Part

  1  1|              į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas
  2  2|              laukų dirbtų suvarydavo iš keleto apylinkės kaimų:
  3  2|            jo nepadidino, išsiskyręs iš būrio, jame žymės nepaliko.~   
  4  2|           jis yra dirbęs, ką, kur ir iš kur vežiojęs, kas yra padėjęs,
  5  2|             vaikus, su jais žaidžia, iš laukų jiems nešioja paukščiukus,
  6  2|              paukščiukus, kiškiukus, iš miesto riestainius.~   
  7  2|       keliais gorčiais linų pasėlio, iš ko jis gauna keletą auksinų
  8  2|    nesigirdama.~    Štai jis pagrįžo iš bažnyčios, pavalgė, pažygiavo,
  9  2|       smuikui, nusipirko kanifolijo. Iš viso to negudraus padargo
 10  2|          Mykoliukas jį pamažu aišytų iš sodžiaus vidurių sau į galulaukę.
 11  2|              nepasiduodamas, kad tai iš jo vidaus aišytų, pats,
 12  2|        skripkelės balsus aišo į save iš Mykoliuko, artindamiesi
 13  2|             kur gražu, kur prakilnu, iš kur - "tol matyt", destis,
 14  2|              jas ir nebepaleidžia jų iš savo srities ne tiek savo
 15  2|            krembliautų, neina gilyn, iš kur Mykoliuko nebesigirdi,
 16  2|             rimtai dirbu", pats sau, iš viso žmonių būrio išsiskyrėliui.
 17  2|           savo muzikos sritį. Ir vėl iš ten žvilgiu nukeliauja į
 18  2|            viens antrą pažinusiu, ne iš pat mažens, lyg tik dabar
 19  2|             atsitikdavo ir dirstelėt iš šono į griežėjo veidą. Juodi
 20  2|         juodi plaukeliai, net blizga iš juodumo, tamsus tamsus veidelis,
 21  2|           ėmė matyt Severiutę šenjuo iš tolo ateinant ir daugiau
 22  2|         Palinkęs sprandas, kai žiūri iš kupros, pažiūrėjus iš priešakio,
 23  2|          žiūri iš kupros, pažiūrėjus iš priešakio, buvo tik stiprai
 24  2|        išeiginį galvos apdarą dirbos iš didelės vilnonės, tik labai
 25  2|            perėti tau vaikų, ir tiek iš jos naudos ūkiui per keliolika
 26  2|             pats trilinkai susiriesi iš vargo. Taip tamsiai įsivaizdinęs
 27  2|         Rapolas tą pačią dieną išėjo iš Geišių į Saveikius, ėmė
 28  2|       nakvotų, ir tai retai. Dovydui iš jo tiek tebuvo naudos, kad
 29  2|          tiek tebuvo naudos, kad jis iš dvaro parnešdavo jam kokių
 30  2|         atsidėjimu, kokio sunku buvo iš jo laukti: nematytu teisingumu
 31  2|          dienos rūpesčiais, kad visi iš jo nuovados būtų laiku atėję
 32  2|             Ypač žymu buvo - daisia, iš: zdaje się. Nuo to ir patį
 33  2|     kvailiais vadino; visi jautė tai iš pertarmės, ne iš pažeminimo
 34  2|           jautė tai iš pertarmės, ne iš pažeminimo ir niekinimo.
 35  2|         Severja Pukštaičia, visai ne iš to būrio, kurs jam tiek
 36  2|            kankinosi, betgi nenorėjo iš tos "ligos" pagyti. Kur
 37  2|     pažeminimo, kurio gali susilaukt iš savo draugės jis, nusidėvėjęs
 38  2|       nusidėvėjęs vyriškis. Tirpo ir iš baimės, už ką jis kankins
 39  2|              jauną moteriškę, atėmęs iš jos teisėtą laisvę pasirinkti
 40  2|               kaip gardžiai jis būtų iš savęs juokęsis, jei būtų
 41  2|         juokęsis, jei būtų pats save iš šalies matęs! Tačiau nematė,
 42  2|            savo žingsnius. Išeidamas iš girelės, tačiau išvydo paprastą,
 43  2|         išbarė, pragarus pažadėjo ir iš ten nebemėgino vaduoti,
 44  2|         elektros, ir ji amalu byrėjo iš oro, nebesilaikydama, blizgėjo
 45  2| nepatenkinimu. Nepatenkintas sugrįžo iš bažnyčios ir Mykoliukas.
 46  2|            Mykoliukas. Benorėk doros iš kitų. Vaikams šiuo kartu
 47  2|            ir didieji, buvo pripratę iš Mykoliuko laukti ne malonės,
 48  2|            jau pažįsta ir išmano, ko iš "dėdės" reikalauti. Ligi
 49  2|      riestainį ar kokį pigų žaislelį iš pievos.~    Vienas brolis
 50  2|            gyvenimo, vaikus paleisti iš neturto į tikrąjį badą.
 51  2|          kraštuose. Tada tektų išeit iš Aužbikų, iš tos paraistės,
 52  2|              tektų išeit iš Aužbikų, iš tos paraistės, nuo to kalno,
 53  2|             paraistės, nuo to kalno, iš kur taip toli matyti...~   
 54  2|           pajėgos to netesės - išeit iš gimtosios vietos, iš to
 55  2|           išeit iš gimtosios vietos, iš to krašto, kur jau tiek
 56  2|           priedų, kurie vis dėlto nė iš tolo neatvaizdino jam tikrosios
 57  2|               net ašaros pliūptelėjo iš akių. Mykoliukas įsikukčiojo
 58  2|          baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio
 59  2|       Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens. Ne, jis
 60  2|       Aužbikuose šalia Severiutės ir iš jos turbūt išmokęs griežti...~   
 61  2|               visas jaunimas išvirto iš trobų ir iš tolo liuoksėdamas
 62  2|         jaunimas išvirto iš trobų ir iš tolo liuoksėdamas ir maitodamasis
 63  2|             lapeliai kečias į šalis, iš sunkumo lėpsta. Jie gražina
 64  2|           tampriu žingsniu pasileido iš miškelio parugėn. Akys jam
 65  2|         abudu sėdinčiu tuojau pamatė iš raisto išsinėrusį paprastą
 66  2|            dėlto ir šiandie, kaip ir iš pradžių, juodu tebebuvo
 67  2|              ašarėlės ir žvangučiai, iš kurių mėgino sudaryti neva
 68  2|       aukštyn pamodamas ar paketinęs iš juoko ir didelio džiaugsmo
 69  2|   išvaikščioti ir nėra tokių tankių, iš kur nebūtų matyti saulės.
 70  2|         matyti saulės. Ji teka antai iš anapus mūsų galasodės. Eik
 71  2|                Geišė vėl nusikvatojo iš visos širdies tokiu nervingu
 72  2|           miške su laukiniais.~    - Iš jūsų matau, kad nei vienas,
 73  2|             sutikčiau.~    - Na, tai iš ko? - nesiliovė Severja.~    -
 74  2|             nesiliovė Severja.~    - Iš rankos tos mergelės, kurią
 75  2|          bažnyčių vieta, nes tiek jų iš Aužbikų buvo matyti. Tiek
 76  2|              buvo matyti. Tiek jiems iš to ir tebuvo gerumo. Šiaip
 77  2|               Kas visą sodybą turėjo iš vienos pusės gatvės, destis
 78  2|              tos dvi trobos stovėjo, iš pirkios lango turėjo būti
 79  2|              buvo užšaunami lentomis iš vidaus. Jie buvo lygiai
 80  2|          laikomos vištos, kai imdavo iš bado kelti nebepakenčiamą
 81  2|        liepsna. Liepsna mušės plakės iš krosnies tiesiai palubėn,
 82  2|         kažin kas. Šv. Jurgio kepurė iš tokių strauso plunksnų,
 83  2|        Dvasia ar karvelis, padarytas iš žąsies kiaušinio. Indauja
 84  2|           antrą puodynėlę, imliodama iš jų akmenis ir švarutėlaičius
 85  2|      mažiausio dunkstelėjimo į sieną iš oro klėtelė visa virpėjo
 86  2|              plastėti.~    Kažin kas iš kažin kur dvelkė be galo
 87  2|            žodžius. Ir susijuokė; ne iš žegnojimos: tai buvo ištikimiausias
 88  2|              apsigynimo ženklas, tik iš savo išgąsčio.~    Ūmai
 89  2|             lovos ir greitai greitai iš visos širdies ėmė berti
 90  2|           nekliudė Dievui tos šnekos iš pačių aukštybių klausyti.
 91  2|         šnekutis švilpikas, išlindęs iš senos kiemelio liepos. Išlindo
 92  2|             kiemelio liepos. Išlindo iš uokso, pasipurtė, apsidairė,
 93  2|       gražiai, kaip į bažnyčią, kad, iš miško sugrįžus, nebereiktų
 94  2|      geltonus kaip vašką, išsitraukė iš už balkio šerinį šepetį
 95  2|            tikrai nedaug ką teatminė iš praeities ir nieko nesurojo
 96  2|          praeities ir nieko nesurojo iš ateities. Jokių aiškių vaizdų
 97  2|        medžius, raudama tuos, kurie "iš po samanų marškos sarmatlyvai
 98  2|              kalbėjo tijūnas Daisia, iš pradžių nuo krūmo, paskui
 99  2|        balandis spurstelėjo mergaitė iš Geišės rankų, tiek jos ir
100  2|           skraistė, dar greičiau neg iš namų, ir vis dar puse savo
101  2|              kniūpsčia ant grindų ne iš maldingumo ar atgailą darydama,
102  2|              nė valandėlę neišnyksta iš jos vaizduotės - vyriškis,
103  2|          ištekinus seselė.~    Tėvai iš pradžių nusigando, kaip
104  2|        kurios buvo siurbtelėjus, kai iš eilės jai padavė stiklelį.
105  2|          bėgte pribėgo prie motutės, iš tolo išskėstomis rankomis,
106  2|        sukibo; du karkleliu susipynė iš bailės ateinančios audros
107  2|              tratėjo. Vieni tyčiojos iš nelygios poros, kiti pavydėjo.
108  2|             šventadienį, nebėjo ten, iš kur tol matyt, ar kur girelė
109  2|         pajėgoms išvaduoti Severiutė iš tos nelaimės, nes nebuvo
110  2|              spėti neatspėja, jog to iš pradžių nebūta, su tuo neapsigimta, -
111  2|            tai sudaro - tik liūdesį, iš šalies žiūrint. Širdims
112  2|           visą kūną, tik šiuokart ne iš viršaus, iš apačios, nuo
113  2|              šiuokart ne iš viršaus, iš apačios, nuo kojų, kol nesugniaužė
114  2|           dėdė", kokią auką jis daro iš savęs jo gerovei!~    Gandas,
115  2|           jis beįkasus, kad ta srovė iš jo išeitų ir vėl padarytų
116  2|               Tada jis visiškai "ėjo iš šio svieto", kažin kur tol
117  2|                 Nuostabu, kad ir jis iš pradžių nesivaizdavo Severjos
118  2|           kas dabar darėsi. Jis buvo iš tolo nuo visa to priežasties
119  2|             kaktą, lūpas.~    Vykino iš Geišės gautas pamokas. Geišei
120  2|            nė justi nepajuto reikalo iš ten nušliaužt į žemybes
121  2|              Tai buvo jam uždas, jog iš tų dangiškųjų sričių į žemės
122  2|              lyg dangaus arkangelas. Iš viso liesučio jo veido tryško
123  2|   beužmirština.~    Severja neverkė, iš Šiukštų išeidama: Mykoliukas
124  3|             juos sudorotų nuo lauko, iš kur nieko gera nebelaukiama.
125  3|           jos vienos apsėjo. O kitur iš jų verpalus verpia. Mes
126  3|             rudenį tebėra žalios. Ar iš tingėjimo? Oo! Pačios sau
127  3|     pamatydamas ilgai ilgai girdėjai iš tolo ateinantį skardų ir,
128  3|            greičiau, dar apsnūsit ir iš vagos išvirsit, negyvėliai!..
129  3|            ir visus piktus rykavimus iš užu skardžio. Rodės, lyg
130  3|            trinant laužant, lyg pats iš savęs trėkšdamas tuos spindulius,
131  3|          didžiulių juodų jaučių.~    Iš pradžių ilgokai tematyti
132  3|             ožragiai. Tau rodos, lyg iš už kalno eitų dvi tuojau
133  3|         aukštyn snukiai varvančiomis iš nasrų seilėmis lyg šaukte
134  3|             tu imi abejoti, begu tik iš netesėjimo, iš per didelio
135  3|              begu tik iš netesėjimo, iš per didelio sunkumo jaučiai
136  3|              ausies būtų kas iššovęs iš pištalieto. Tai artojas
137  3|              kaip tramvajaus arklys, iš vietos patraukdamas vagoną
138  3|            Čia nieko neužkliuvo. Tai iš viso abu du apmetė akim
139  3|              viso abu du apmetė akim iš priešakio.~    Jaučiai buvo
140  3|             ir rūpesčių.~    Brolis, iš baudžiavos paleistas, ėmė
141  3|              ir brolis, nenuvokdami, iš kur jiems turtai ir lengvenybės
142  3|      susidarydavo dvi klėtis statant iš keturių sienų, katrą skyrium.
143  3|        didžioji dėdės šventenybė, ir iš abiejų pusių, nujau, bene
144  3|             lygios šiai šventenybės: iš vienos pusės jo paties jaunų
145  3|              nutrūkusiomis stygomis, iš antros pusės kitados žalias
146  3|                 rimtad rimtad", nors iš pradžių kaip jį prašinėjo
147  3|             Mykolas atsakinėjo jiems iš didžio, trumpai, mandagiai,
148  3|          bekraštę gerybę, kurios yra iš Jo prityręs, jaunas būdamas,
149  3|        ničnieko daugiau ir nebegeidė iš gyvenimo. Žinojo jį nieko
150  3|          jungą, nevaromi ėjo namo ir iš namų. Jie Dzidorių Artoją
151  4|   nelyduodama nė vieno šventadienio. Iš pradžių atbėgdavo iš Saveikių
152  4|   šventadienio. Iš pradžių atbėgdavo iš Saveikių ir į Aužbikus,
153  4|             buvo ir Saveikių dvaras. Iš dviejų šonų tiesės didžiausi
154  4|           Rudenį ar pavasarį panoręs iš vieškelio į Saveikius užsukti,
155  4|        klingė tarkš ir tarkš. Ir jai iš pradžių buvo gera. Kuriai
156  4|           Rapolienė, lauždama duonos iš storos riekės ir kraudama
157  4|         ranka parėmusi smakrą.~    - Iš dvaro virėjo nesimokiau.
158  4|      stebėtis Odisėjas, nežinodamas, iš ko padaromi Olimpo dievų
159  4|             tai suprasi, jog Geišiai iš pirmos dienos tapo pirmaisiais
160  4|         Rapolą esant, tiesa, vyrą ir iš stuomens ir iš liemens,
161  4|               vyrą ir iš stuomens ir iš liemens, vis dėlto dideliais
162  4|             net tašlotas, kai norima iš jo atsigert? Aja! Bene numirsi...~   
163  4|             Rapolas tiesiog sukvailo iš laimės. Žmona jam dabar
164  4|               tik juokdamos išeidavo iš pirkios, juokdamos pareidavo,
165  4|             Ten gražiau, yra kalnas, iš kur toli matyt... yra raistas...~   
166  4|               žievė dar nesutrūkusi, iš kiekvieno lupk tošį nors
167  4|        labiau Severjai patiko tasai, iš kur tol matyt... lig pat
168  4|              ir žemuogių, Severiutės iš mažens mėgiamų.~    Iš čion
169  4|    Severiutės iš mažens mėgiamų.~    Iš čion ir iš tikro tol buvo
170  4|              mėgiamų.~    Iš čion ir iš tikro tol buvo matyti, nes
171  4|    nebesiskubino į tą lygumą, kur ir iš tikrųjų nuobodu.~    Pirmučiausia
172  4|           dideli trobesiai, sukrauti iš akmenų, tašytų iš vieno
173  4|           sukrauti iš akmenų, tašytų iš vieno šono. Tokių trobų,
174  4|    didžiausia savo laime: paleidimas iš baudžiavos.~    Jau nuo
175  4|       reiksiant "žmonės paleisti" ne iš malonės, tik kad taip jau
176  4|           karčiamėlėse ir vogs viską iš dvaro.~    Dvarininkams
177  4|              paties baimę, ir naudos iš tų kalbų jokios. Et, bet
178  4|            mažutę, kai miegodavo, ir iš kits kito imliodavo ją sau
179  4|        Laisvė buvo paskelbta. Niekas iš kaimų dvaran nebėjo. Reikėjo
180  4|        išbėgo Dovydienė, visa mėlyna iš pykčio ir baimės. Ir kai
181  4|              bumą, tai kūliu išvirto iš vidaus Dovydas, visi penketas
182  4|        neleisim!.. Eikit sau sveiki, iš kur atėję!.. Čia ne elgetoms
183  4|           užtvertas, kiekviena troba iš naujos medžiagos savo rankomis
184  4|             o dabar trise užeinat... Iš kur mes jums duonos pritesėsim,
185  5|           kone lig pat parvažiuojant iš bažnyčios. Adomukas jau
186  5|            jau patyrė Velykių buvus: iš po jo priegalvėlio keliantis
187  5|     išsiimdamas du raudonu kiaušiniu iš pečionės.~    Lygiai skaniai
188  5|       papusryčiavus su pargrįžusiais iš bažnyčios, eidamas į kaimą.~    -
189  5|            nebūtus daiktus. Namiegai iš pradžių jo klausė, nes jis
190  5|              ūdijo jį Dovydienė.~    Iš pradžių Rapolas mėgino jai
191  5|             Neberasdama, prie ko čia iš naujo prikibus, Dovydienė
192  5|              savo amžių nebepajudėsi iš vietos? visą savo amžių
193  5|           vėdini mataruoji. Štai man iš tolo kosulys ima, gerklę
194  5|           kibirą vandens parneštumei iš šulinio. Ar svirtį pataisytumei.
195  5|       vandens? Daug čia dūmų pirkioj iš vienos liuikos, nuolat duris
196  5|            užvažiuoja? Tiek ir girdi iš išvažiuojančių, kuriems
197  5|           Pagaliau pliūpterėdavo jai iš akių ašaros, ir ji narsiai
198  5|      Dovydienei po nosim, tačiau tik iš tolo, nuo krosnies tai rodydama.~    -
199  5|    visokiausią namų ruošą ir liuobą. Iš pradžių, kad jai ir Rapolui
200  5|          jokiu būdu "neišpošolvonys" iš gimtojo valako. Rapolas
201  5|           valako Rapolo rentą esant, iš kurios jis turi teisę pramisti,
202  5|         skaitės.~    Broliui Rapolui iš pat pradžių ėmus ničnieko
203  5|       atsiranda tiek daug šeberkščių iš abiejų galų, jog niekaip
204  5|             taip ir šiemet, nėra kam iš galo imti. Daugiausia čia
205  5|         išmanyt Ir. - nieko neveikt? Iš dalies, taip. štai stačiai
206  5|              nesiklausdami, pagrobia iš jų globos įspėtąjį.~   
207  5|           negalima? Tai žemės rojus, iš kurio ūmai juos išmetė,
208  5|            nė tai dienai neaprūpinę, iš dvaro išmetė. Ir užgeso
209  5|              dėlto argi išbrauksi jį iš gyvenimo rejesto? Kas taip
210  5|       nebeišbrauksi. Nebeišbrauksi - iš Severjos gyvenimo ir širdies.~   
211  5|        bebuvo likę tarp žmonių? Jai, iš namų išėjusiai, atriektai
212  5|             šunų apniktas katinėlis. Iš išgąsčio ji tapo dabartinė
213  5|             niekas nieko nemoka, bet iš kurios visi visa ko reikalauja.
214  5|            žole augt. Apvaizda atėmė iš jų dvaro buitį, atėmė tą
215  5|              kad mėgintų pripildyti. Iš čion radosi linkimas į vaikus.~   
216  5|          Dovydienė, ūmai pagriebdama iš jo vaiką. Vaikas rėkė, protestavo,
217  5|       nešiojas ir juo vaizduojasi ne iš tos vienos meilės. Senstančiai
218  5|         lopšį ir ėmusi linguoti.~    Iš pradžių Adomukui tai lyg
219  5|            Adomuk!~    Adomukas kaip iš karšto vandens šoko iš lopšio.
220  5|          kaip iš karšto vandens šoko iš lopšio. Gal būt ir užsimušęs,
221  5|        niekuo nesidėdamas, šnekėjos. Iš pradžių Adomukas, tiesa,
222  5|           koks .galvažudys diržą tau iš nugaros išrėžtų. Atameni
223  5|              Drauge su pietumis nyko iš namų iki septintos aštuntos
224  5|                Vieną kartą, grįždamu iš lauko, prisivaikščiojusiu
225  5|              susikūrė ugnelę, susėdo iš abiejų pusių ant kemsų ir
226  5|             nenatūraliai kryptelėjo, iš ko būtų buvę galima įtarti
227  5|                 Pasitepė vieną kartą iš lėkštelės, kurią rado spintoje,
228  5|             durte dūrė kaip iešmais, iš jų, lyg iš tampraus lanko,
229  5|             kaip iešmais, iš jų, lyg iš tampraus lanko, tryško lyg
230  5|     dirstelėdamas į akis, tai kitam, iš nieko negaudamas atsako.~   
231  5|              kas jam verčias verčias iš vidaus. Puolė pro duris,
232  5|           ūmai atsipeikėdamas; šokęs iš vietos, nusitvėrė savo apsiaustą
233  5|            kol kažin kas ištraukė jį iš už mūrelio ir įritino į
234  5|            kiti išsiskirstydami.~    Iš kapų Rapolienė nebegrįžo
235  5|             už pavalgymą. Net dengės iš buvusiojo ir vis dar neišsemto
236  6|                 Skuba pluša žmonelės iš už pusantros mylios į bažnyčią.
237  6|              dalytis. Jis jau beveik iš eilės išėjęs. Tiesa, kad
238  6|            gera! Gera jau tik išėjus iš namų pas Dievą į viešnagę,
239  6|            lietuvių minia neišsunktų iš savęs daug daug poterių,
240  6|        pašnekinus, ne prieinant, tik iš tolo, didesniu šauksmu.
241  6|            vos bespykso vilko akele. Iš grynojo oro įėjęs žmogus
242  6|              harmoningai ir švelniai iš visų krūtinių pūtė šventąsias
243  6|              tvaiko. Prašos išleisti iš užu stalo, bet visi pašoksta
244  6|          trečias bėga šalin, kad jam iš abiejų nekliūtų arba, vienam
245  6|        negaunanti ir tebesidengianti iš savo kraičio.~    Čia jai
246  6|             būtų jai pritarę, neg to iš tikrųjų reikėjo. Taip ir
247  6|             kad galima būtų kas nors iš namų paslapčiomis imti.