Part

  1  2|         Dirbo tylomis, kalbėjo tik kas reikia. Vis dėlto jis nebuvo
  2  2|         šiandien taip patenkintas, kas jam, ypač šiandien, taip
  3  2|        ypač šiandien, taip patiko, kas jį paglostė, pagyrė ar dovanų
  4  2|       pasauliui. Jis jau užmiršęs, kas šiandien yra buvę, ką jis
  5  2|            kur ir iš kur vežiojęs, kas yra padėjęs, ūdijęs ar įsakymus
  6  2|       Mykoliuk, tekinas". Užmiršo, kas buvo, ir, matyti, nesirūpina,
  7  2|            būdu; kam jis pritaria, kas jam atsiliepia. Viena tebuvo
  8  2|         buvo reikalingi, tai visai kas kita, tai jau jų dalykas,
  9  2|      negana, kad ūkininkė brolienė kas šeštadienis padeda jam,
 10  2|  prasiskalbus, baltus plovinius ir kas diena ant stalo jo vieton
 11  2|     nesumesdamas, kam jis griežia, kas jo muzika gėrisi, kas naudojasi,
 12  2|     griežia, kas jo muzika gėrisi, kas naudojasi, kas klauso, kas
 13  2|      muzika gėrisi, kas naudojasi, kas klauso, kas šoka, kam jo
 14  2|         kas naudojasi, kas klauso, kas šoka, kam jo muzika labai
 15  2|         kur - "tol matyt", destis, kas atitinka lietuvio liūdesį
 16  2|     vienaip ir tu jam įtarsi. Negi kas šventadienis ėjo Mykoliukas
 17  2|         pačią vietą, tik vargu bau kas būtų atspėjęs, ar jis ką
 18  2|           betgi viskas tikslu. Bet kas turi savo šaltinį, pradžią
 19  2|       ieškodama žemėje ko mažo, ir kas žingsnis kinksėjo kaip varliaująs
 20  2|         plepys ir džiaugės, radęs, kas jo klauso.~    Geišių sodžius
 21  2|       kvaily mažasis! Ar tu žinai, kas buvo Gediminas? Ne tavo
 22  2|        taip gera arti ar šiaip jau kas dirbti. Tik aš, matai, dar
 23  2|        Rapolas, tik dairės, kad jį kas kitas pašertų pamylėdamas
 24  2|         per veidą. Ir visas tirpo, kas bus tarp jų, kai jis, neilgai
 25  2|         pajėgų. Ar jis nėra matęs, kas tokioje poroje darosi? Bus
 26  2|      Pukštaičia už jo netekės; nei kas dora būtų, kad ir ištekėtų.
 27  2|          Ko jis prigyveno? Ir tai, kas dabar ant jo, skalbiniai, "
 28  2|            O kad ir įsileistų, tai kas doras eis į tokį tirštimą?
 29  2|        vakaravo, jai šokti griežė, kas dieną matė. Galų gale visame
 30  2|           šiaudus, išsigandęs, kad kas jo nepamatytų verkiant ir
 31  2|       straipsnio, tiesiog nebebūtų kas beužstoja, kai šiaurus vėjas
 32  2|           kai šiaurus vėjas pučia, kas užtveria, kad svetimas gyvulys
 33  2| įsikniaubęs į šiaudus. Visa, visa, kas tik Severiutės buvo, dabar
 34  2|        Dievas jau juos sujungė, ir kas bemėgintų išjungti, gautų
 35  2|           Jo krūtinę, gerklę kažin kas neapsakomai meiliai kuteno
 36  2|          ir visiškai buvo sustoję, kas kur šnekučiuoti, kas kur
 37  2|      sustoję, kas kur šnekučiuoti, kas kur gėlelių pasiskinti.
 38  2|       Mykoliukas daugiau kaip kits kas visoje seniūnijoje buvo
 39  2|    palyginti su juo, prižiurna. Ir kas galėjo susidaryti bendra
 40  2|          jis nedrįsta ir nebežino, kas čia beatsakius. Arba kaip
 41  2|          ar man bus žūti, ar būti. Kas gaili manęs, tegu ateina
 42  2|            žmonių.~    - Mykoliuk, kas tau šiandie pasidarė? Ko
 43  2|           Tebuvo vienas skirtumas. Kas visą sodybą turėjo iš vienos
 44  2|      klėteles statės abipus kiemo. Kas sodybą turėjo siauresnę,
 45  2|           per metus, kiemelį šlavė kas šeštadienis, ir jis visados
 46  2|           baltumu, nė žymelės, kad kas būtų jį pasistojęs purvina
 47  2|           šv. Brigita ir dar kažin kas. Šv. Jurgio kepurė iš tokių
 48  2|   blaškytis ir plastėti.~    Kažin kas iš kažin kur dvelkė be galo
 49  2|            be galo maloniai, kažin kas spraudės be galo baisiai.
 50  2|          jai pasidarė nejauku, lyg kas ją nuogą būtų stumtelėjęs
 51  2|            beklūpanti. Nebežinojo, kas dabar bedarą, taip jai gera
 52  2|          vieną protingą eilę visa, kas, kur, kaip.~    Pagaliau
 53  2|       skaudaus spiegimo.~    - Oi, kas čia? Tai čia tamsta, dėde?
 54  2|    susitraukė, susispaudė ir kažin kas darosi. Nors nieko nebuvo
 55  2|       vaizduotės - vyriškis, ir ne kas kitas, tik Geišė.~    -
 56  2|          myli Mykoliuką. Tik visai kas kita esama mylėti ir būti
 57  2|       jokių pamokų jai nedavinėjo. Kas buvo, tai savaime. Jųdviejų
 58  2|   harmonijoj, ar kūnų patenkinime? Kas bendra dvasių srityje tarp
 59  2|           migla ir nieko nereiškė, kas viduje darosi.~    - Eikiva
 60  2|          nes nebuvo ko kita duoti, kas vadintųsi - laimė. Lygiai
 61  2|           dvejus trejus: atsiimti, kas tavo, ir išnykti. Ko gi
 62  2|      piršliai (jam buvo vis tasia, kas) neužmušė Mykoliuko, tik
 63  2|          ne joje koncentravo visa, kas dabar darėsi. Jis buvo iš
 64  2|         tinginį, nematydami ligos: kas serga, gula.~    Severja
 65  2|            šaltą šaltą žemelę tai, kas buvo jiems brangiausia ir
 66  2|      Gedėjo ir pagarba lydėjo tai, kas jiem vargingąją buitį per
 67  2|                Mykoliuk, Mykoliuk, kas tau?.. Ė kolgi tu toks... -
 68  2| karščiausius jo malonėjimus. Visa, kas buvo susidarę joje per tuos
 69  2|           ir dovanojimu visa visa, kas tik žemiška.~    - Sudiev,
 70  3|            galo, kad bent greičiau kas juos sudorotų nuo lauko,
 71  3|         yra pradėjusios. Tai visai kas kita! Jos nėmaž neliūsta,
 72  3|     aprūpinusios, kad neišnyktų. O kas viršaus tesėta, tai galima
 73  3|           susuka galvas.~    Retas kas beatmena, kada Aužbikų paraistėje
 74  3|    neapsakomos rūstybės balsą, lyg kas grikšėdamas pro surakintus
 75  3|            šakėmis baidydamos tai, kas jas patrameno ir nubėgo
 76  3|           tau prie pat ausies būtų kas iššovęs iš pištalieto. Tai
 77  3|      širdingai būtų pasijuokę, jei kas būtų įsižodęs, nujau, bene
 78  3|           buvo siunčiojamas - buvo kas jaunesnis pavaduoja. Tęviršt
 79  3|          inteligenciją, tik nebuvo kas įspėja. Tik ir be to bažnyčioj
 80  4|     Šiukštų dėde virtęs Mykoliukas kas šventadienis matydavo Rapoliene
 81  4|            tie, ką nemiga kankina. Kas tik čia atsiranda, tas,
 82  4|      kastuvą į vežimą imtis ir juo kas keletas sieksnių grandyti
 83  4|          akys jai blizga smalsumu, kas nauja dabar Rapolo pirkioje.
 84  4|       pilna, tik ne pirkioj. O man kas? Sugrįš, kaip išalks. Prašom
 85  4|           trūkumais, trūkumais to, kas tokius meilius ir patraukiančius
 86  4|     mistinis asmuo; visa mistinga, kas tik jos yra, kas joje darosi
 87  4|         mistinga, kas tik jos yra, kas joje darosi ar net ką ji
 88  4|       nuolat begirdamas... Aiman - kas mano, tai geriausia... Tokių
 89  4|            nė būti nebėra. Žinoma, kas davę! - šnypštė pabariais
 90  4|            kankintis, nežinodamas, kas yra, kol gydytojas užtinkąs
 91  4|        svetima. Nebuvo matyti, kad kas čia būtų bet ką padirbęs
 92  4|          kiemą.~    Jėzau, Marija, kas ten pasidarė! Pirmoji išbėgo
 93  5|           dėdę būtų galvas padėję. Kas juodu suderino? Žinoma,
 94  5|       nemokėjo tylėti, ogi jo maža kas vyresniųjų benorėjo klausyti,
 95  5|           suole kaip tešla.~    Ir kas dieną veltui varinėjo Rapolą
 96  5|           net atsisėdo lovoje. - O kas gi būtų, kad aš ligi piet
 97  5|         kad aš ligi piet gulėčiau? Kas gi suverptų, suaustų? Kas
 98  5|          Kas gi suverptų, suaustų? Kas gi mėsiškus, pieniškus sudavadytų?
 99  5|            ir visai mažutis. O man kas? Ar mano padėjimas geresnis,
100  5|     galvatrūkčiais puola į kluoną, kas ką pagriebęs: grėblius,
101  5|        pagriebęs: grėblius, šakes. Kas be įnagio, rankom griebia
102  5|             ne į pievos žolę. Kaip kas metai, taip ir šiemet, nėra
103  5|       paliko jiemdviem ilgesys to, kas nebegrįš.~    Viskas dingo.
104  5|           Jis atidavė gamtai visa, kas jai skirta buvo, ir tapo
105  5|            jį iš gyvenimo rejesto? Kas taip yra įsirašęs, to nebeišbrauksi.
106  5|       relikvija; tai viena. Antra, kas gi jai be vyro, nors ir
107  5|          atspėją, kam jie patinka, kas juos mėgia. Gana pasižiūrėt
108  5|         nekarščiuoja, ir neišmanė, kas čia padarius. Ūmai visa
109  5|         juoku.~    - Ė čiagi dabar kas? Ar mūsų šeimininkei ūmai
110  5|         jam to, ko nei motina, nei kas kitas namiegų nemokėjo jam
111  5|            graužti visiems galvas, kas čia pavirto aitvaru ir jos
112  5|         per lubas į vidų. Ir visi, kas tik namiškių viduje buvo,
113  5|           Važiuotų sau namo, savo, kas reikia, atlikęs, kaip kitais
114  5|       nejuto šmėklos, nei suprato, kas ir dėl ko visa tai pasidarė,
115  5|           dabar pajuto, kaip kažin kas jam verčias verčias iš vidaus.
116  5|         troškina. Verkė, kol kažin kas ištraukė jį iš už mūrelio
117  6|           jokių ceremonijų.~    Ir kas tai begali žinoti, ar priežodin
118  6|            pasiilgimus, tik ieško, kas čia tolimesnis pašnekinus,
119  6|            tyčia apsimetę negirdį, kas čia darosi. Toks jau lietuvių
120  6|         nedrąsia aimana ne dėl to, kas buvo, tik neva dėl to, kas
121  6|         kas buvo, tik neva dėl to, kas yra, būtent kad ji, visi
122  6|        melo ar bent perdėjimų.~    Kas gi sodžiuje nežinojo dėdienių
123  6|        juokais pati ėjo šoktų, kai kas įsilinksminęs "tęsė" ją
124  6|        amžių Dovydai neatminė, kad kas būtų jiems pražuvę, ir jie
125  6|          neišmanė, kad galima būtų kas nors iš namų paslapčiomis
126  6|            namų paslapčiomis imti. Kas vagia, tas plėšia, ne patikėtus
127  6|        smilktelėjo mintis - tai ne kas kitas, kaip tik marti. Ir
128  6|           Ir ėmė Dovydai aimanoti, kas čia bus pagrobęs jų "bumašką".
129  6|        bumašką". Aimanojo, skundės kas mielą dienelę, tačiau nė
130  6|           Ir kaip niekas nežinojo, kas ją buvo paėmęs, taip niekas
131  6|           taip niekas nežinojo, ir kas atidėjo. Ir nesiteiravo.