, tai kas doras
 51  2|               Nebent paprašius ponas, kad "pavelytų" vesti. Reiškia,
 52  2|            įsitaisysi ir pasisamdysi, kad nė kelinių savo neturi?
 53  2|              vienos dykynės (pustoš), kad imtumei ir apsigyventumei
 54  2|    daržingalin į šiaudus, išsigandęs, kad kas jo nepamatytų verkiant
 55  2|            vėjas pučia, kas užtveria, kad svetimas gyvulys nelįstų...
 56  2|              pasaulyje brangesnė. Ak, kad jis dabar turėtų tiek, kiek
 57  2|            buvo begalinis džiaugsmas, kad jis gyvas, jaunas, Mykoliukas,
 58  2|           mąstė apie Mykoliuką.~    - Kad nebūtų toks menkas, būtų
 59  2|             Jokio palaido žodžio... O kad griežia! Girdi? Visas raistas
 60  2|         dėlioti. Pagaliau tarė:~    - Kad aš tau, Mykoliuk, šitą kutą
 61  2|              nebegriežė. Kam begrieš, kad dabar jo krūtinėje, visame
 62  2|          pavarčius pavarčius numesti, kad be laiko nuvystų, jau užmirštas.~   
 63  2|             vienas antram pasisakyti? Kad myli viens antrą, kad jiedviem
 64  2|     pasisakyti? Kad myli viens antrą, kad jiedviem gera draugėje?
 65  2|             tijūną prie jų prisidėti, kad nebuvo jo eilės vyreniųjų.
 66  2|           vieniem, kurio pavydu buvo, kad kiti kvėpuotų; įlįs ir sudrums
 67  2|             galėjo dar pasigirti tuo, kad visi baudžiauninkai tikrai
 68  2|           klastelėjo kiek į šalį, bet kad kalbindamas galėtų žiūrėti
 69  2|       mergaitę už rankos, ištempė ją, kad sėdėdama nepasiektų jo lūpomis,
 70  2|             Mergaitės veikiai sensta. Kad nesentų, vienas tėra vaistas -
 71  2|               taip pat būtų pravartu, kad nesentumei, jei tai tikras
 72  2|        Klausyk, Sever! Visi pasakoja, kad tu esanti pirmoji šiame
 73  2|               Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms
 74  2|               ankstyvu laiku, kaip aš kad krembliauju, jie, tinginiai,
 75  2|             ją mūsų katė. Bet reikia, kad jos pasiustų ar ką. Šiaip
 76  2|             taip gražiai žaidžia? Ot, kad jos užšoktų man ant rankų
 77  2|      laukiniais.~    - Iš jūsų matau, kad nei vienas, nei antras nenorėtumėte
 78  2|             ir taip eis.~    - Taigi, kad žinočiau, eičiau. Dabar
 79  2|        tikslui buvo šviesiai dažomos, kad ir tamsoje baltuotų ir reikštų,
 80  2|               neg pačius langus, nes, kad nešaldytų vidaus, buvo užšaunami
 81  2|             šliukšėjo čia pat į aslą; kad palaidos, nebesuplūktos
 82  2|           švietė baltumu, nė žymelės, kad kas būtų jį pasistojęs purvina
 83  2|              daiktelį čia žinojo, tik kad akis mėgo. Gražiai obliuotos
 84  2|         apsimazgot ar pakrembliaut?", kad tai buvo daroma tuo pačiu
 85  2|              Ir niekam ji neįkalbėjo, kad pačios pasiraugtų kremblių
 86  2|            paprasta. Nepaprasta buvo, kad per šį krembliavimą ji gausianti
 87  2|             vasaros rytus, lyg tyčia, kad pirmieji danguj ištryškę
 88  2|            ėmė berti poterių žodžius. Kad ne pašnibždomis, būtų rodęsis,
 89  2|             gražiai, kaip į bažnyčią, kad, iš miško sugrįžus, nebereiktų
 90  2|               buvo išpešti. Džiaugės, kad dar nesmunka, ir šukavos,
 91  2|          daugiau štinkate? Skubinasi? Kad galėtų laiku sugrįžti...
 92  2|                  Gal to ji ir pabūgo, kad ūmai it balandis spurstelėjo
 93  2|              jai buvo piga nugrimzti, kad niekas nepasergėtų, kaip
 94  2|              ar atgailą darydama, tik kad buvo lyg girta ar kuo apipenėta.
 95  2|                taip maudė vis labiau, kad pradėjo lūpos virpėt, ir
 96  2|             tik neapsakomu gailesčiu, kad reiks skirtis su ta viena
 97  2|              Geišė, pasirengęs bėgti, kad žmonės nepamanytų ko bloga.
 98  2|               ketinau tave paprašyti, kad man pagriežtumei per mano
 99  2|          mėgino:kurgi jam ir pirštis, kad pirkioje nėra vietos, kurgi
100  2|           brolis išvaro jį ko dirbti. Kad nepavarytų, gal taip prabūtų
101  2|              kaip jam buvo sunku! Ak, kad brolis būtų žinojęs nors
102  2|          kokią čia žemę jis beįkasus, kad ta srovė iš jo išeitų ir
103  2|             jo širdyje.~    Nuostabu, kad ir jis iš pradžių nesivaizdavo
104  2|         rasotos kaktos, nebeleisdama, kad vėl uždribtų. Ir vėl bučiavo
105  2|               tikrai būtų atsidavusi, kad tik jis būtų priėmęs.~   
106  2|            visą savo amžių laimingas, kad tų rūmų neišmainė ant ko
107  2|             už grūstuvės užsiglaudęs, kad jo šokikai ir svečiai nestumdytų,
108  3|               laukte laukia sau galo, kad bent greičiau kas juos sudorotų
109  3|    augmenėliai patys būtų buvę kalti, kad pavėlavęs ūkininkas nesunaudojo
110  3|            pravardžiuoja piktžolėmis, kad jos tokios pat žolės, kaip
111  3|        pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad išliktumei. Štai piktžolės
112  3|             kita! Jos nėmaž neliūsta, kad nebesuskubs: savo uždavinį
113  3|               per gerai aprūpinusios, kad neišnyktų. O kas viršaus
114  3|            viršaus tesėta, tai galima kad ir dangaus paukščiams sulesinti.~   
115  3|         niekaip nagalėjai nepamatyti, kad ir lomoje būdamas, nes prieš
116  3|               lauki! N-o-o-a, maitos, kad jus vilkai papjautų! Šiū-ū,
117  3|            kerėblos keverzos! Tprū-ū, kad jus devynios kur tuoj -
118  3|       devynios kur tuoj - ar nematot, kad bližės žagrė iššoko?! Na,
119  3| beįsijudinsite dabar, tinginiai! Jums kad tik ilgiau stovėt ir uodegomis
120  3|         šaukės dangaus keršto už tai, kad artojas jungo galus pririšo
121  3|           Sukitės, nevalos, liurbiai, kad jus visi vilkai papjautų!~   
122  3|     praretintas dabar raistas. Tiesa, kad tuose tariamuosiuose plūdimuose
123  3|        nuomonės. Jam teišmanė liepti, kad tą ar kitą darbą padirbtų,
124  3|           nebesiskyrė, vis jungu ėjo, kad ir žolėje, lyg ir kąsnį
125  3|              noro nebeturėjo kratyti, kad neiškratytų pačios gyvybės.
126  4|               jį gana buvo visiems. O kad jo nerasdavo namie, pirkioje,
127  4|                kai ja domisi vyrai, o kad ir moters, tai ką? Tegu
128  4|      niuksėdama viešnią į kairį šoną, kad slinktųsi palei suolą į
129  4|              dešinės alkūnei paremti, kad ji svyruotų. Ir tik patyrusi,
130  4|            svyruotų. Ir tik patyrusi, kad kremblys, atitikęs gerą
131  4|            trupimai nepiga suvaldyti, kad nekristų žemėn ir neatsitiktų
132  4|         slėgtuvu. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų palėsis, tai ir
133  4|         pasaulio virėją neatspėsiant, kad taip visa ko būtų su saiku.
134  4|                ir Severjai buvo gera, kad į ją nuolat stebisi stipras,
135  4|         nebejaunas vyriškis, ir ramu, kad ja sielojasi ir myli labai
136  4|             myli ir taip moka mylėti. Kad būtų pasidomėjusi Severja,
137  4|            dar žmoniškesnis neg pirma kad buvo. Dabar jis nebesišalino
138  4|            pačiutę, gyvą ir darbščią, kad ir jų gyvenimo šviesoje
139  4|            buvo, nujau, begu tik tas, kad ji kalnuotos gamtos padaras,
140  4|          baisu ir čia, tik tiek gera, kad pavojų čia gali išvysti,
141  4|             gimtinė. Severjai patiko, kad jų pavardė tariama ir yra
142  4|               svetima. Nebuvo matyti, kad kas čia būtų bet ką padirbęs
143  4|              tik vagiliavo, žinodami, kad jiems čia ne amžius gyventi.
144  4|         paties asmens, bet ne dėl to, kad jis - tijūnas ir turi teisės
145  4|         kaimus, prirėkaus, prišūkaus, kad nuo pirmadienio tiek ir
146  4|         dirbti su jais, nei paleisti, kad eitų sau velniop.~    Mužikams
147  4|          paleisti" ne iš malonės, tik kad taip jau susideda. Nepaleisi,
148  4|           galiu ir išeit. Tik atmink, kad valakas vis dėlto yra mudviejų,
149  4|            pusę skeliuos su visa puse kad ir tavo pasistatytų trobų.
150  5|           mums sviesto ant kiaušinių, kad nepaspringtume, daisia.~   
151  5|              ir žiponėliu apsivilkti, kad nebūtų šalta, ir kepurėlė
152  5|          šalta, ir kepurėlė užsidėti, kad saulė nekepintų, ir bačiukais
153  5|       čirpinti savo muzikas; tai bent kad šunes neįkąstų, - kalbėjo
154  5|             šventės nutyli. Jai gera, kad jos Adomėlis gaus po kiaušinį,
155  5|          kelia koją. Tik pasverda ir, kad dėdė nebūt jo už apykaklės
156  5|            žmogui reikalinga, daisia. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs
157  5|        perinimą, žąsiukų apsaugojimą, kad varnos jų nenešiotų. Daug
158  5|               tai, girdi, dėl to tik, kad daugiau į delmoną nebetilpo.
159  5|            tai pakyrėjo visiems, ypač kad jisai nieko daugiau nedirbo,
160  5|            plepalai, pondievu, mylėk! Kad tu Rapolai, tiek pridirbtumei,
161  5|    neapykantos. Nenulenkė jos nė tai, kad jis buvo pamilęs jos maželį,
162  5|             raginant ant jos Perkūną, kad ją vieną kartą įžiūrėtų
163  5|       įžiūrėtų ir trenktų.~    - Tai, kad palygino save su perkūnu!
164  5|             jau nusilupė nuo kartumo, kad taip jį vėdini mataruoji.
165  5|        pakenčia nerūkęs?~    - Todėl, kad ir be dūmų tu jam apsukai
166  5|             tavo, ir kaip tik dėl to, kad aš jam suku galvą. Kad nesukčiau,
167  5|                kad aš jam suku galvą. Kad nesukčiau, kad neraginčiau,
168  5|            suku galvą. Kad nesukčiau, kad neraginčiau, nerūpinčiau
169  5|           darbų Rapolui ir nervinosi, kad jo žmona vis tai nudeda
170  5|              kaip žmonės. Eina kruta, kad ir paliegę, ką galėdami,
171  5|              lovoje. - O kas gi būtų, kad aš ligi piet gulėčiau? Kas
172  5|             svieto gaspadinė!" Tai. O kad ir guliu, tai bene tu žinai,
173  5|    zakucininkus maitinau ir maldžiau, kad nesimuštų. Gana man tų darbų,
174  5|           Dovydienė širdyje džiaugės, kad Rapolienei nebėra mažų,
175  5|          teturėtą vaiką! Ar aš kalta, kad man Dievas daugiau jų nebeduoda?
176  5|              mano padėjimas geresnis, kad sveikatos sutaupiau? O kam
177  5|             tai rodydama.~    - Jums, kad mūsų taukai būtų įdirbti
178  5|             būtų įdirbti ir nudirbti, kad nepasivėlintume, kad mūsų
179  5|        nudirbti, kad nepasivėlintume, kad mūsų nepjautų barų nenuganytų,
180  5|             nepjautų barų nenuganytų, kad nesuvežtų gubų nesulytų,
181  5|              nesuvežtų gubų nesulytų, kad šienas nesupūtų... Ir nesulydom,
182  5|          ruošą ir liuobą. Iš pradžių, kad jai ir Rapolui nepavydėtų
183  5|         nelaikytų veltėdžiais, paskui kad ir tikrai atidirbtų už du,
184  5|               rami. Jai tegėlė širdį, kad tų jos nuopelnų nepakanka
185  5|              jis turi teisę pramisti, kad ir nieko nebeveikdamas.
186  5|               dėlto ore kybojo grasa, kad, dviem broliam nesugyvenant
187  5|            Rapoluijo neveiklumo, ypač kad jį daugeriopai atstodavo
188  5|            plepys, į svetimus dalykus kad ir kišos, tai labai išmintingai,
189  5|        tepadyvijo jį už viena, būtent kad jis dvaro buityje - išdyko
190  5|           būtų jį pavadinę sodiečiai, kad būtų išmanę tą moderninę
191  5|           išmanę tą moderninę ligą ir kad būtų jiems patiems buvę
192  5|         antraip: jam tuštumo reikėjo, kad visados būtų laisvas, nieko
193  5|                mielai kišo Adomėliui, kad jis su ja darbuotųs, ramsčiotųs
194  5|     negaišuojant. Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku
195  5|               domėjosi ne dėl to tik, kad būtų daugiau kalbos, bet
196  5|              būtų daugiau kalbos, bet kad bijojo bloga ir laukė gera.~   
197  5|             pagaus. O kuria gi teise, kad tai - mano? Ir taip visa
198  5|            tiek perlis kupečiavietes, kad ir nesuskubtumei sumesti
199  5|           jisai čia pat spirinėdamos, kad norsgi plakelį pakeltų,
200  5|               norsgi plakelį pakeltų, kad norsgi kartą grėbleliu patrauktų.
201  5|                greičiau! Ar nematote, kad jau lašnoja jau lynoja,
202  5|        velnias pagiriomis vėsinas! O, kad tave devynios - net nosis
203  5|              stingsta! Dabar lyja. O, kad tave devynios: ant pat gubų,
204  5|           žiemą oran su puodu žarijų, kad speigas nupultų, arba į
205  5|               už tai papeikti. Bijau, kad sutrūks santykiai su adresatu.
206  5|           pavergiamas. Ne jis kaltas, kad toks tapo, tik aukštesnėsės
207  5|         Tačiau argi Geišė čia kaltas, kad už gamtą, už jį yra dar
208  5|                Ir būtų jį išvadavusi, kad gyvenimas būtų ėjęs vis
209  5|              priemonių jam priversti, kad ko būtų ėmęsis. Juoba nebūtumei
210  5|            Juoba nebūtumei privertęs, kad imtųsi visai nevyriško darbo.~
211  5|      gyvenimas būtų kitaip susidėjęs, kad ne tie smūgiai, kurie netikėtai
212  5|      pripildyti. Vis dėlto ji šaukės, kad mėgintų pripildyti. Iš čion
213  5|               į vienus tiesia rankas, kad juos imtų, nuo kitų glaudžias
214  5|                  Ir Adomui buvo gera, kad - nieko...~    Rodės, visos
215  5|           Adomukui nuolat įkalbinėjo, kad jis jau esąs didelis, neprivaląs
216  5|             baisiai nebepatikti, ypač kad jautė, motina jį nešiojas
217  5|         lopšio. Gal būt ir užsimušęs, kad motina nebūtų nutvėrusi.~    -
218  5|              ligonis, o jūs kažin ką. Kad duosiu štai pagaliu, tai
219  5|              Šlovė tai šlovė motinai, kad lopšys dar tebekabaldžioja
220  5|           pirkioje, vis dėlto pabūgo, kad vėl taip neatsitiktų, ir,
221  5|         Adomukas, nedraudė, nebijojo, kad jis nenukristų, neužsimuštų
222  5|        šaltekšnio šakelę. Gal dėl to, kad ant jos pilna juodų įsirpusių
223  5|           padažyti padaže ir pašerti, kad ne taip ilgu būtų laukti
224  5|     darbininkų. Samdėsi jų atsargiai, kad nebūtų per daug bumų, juoba
225  5|                juoba vertė saviškius, kad daugiau dirbtų. Tai pravartu
226  5|         kūrendavo šakalėlius kūlėjai, kad jiem šviestų ir vis dėlto
227  5|               pabūti viduje.~    - O, kad būtų dar sviesto! - pasiilgo
228  5|         Adomėlis. - Ji ir pati duotų, kad būtų.~    - Žinoma, tau
229  5|          baidė ar drąsino, žinia tik, kad durte dūrė kaip iešmais,
230  5|             pasiuntėt dailidei žinią, kad sukaltų grabą? Bėk patsai,
231  5| elektrizuojama. Ir ko jis čia besėdi, kad nieko nekanda? Važiuotų
232  5|          atlikęs, kaip kitais kartais kad daro... Bet jis vis sėdi
233  5|              raudos žodžius, nejautė, kad ji būtų ir ašaringa, kad
234  5|              kad ji būtų ir ašaringa, kad būtų paliesta širdies styga.
235  5|              Dovydienė, ragindama jį, kad pabučiuotų kunigui ranką.
236  5|              nedrįso jos pasikviesti, kad sėstųs. Lydėtojai ją suprato
237  6|            pavalgyti lietuvis mėgsta, kad ir nesidomauja, bet tik
238  6|               laikiau, neg to reikia, kad suskubtumei ant vienų ar
239  6|      atmosfera, kokios niekados nesti kad ir labai draugingai sugyvenančioje
240  6|               iš eilės išėjęs. Tiesa, kad vienodai pakarpomi vyrų
241  6|              balsių balsių giedojimų, kad negautų savo bažnyčioje
242  6|       bažnyčia nebepatenkinta. Tiesa, kad ji šventą dieną palikta
243  6|          krūva traukia vabalus. Tiek, kad griežtai visas Lietuvos
244  6|        atgauna; pabuvę viduje lėpsta, kad ir mažai gėrę. Ką jau besakyti
245  6|           mušasi, trečias bėga šalin, kad jam iš abiejų nekliūtų arba,
246  6|           arba, vienam negyvam likus, kad liudytoju nereiktų būti.
247  6|               dėl to, kas yra, būtent kad ji, visi žino, kaip dirbanti,
248  6|               tepalaiko joms gyvybės, kad galėtų kaip ašvienis dirbti.
249  6|             Nereikėjo daug aiškinimų, kad visi didįjį stalą apsėdę
250  6|            šokį. Būtų ir labai šokus, kad būtų mokėjusi naujųjų šokių,
251  6|               amžių Dovydai neatminė, kad kas būtų jiems pražuvę,
252  6|            tiesiog išmanyti neišmanė, kad galima būtų kas nors iš
253  6|              pats tuo užsitrenktumei, kad ir kitų neįtikindamas. Dabar
254  6|              užrietę puolę "vagilką", kad mažiau būtų tikri buvę ją