Part

  1  1|          asmenų ir visi tau artimi. O, tokiai dienai tu negaili
  2  2|         metus, per nemaža metų.~    O Mykoliukas - jau visas Mykolas.
  3  2|        Tylus tylus buvo Mykoliukas, o visiems matės, jog jis šneka.
  4  2|     kaimynai neprakalbino jo:~    - O tu gi, Mykoliuk...~    Maža
  5  2|      Mykoliukas nebuvo reikalingas. O kad jo žmonės buvo reikalingi,
  6  2|            jei troboje teko gulėti. O dažniausiai nakvojo daržinėje
  7  2|       daržinėje šiene ar šiauduose, o kad ne, tai arklidėje -
  8  2|          nenoriu, tinginiauju".~    O Mykoliukas jau besėdįs paantvalnyje
  9  2|           Kai noriu, rimtai dirbu", o šokikės čiūkš, čiūkš, čiūkš,
 10  2|           to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent
 11  2|       storagalės buvo ir be priedų, o tvirto vyriško juosmens
 12  2|         vedė, už rankos susitvėrus, o Severja nepasidavė - ir
 13  2|           Jis pats matė netesėsiąs, o vesti nebuvo linkęs. Pagaliau,
 14  2|            savo sumanumu nebealkus, o jis, Rapolas, tik dairės,
 15  2|      Valdykis tad kaip išmanydamas, o pajusi Dievo valią, vesi
 16  2|           vietose, bent ponų akyse. O jiems girdint, ypač smarkiai
 17  2|        nebetesės eiti vyro pareigų, o jo moteris tebebus pilna
 18  2|     pasikalbėti, ne apie piršlybas, o, ne! tik taip sau...~   
 19  2|        pirma buvo gražiai girdėjęs. O dabar jo visai nebegirdi.
 20  2|          įsigalėjusią "dėdės" rolę. O tačiau tai buvo šiuo kartu
 21  2|      klykiantį džiaugsmą susilaukę. O jis, Mykoliukas? Ko jis
 22  2|             kuri dar nieko nekalba, o dėdę jau pažįsta ir išmano,
 23  2|           balsas ėmė gundyti:~    - O kol tai pasidarys, tu būsi
 24  2|          gūžtą, kur ir be to pilna. O kad ir įsileistų, tai kas
 25  2|          kartojo nebe pirmą sykį. - O koks geras! Jau tokio kito
 26  2|           saviškis. Drauge augom... O koks jis nedrąsus... Mes,
 27  2|             Jokio palaido žodžio... O kad griežia! Girdi? Visas
 28  2|         balsą daryti bul, bul, bul, o krūtinę liūliuoti.~    Ir
 29  2|          šiandie ėjo lyg be tikslo, o Mykoliuko muzikai nutilus,
 30  2|       Daisia tematė vieną mergaitę, o vaikino, nors jis sėdėjo
 31  2|            namie, daisia, jau dėdė. O tu jo turbūt nė karto dar
 32  2|          niekas nebegali apsirikti. O gal jau ir ruošiesi už kokio
 33  2|              kada jį kalbina ponas, o jis nedrįsta ir nebežino,
 34  2|             daugiau prabėgti.~    - O jei vilkas, meška - am? -
 35  2|         meškoms stoti. Nėra čia jų. O kitoms žvėrelėms gana žąsienos
 36  2|             lūšis piktoji įdrėksti, o dar aržesnis už lūšį bernelis
 37  2|              tinginiai, nepaslenka, o gal labiau už mane, mergelę,
 38  2|         rimtai nustebo Geišė.~    - O kaipgi? - gyvai perkirto
 39  2|          paskui kiek ilsisi paėdus, o kai saulė gerokai įkaitina
 40  2|        maniau - jau šoks ant manęs, o jos dulkt, dulkt į tankį,
 41  2|            Daisia.~    Baimė baime. O pasaka dėl to galutinai
 42  2|           Mykoliukas nieko, sutiko, o Geišė užsigavo ir, padaręs
 43  2|            Taigi gera šeimininkė, - o lietuvės visos geros šeimininkės, -
 44  2|    užsidegdavo ir reikdavo numesti. O nepastebėjai, tai supleškėjo
 45  2|         kertelė, ten ir dabos buvo, o su ja net ir švaros.~   
 46  2|        žolynų buvo pilni pabalkiai. O viduryje gražiai atsišvietė
 47  2|             nebūtų kaip yla įdurta. O Severjos kakle, tai turbūt
 48  2|            Severjos klėtelė vasarą. O žiemą jautri nosis galėjo
 49  2|            daug meilės ir pagyrimų. O ji visai nenusimanė savo
 50  2|              turėjo eiti bažnyčion. O ji, kaip paprasta, turėjo
 51  2|          čia? Tai čia tamsta, dėde? O kodėl gi toks... Kam gi
 52  2|        Maigė kankino krembliautoją, o ta vis nei žodelio, nei
 53  2|          pirmąją meilės pamoką.~    O gal nebe pirmą? Ag ji myli
 54  2|    santykiuose meilė tik formavosi, o išsireikšti davo kur kitur.
 55  2|            ėjo, ašaromis paplūdusi. O ką gi besakyti, už tarno,
 56  2|          savęs, kitką dvaras duoda. O kai nebeduos, tai ubagais
 57  2|         gailėtis jai dar nebuvo ko, o ateities ji dar nematė.
 58  2|           Sėdėjo stabu ištikta.~    O viduje Rapolas senai jau
 59  2|               Eina Geišė per gatvę, o po jo kojų žemė linksta.
 60  2|           sielos, padaro jį kitokį, o pašalietis nė spėti neatspėja,
 61  2|            kitiems gerą pragariuką, o lietuviams tai sudaro -
 62  2|        eidavo klėtelėn "pasišnekėt" o tos šnekos kaip ir nebuvo,
 63  2|        kraują, ten gyvena ir vysta, o tu karščiuoji savaitę, dvi,
 64  3|        patvorius jos vienos apsėjo. O kitur iš jų verpalus verpia.
 65  3|        aprūpinusios, kad neišnyktų. O kas viršaus tesėta, tai
 66  3|             mūsų krašte išvedžioti. O paskui su tais pačiais vaikučiais
 67  3|            žmogus tuo ir tenkinies. O jie skubinas savuosius išskrisdint
 68  3|        balsų, dirvos pilnos artojų, o tearė tas vienas.~    Štai
 69  3|           turėjo šokti kaip įgelti, o tuo tarpu jie nė nekrust;
 70  3|            rambumas ar kokie monai? O monai labai paprasti. Ant
 71  3|            paprastu "Šiukštų dėde", o visoje apylinkėje - Dzidorium
 72  3|        Kaziukas, Gabriukas ir kiti, o jų bent aštuonetas, darėsi
 73  3|           tai ir slėptis nebuvo ko. O Mykolas visa girdėjo ir
 74  4|           rusų valdininkų trejetai, o čia, už dvejeto trejeto
 75  4|             daugiausia karališkiai, o kurie buvo Pats-Pamarnecko,
 76  4|             į jį gana buvo visiems. O kad jo nerasdavo namie,
 77  4|        negera, kai ja domisi vyrai, o kad ir moters, tai ką? Tegu
 78  4|        visur pilna, tik ne pirkioj. O man kas? Sugrįš, kaip išalks.
 79  4|         savo nedrąsumą užtrenkdama, o tuo tarpu neapsakomu įdomumu
 80  4|        daisia, išmintingų mergelių. O visų geriausią, visų gražiausią
 81  4|           kalnuotos gamtos padaras, o čia, Saveikiuose - tokios
 82  4|      viduriuose. Imą darytis pūlių, o aplink juos maišelis. Daugėją
 83  4|     lapeliais; rodos, niekur nieko, o žiūrėk - ir būsi atsidūręs
 84  4|           nejaukūs savo didumu.~    O nejaukiausias buvo gyvenamasai
 85  4|           ir tiek darbininkų stotų, o ryto metą tesulaukia penkių
 86  4|             Sakei neužeisiąs kelio, o dabar trise užeinat... Iš
 87  4|    Geišiuose karčios duonos valgyt. O ji buvo karti, oi, karti.
 88  5|         akyse pasirodė ašara.~    - O kuo aš beatsigavėsiu? -
 89  5|         buvo tam kartui gana.~    - O dabar eisiva kiaušiniautų.
 90  5|      kiaušiniautų neturi ko siųsti. O davei kiaušinį Dovydienės
 91  5|           jos vaikui. Tai bus lygu. O neatidavei, skalna likai.~   
 92  5|             vienas kiaušiniautojas, o Gražienės atbėgs visi trys.
 93  5|            vieno kiaušinio duoti. - O pabučiuosi, širdį sau palenksi,
 94  5|             garbės niekas nemažins. O gera garbė ir šlovė labai
 95  5|             už tave dukart didesnė, o tu imies už viršutinio galo.
 96  5|            išjuoktas ir pažemintas. O garbė žmogui reikalinga,
 97  5|         atėjova!~    Uksnienė davė, o Adomėlis jai nė karto rankos
 98  5|            račiukais laksto tarška, o tu, Rapolai, kaip šakės
 99  5|           nepasirinksiu aš šakalių! O suaižėjusi ne viena pakriautė,
100  5|        veltėdį. Karšatis karšatimi, o tinginys tinginiu lieka.
101  5|    Dovydienė net atsisėdo lovoje. - O kas gi būtų, kad aš ligi
102  5|             svieto gaspadinė!" Tai. O kad ir guliu, tai bene tu
103  5|            dabar visą šeimyną denk, o atsisėsi po rateliu, ir
104  5|         kitas dar ir visai mažutis. O man kas? Ar mano padėjimas
105  5|            kad sveikatos sutaupiau? O kam man tos sveikatos, jei
106  5|             ir net koneveikimų.~    O pats Rapolas buvo ir visiškai
107  5|           sunkenybe visai šeimynai. O teturėdamas apie pusseptintos
108  5|            tai bent kuokštą pagaus. O kuria gi teise, kad tai -
109  5|         riebūs. Tik štai - debesis! O jergutėliau - sulis! Pūdyti
110  5| nesuskubtumei sumesti jų į pastogę. O pirmasis puola Rapolas.
111  5|            šiene kaip nuobraukuose. O jisai čia pat spirinėdamos,
112  5|         velnias pagiriomis vėsinas! O, kad tave devynios - net
113  5|       pirštai stingsta! Dabar lyja. O, kad tave devynios: ant
114  5|            ir šienas. Ir bus gerai. O lis ilgai ir supūdys ar
115  5|           suželdys, tai bus blogai. O ką gi tu čia padarysi? Tokia
116  5|     palaikyti buvo motinos galioje, o dėdės galioje - nieko, vis
117  5|            Vaikas mažas ir ligonis, o jūs kažin ką. Kad duosiu
118  5|         kuriame mes judame krutame, o ką žinosi, gal ir šitas
119  5|       dantys trupą. Tau jos niekam, o žiūrėk, kokią šaltekšniui
120  5|          žus, nieko gera nepadaręs. O nurausi, išrūginsi - širdelę
121  5|     tebebuvo už tai visų garbinama. O dabar, Dievulėliau... Ir
122  5|          kaip senam, taip ir mažam, o nepaliekama buvo jiemdviem
123  5|           kuria vaikas nesitenkino, o daugiau nebuvo ko.~    Vieną
124  5|         vienas pabūti viduje.~    - O, kad būtų dar sviesto! -
125  5|          verta skatiko, ne daugiau, o visa padarytoji žala verta
126  5|          duris, pro lavoną už durų, o šmėkla visa tai matė ir
127  6|   stoviniuoja statikuoja be tikslo, o reikalu; kiti ergeliuojasi
128  6|            stovėjimas ar sėdėjimas, o moterų gulomis ar sėdomis
129  6|          vos tik įėjus į miesčiuką. O per vis geriausia didelėje
130  6|        Šventas, šventas, šventas", "O, Dieve Tėve" ir daugybė
131  6|             tai moterų baltagalvių. O per vidurį - tuščia ežia,
132  6|                Rapolienė karčemoje? O kuri gi nelaboji ją ten
133  6|         kurių būvio reikėjo kovoti. O čia, žiūrėk, jai pritariama,
134  6|           visi žino, kaip dirbanti, o Dovydai jai ničnieko neduodą,
135  6|        Nepraėjo nė dešimts minučių, o jau miestelyje kuždėjo išvažiuojantieji:~    -
136  6|           tik ji temokėjo suktinio, o jaunesnieji juoba mėgo -
137  6|           būtų tikri buvę ją esant. O kai ims ir prisipažins?