Part

  1  1|         besakysi!~    Bepiga, kad taip būtų buvę!~    Man tenka
  2  2|             Mykoliuk, į galą!~    Taip per kiaurą dieną, per kiaurus
  3  2|           Lūpos atsičiaupusios ir taip sudarytos, lyg tuoj štai
  4  2|          jam padėti. Kam, kad jam taip gera? Nei Mykoliukas žmonių
  5  2|       nesuprasi, kuo jis šiandien taip patenkintas, kas jam, ypač
  6  2|           kas jam, ypač šiandien, taip patiko, kas jį paglostė,
  7  2|         mažuoju, pasivaduoja.~    Taip Mykolas Šiukšta pamažu pamažu
  8  2|          muzika labai tai. Lygiai taip pat, kaip tuo pradėjimu
  9  2|          rūpi? Niekas ir nejautė. Taip ir reikia, kad muzikantas
 10  2|    tarytum dirbtinai aptempta, ir taip blizgėjo, lyg lakuota. Derėti
 11  2|     šuntakiais stačiai per girią. Taip buvo pernai, taip ir šiemet.
 12  2|          girią. Taip buvo pernai, taip ir šiemet. Tik šiemet jis,
 13  2|          dienų, paskaitydami, kad taip jis atstos Geišių du darbininku,
 14  2|     trilinkai susiriesi iš vargo. Taip tamsiai įsivaizdinęs savo
 15  2|   išgyventuva ir būtuva sotu. Man taip gera arti ar šiaip jau kas
 16  2|     Dovydžiukas prapliupo verkti: taip jam pabaiso vienam gyventi
 17  2|   šikšnininkas keitė naujomis. Ir taip sudarė jam geidžiamuosius
 18  2|       žodžiais moterų kibino.~    Taip jis ir būtų pabaigęs amželį,
 19  2|     visiems tikrai neužtektų.~    Taip įkalbinėjo sau išmintingasis
 20  2|       meilės kankinimąsi, kuo jis taip susirūpinęs, ir pasakojąs,
 21  2|        juo, pabūti netoliese.~    Taip praėjo visa eilė tokių šventadienių.
 22  2|        apie piršlybas, o, ne! tik taip sau...~    Ak, kaip gardžiai
 23  2|           Mykoliukas, neleis, kad taip atsitiktų. Gi atminęs Onutę
 24  2|       tikrąjį badą. Jis turi būti taip, kaip yra, bent kol vaikai
 25  2|           Kaziukas su Lauruku bus taip pat nepatenkinti; riesis
 26  2|   paraistės, nuo to kalno, iš kur taip toli matyti...~    Ne, Mykoliuko
 27  2| atitraukti savo širdies, kodėl ji taip prikepė prie jo, jog skauda,
 28  2|      atminties akis. Ir širdį jam taip suskaudo, taip ji ėmė plakti,
 29  2|          širdį jam taip suskaudo, taip ji ėmė plakti, jog net rankos
 30  2|           nelįstų... tau į sielą. Taip, dabar Mykoliukui aišku:
 31  2|    Severja dabar rodės Mykoliukui taip suaugusi su jo būtybe, jog
 32  2|          į akeles. Severjos akys, taip pat plačios plačios, lyg
 33  2|        įleidus, kiek suvilgusios, taip pat pasižiūrėjo Mykoliukui
 34  2|        reikalavimų ar pretenzijų. Taip, kaip ji mokėdavo susižiūrėti
 35  2|      nebekalbėjo. Jiem buvo gera. Taip gera, kaip pilnu žiedu pražydusiems
 36  2|         ir mylinčiu, - jis lygiai taip pat būtų šokęs, kaip ir
 37  2|         Sveika gyva, Severiot! Ko taip viena šiandie, be draugių,
 38  2|          Kalbėjo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo, atėjęs
 39  2|       Kalbėjo kavalierišku ūpu ir taip Severją kepino akimis, taip
 40  2|       taip Severją kepino akimis, taip badė jomis lyg ylomis, jog
 41  2|            bobą kvailę" vesti? Ag taip pat būtų pravartu, kad nesentumei,
 42  2|           ir jis, tačiau visai ne taip, kaip šiepdavosi savo svajonėms,
 43  2|           savo svajonėms, veikiau taip, kaip neapčiaupia dantų
 44  2|      tyčia jas paseku nuėjus. Jos taip pat žaidžia kaip voverytės,
 45  2|           kitiems, jei tarp savęs taip gražiai žaidžia? Ot, kad
 46  2|           aš eičiau.~    - Kam gi taip brangiai? Geriau ateik tamsta
 47  2|     piršlėmis į savo mylimąją, ir taip eis.~    - Taigi, kad žinočiau,
 48  2|      klėtį - antroje. Ar šiaip ar taip, tos dvi trobos stovėjo,
 49  2|    pirkios nedabojo ir jos nemėgo taip, kaip reiktų mėgti gimimo
 50  2|      dulkėta koja.~    - Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis, -
 51  2|          sukapotais ajerais. Buvo taip jauku, kaip geros skonies
 52  2|           laiko begauni visam kam taip padaryti? - kalbėjo draugės.~    -
 53  2|      gardumėlis rūgšties! Kaip tu taip ir padarai! Šiandei penktadienis,
 54  2|      menkos duonos. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį
 55  2|       užsakęs paslaptį. Galų gale taip jai pasidarė nejauku, lyg
 56  2|      Pakirdo Severja visa stangi, taip smarkiai ir bailingai stvarstydamasi
 57  2|          blauzdų. Ir pasidarė jai taip linksma, taip linksma, nors
 58  2|        pasidarė jai taip linksma, taip linksma, nors rūtelę imk
 59  2|     Nebežinojo, kas dabar bedarą, taip jai gera buvo šitoje padėtyje,
 60  2|         to, aplenkti savo šešėlį. Taip tebėga tie, kuriems rūpi
 61  2|       buvo tokio pat stipro kūno, taip harmoningai išlavinto darbais,
 62  2|        sukliko nebe savu balsu ir taip šiurpulingai ėmė klykti,
 63  2|          gamtos duktė gėrė lygiai taip pat, kaip gėrė ryto rasą
 64  2|           žodžius Geišei ištarus, taip daugiau ir nebepakilo; kaip
 65  2|   nebepakilo; kaip ėmė mausti ją, taip maudė vis labiau, kad pradėjo
 66  2|            kokių lūpų, nosies, ką taip gerai žinojo apie Mykoliuką.
 67  2|           ir kadgi suspiegs ko ne taip pat, kaip rytą girioj, ir
 68  2|          griežčio. Nusišluostė ir taip pat išėjo į namelį, kur
 69  2|       Nenusinešiu šios lovos, kur taip švaru, minkšta ir ramu buvo
 70  2|           ne rungėjas kitų.~    - Taip tai taip, - ėmė kalbėt jai
 71  2|     rungėjas kitų.~    - Taip tai taip, - ėmė kalbėt jai sąžinės
 72  2|            kniaubias ant rankų ir taip esti, kol brolis išvaro
 73  2|       dirbti. Kad nepavarytų, gal taip prabūtų visą dieną, visą
 74  2|             nusigando Severja, ir taip jai pagailo savo draugo,
 75  2|      glostė Mykoliuką per veidelį taip švelniai, atsargiai, lyg
 76  2|          tą sritį, ir to jam buvo taip sočiai gana, jog nė justi
 77  2|        jis savo svajonei negalėjo taip atsimokėti kaip Geišė.~   
 78  2|          pat lūpas.~    Geišė jos taip nėra nė karto pabučiavęs.
 79  2|        neramu, nuo šio gera gera, taip gera, jog vargu beužmirština.~   
 80  2|     grodavo paraistėje, tai, kuri taip brangiai jam užmokėjo už
 81  3|      nebylys pastumdėlis? Nejaugi taip atsimainęs, rėksniu virtęs?
 82  3|      rugienas ir vasarojienas. Ne taip jau tai spartus darbas.
 83  3|         vėl draskyk rugienas.~    Taip ir slinko metų metai, lyg
 84  3|        Būta gi su kuo tartis!~    Taip mokėjo Mykolui jo augintiniai
 85  3|  nesuprato ir nebemėgino suprasti taip, kaip pirmykščią jo sielą
 86  3|    negalėjo bebūti pasaulyje.~    Taip Dzidorius Artojas gyveno
 87  3|    Šiukštų dėdė, laisvas patapęs, taip pat praturto: jis jau turėjo
 88  3|     begriežiant, kai nusviro jos, taip niekas daugiau jų ir nebesurišo...
 89  3|          meldės ir mokėjo melstis taip, kaip temoka tikrieji dvasininkai,
 90  3|          tolyn nė nuo miegančio - taip visi sutiko ir kits kitą
 91  3|      pavojui dėdei gresiant, būtų taip gynę savo "kankintoją",
 92  3|            raudonomis akimis.~    Taip ir šliaužė metų metai Dzidoriui
 93  3|        Artojui, tą vieną kartą jį taip sukrėtę, jog daugiau, rodės,
 94  4|    Severja, ateidama į Saveikius, taip suneramino visus dvariškius,
 95  4|         seka, ko gi čia Rapolienė taip susirūpinusi, ką gi čia
 96  4|          virėją neatspėsiant, kad taip visa ko būtų su saiku. Taip
 97  4|       taip visa ko būtų su saiku. Taip turėjo stebėtis Odisėjas,
 98  4|           koks gi tasai, kuris ją taip myli ir taip moka mylėti.
 99  4|      tasai, kuris ją taip myli ir taip moka mylėti. Kad būtų pasidomėjusi
100  4|      taisant kremblius raugti. Ir taip pat nesidomėjo visa ką žmonelės
101  4|           karvelę pasimilžti. Gal taip, tokioje laimėje, būtų visai
102  4|       buvę. Ag ir buvo pamiršusi. Taip bent jai rodės. Taip rodės
103  4|   pamiršusi. Taip bent jai rodės. Taip rodės ir vis dėlto - neramino.
104  4|        Dievo žvakelių pridegiota. Taip ir rodės, kai anksti rytą
105  4|           buvo gyvenamasai namas, taip pat be reikalo didelis,
106  4|            ne iš malonės, tik kad taip jau susideda. Nepaleisi,
107  4|          graudino, neg pykino. Ir taip jiem pasidarė ramu, lyg
108  4|        metus. Geišė vis dar šiaip taip stumdėsi po dvarą, nebe
109  4|         nėra. Tik kur buvo dėtis? Taip ligi pat vakaro. Mergytė
110  4|        būtų daręs su ta žeme?~    Taip ir liko Rapolai Geišiuose
111  5|     neatidavei, skalna likai.~    Taip kalbėjo dėdė karšinčius
112  5| kavalierius.~    - Dėde, aš eisiu taip kaip tu - pasiramsčiuodamas, -
113  5|       ausis. Jei tijūno neklausys taip, kaip paties pono, jis ne
114  5|        galėjęs šnekėti šnekėti ir taip pats užsitrenkti. Buvo numanu
115  5|         nusilupė nuo kartumo, kad taip jį vėdini mataruoji. Štai
116  5|    Dovydienė vadino savo vyrą. Jį taip pat riejo, kaip ir Rapolą,
117  5|      malti, arti, pjauti, ar būtų taip, kaip yra? Abudu ištisomis
118  5|    pirmykštis jo tingėjimas, kurs taip buvo nemalonus Dovydui,
119  5|     sugrįžtant ir patikrinėjo, ar taip padaryta ir kodėl to nepadaryta
120  5|         teise, kad tai - mano? Ir taip visa to nedaug. šienelis
121  5|      pievos žolę. Kaip kas metai, taip ir šiemet, nėra kam iš galo
122  5|         bet kurį darbo įrankį jis taip pat negalėjo, kaip aprietasis
123  5|     aprietasis vandens atsigerti. Taip ir trypčiojo visą dešimtį
124  5|       prie bet kurio.~    Nejaugi taip reiškiasi tingėjimas, lietuviškasis
125  5|         nieko neveikt? Iš dalies, taip. štai stačiai prieš mano
126  5|          iš gyvenimo rejesto? Kas taip yra įsirašęs, to nebeišbrauksi.
127  5|          kaip įbailino išgąsdino, taip ji ir paliko lyg šunų apniktas
128  5|       šiol, nėmaž nesurizgęs. Tik taip neesti. Į jų gyvenimo tinklą
129  5|     Adomukas, su kuriuo matėme jį taip gerai sutariant. Čia mums
130  5|         vis dėlto pabūgo, kad vėl taip neatsitiktų, ir, vaiką išėmusi,
131  5|           Adomukui nebebuvo dabar taip gera kaip su dėde. Su juo
132  5|        Jokių saldybių. Šnekino jį taip pat, kaip ir kitus, lygiai,
133  5|    seniūnijoje vyro, kurs, be to, taip pat buvo prisirišęs visomis
134  5|       pasakas, giliausiai tikėjo, taip ir esą buvę, kaip dėdė pasakoja:
135  5|           įsirpus, raudona. Ji ir taip būtų jau nukritusi žemėn.
136  5|     prinokusių vaisių pasiraškai. Taip tu tik jų valią darai grūdelius
137  5|          rodikliai. Abudu likdavo taip pasikalbėję labai viens
138  5|         padaže ir pašerti, kad ne taip ilgu būtų laukti pusryčių.
139  5|        ilgu būtų laukti pusryčių. Taip ir buvo ta trijulė, lyg
140  5|      tarpas pralaukti kaip senam, taip ir mažam, o nepaliekama
141  5|      dėdės, motutė nepagirtų, tai taip pat tylėjo nevaikiškai,
142  5|    motinos žvilgsnio, kurs tačiau taip buvo ryškus.~    Slapta
143  5|        mano, dievmedeli! Ko gi tu taip ūmai mus dabar palieki?
144  5|          tai pasidarė, kam žmonės taip ūmai sujudo kunigo, ko jis
145  5|            Pajuto šmėklos akis ir taip jos išsigando, jog taip
146  5|           taip jos išsigando, jog taip pat nebeištarė mirštančiam
147  5|    nebemirkčiojo. Lavoną nuprausė taip šaltai, kaip mazgodavo stalą
148  5|           laidotuves, bet ir nebe taip vikri ir greita kaip pirmiau.
149  5|       nebeskubėdama. Ir matės, ji taip tyčia daro. Ji tebuvo 40
150  6|          patį jaukumo orą, ir jam taip pat gera, ak, kaip gera!
151  6|         kaip tos pat bitės vaško, taip lietuvių minia neišsunktų
152  6|         Žemdirbius dirva ir pieva taip pat stilizuoja, kaip vikšrelį
153  6|           gamtos ir gyvių!~    Ne taip vyksta dėdienei Severjai.~   
154  6|           ypač bažnyčioje! Aiman, taip darė. Severja nebesimeldžia,
155  6|            Kaip pirma į bažnyčią, taip dabar miniomis skuba žingsniuoja
156  6|            išsitiesusios į žydes. Taip tik revoliucijos metu tesiekė
157  6|      Nejaugi tai tie patys, kurie taip harmoningai ir švelniai
158  6|          pūtė šventąsias giesmes? Taip, tai tie patys.~    Pačiame
159  6|        neg to iš tikrųjų reikėjo. Taip ir tapo Rapolienė centrine
160  6|  Pliaukštelėjo rankom Dovydas, ir taip abudu nusigando, lyg nuodininkui
161  6|     žvilgtelėti į marčią. Severja taip pat. Visi norėjo išsibarti,
162  6|   išnešioja, kaip prinešioja.~    Taip ir buvo.~    Prieš vieną
163  6|        tai būsianti padariusi. Ir taip pat dirbtinai nebekėlė akių
164  6|     nežinojo, kas ją buvo paėmęs, taip niekas nežinojo, ir kas