Part

  1  1|            pasisuksi, visur pakeliui čia vieną, čia antrą dėdę rasi,
  2  1|            visur pakeliui čia vieną, čia antrą dėdę rasi, drąsiai
  3  2|             jo gamtos brolis žiogas, čia pat žolyne drauge prisigaužęs.
  4  2|              basos. Tačiau ir kojose čia buvo didelio skirtumo. Kitų
  5  2|     paraistėn, kur žmonių būrys. Jis čia nebe pirmą kartą, ir niekam
  6  2|    berniūkštis alkdamas dairės, kaip čia savo sumanumu nebealkus,
  7  2|           Sužavėtas, ką ir besakyti. Čia ji matės arčiau, ir norėjosi,
  8  2|      norėjosi, kad būtų visai artie, čia ji buvo toli, ir norėjosi,
  9  2|          galvojo tą vieną mintį, kur čia Severja dar kartą susitikus?
 10  2|       užeidavo. Tai jo buvo nuovada. Čia nieko keista. Tik šitiems
 11  2|          tinkamą amžiui porą.~    Ką čia daugiau beradus sau pakankinti?
 12  2|            su dėde, tik pilnų kerčių čia priverkti ir vargo dienelėmis
 13  2|             pagalvojus apie nebuvimą čia.~    Mykoliukas dar nebuvo
 14  2|            nebuvo sau pasisakęs, jog čia pat jau per ištisus dvidešimtį
 15  2|              ir nelaukdama, su kuria čia drauge susitvėrus, viena
 16  2|             vaikino, nors jis sėdėjo čia pat pašonėje, kone prisiglaudęs,
 17  2|            darytoja. Taigi net dabar čia pabarėje, nedirbamą dieną,
 18  2|            nedrįsta ir nebežino, kas čia beatsakius. Arba kaip šypsos
 19  2|       kalbino Geišė.~    - Tai ko gi čia bijosi? Miškas žinomas,
 20  2|         saulė šviečia?~    - Didelio čia daikto, jei ir kiton pusėn
 21  2|            vaikus.~    - Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams
 22  2|              net meškoms stoti. Nėra čia jų. O kitoms žvėrelėms gana
 23  2|           žąsienos ar vištienos. Kam čia joms - mergienos!~    Geišė
 24  2|            paleidžiamos palesti. Jos čia, asloje, rasdavo saujelę
 25  2|             bulvių, pelienės duonos; čia pat turėjo gauti ir kitos
 26  2|           ypač šaltyje, ir šliukšėjo čia pat į aslą; kad palaidos,
 27  2|            net viesulą kėlė. Tai kur čia švaros ir dabos besužiūrėsi.
 28  2|          ieškojo: jos aliai daiktelį čia žinojo, tik kad akis mėgo.
 29  2|       miestietės gulimajame. Nejauku čia būtų buvę tik vyriškiams.
 30  2|            tik vyriškiams. Bet jiems čia nebuvo vietos: jie čion
 31  2|              moterų kvapu. Vis dėlto čia buvo kažin kokio erzinančio
 32  2|          kvapo, dėl kurio ir draugės čia atbėgdavo.~    Štai Magdė
 33  2|           nedrįsta pasisakyti, ko ji čia atbėgo. Severja ir pati
 34  2|                   Kalbėjo, kilnodama čia vieną, čia antrą puodynėlę,
 35  2|        Kalbėjo, kilnodama čia vieną, čia antrą puodynėlę, imliodama
 36  2|              tik staigiai kluptelėjo čia pat prie lovos ir greitai
 37  2|            Ko jūs daugiau norite, ką čia daugiau štinkate? Skubinasi?
 38  2|               kur rečiau medžių.~    Čia rytų saulė pašvietė tiesiai
 39  2|              spiegimo.~    - Oi, kas čia? Tai čia tamsta, dėde? O
 40  2|                     Oi, kas čia? Tai čia tamsta, dėde? O kodėl gi
 41  2|             dairytis į klėtelę, kaip čia jam pačiam joje susisukus
 42  2|              ir nebežinojai, į kokią čia žemę jis beįkasus, kad ta
 43  2|         suprantam. Laimingas, jau ką čia besakyti! Jis dar kartą
 44  3|          tais pačiais vaikučiais dar čia pat, gimtinėje, pasidarbuoti,
 45  3|             gimtinėje, pasidarbuoti, čia išsišėrus plunksnelių palikti
 46  3|   pastangomis: pasvyruos, pasvyruos, čia pat kris į vagą, ir apklos
 47  3|          paantvalnio ir vėl sustojo; čia artojas nebesako nieko.
 48  3|          grumstelį. Perbraukė kitam. Čia nieko neužkliuvo. Tai iš
 49  3|           kiti užkuriomis ėjo. Turtų čia daugėjo, čia mažėjo. Tik
 50  3|              ėjo. Turtų čia daugėjo, čia mažėjo. Tik dėdei nuo visa
 51  3|        Bejausmis žmogus, ir tiek. Ko čia glušo ir klausies. Būta
 52  3|              šikšnos ir geležgaliai. Čia tai viena siena dabar neabejojamai
 53  3|            Meldės dėdė ir namie, tik čia kitaip. Atsiklaups nakties
 54  3|             trims apylinkės kaimams. Čia jis reiškė visą savo įpykimą,
 55  3|            patinka ir ramina. Paskui čia pat padirvyje susitraukęs
 56  4|              už rankų, paskui našlė, čia laiminga, čia baisiai nelaiminga,
 57  4|          paskui našlė, čia laiminga, čia baisiai nelaiminga, ir vis
 58  4|          Važiuotieji ir net pėstieji čia kelia tiek triukšmo ir lermo,
 59  4|              nemiga kankina. Kas tik čia atsiranda, tas, noromis
 60  4|             negyvi, užsidarę, ramūs. Čia buržujų peryklos, jų šeimos
 61  4|          rusų valdininkų trejetai, o čia, už dvejeto trejeto kilometrų
 62  4|    tolimesnės apylinkės bajorai, nes čia pat nei tų bajorų nebuvo,
 63  4|        turėdamas gražesnių būstinių, čia buvo retas svečias ir tik
 64  4|             ilgai laužės galvas, kuo čia prasimetus ir nuėjus pažiūrėti
 65  4|        Rapolienė per gerai jautė, ko čia jų durų klingė tarkš ir
 66  4|       neapsakomu įdomumu seka, ko gi čia Rapolienė taip susirūpinusi,
 67  4|             taip susirūpinusi, ką gi čia ji taiso. Vaišių jai. Tai
 68  4|             ūmai nusigąsta.~    - Ką čia, sesele, prasidėsi su vaišėmis!
 69  4|             bėgti.~    - Nu jau, tai čia dabar... - įtikinėja šeimininkė
 70  4|        silpnai priešintis:~    - Kam čia, kaimynėle, tiek daug turbacijos.
 71  4|          susitikdamos?~    - Nekokių čia vaišių. Štai pasislėgiau
 72  4|             nesimokiau. Ne tokia jau čia sukta priemonė - krembliai
 73  4|              ir geras žmogus, tai ko čia bežiūrėsi, ko jis stinga
 74  4|          vištą" žmoną.~    - Būta gi čia ko - merga kaip merga...
 75  4|          kalnuotos gamtos padaras, o čia, Saveikiuose - tokios nuobodžios
 76  4|            ir majestotingi, baisu ir čia, tik tiek gera, kad pavojų
 77  4|            tik tiek gera, kad pavojų čia gali išvysti, nėra klastų,
 78  4|    kilometrus. Be beržų tarpukalnėje čia buvo daugybė kitų rūšių
 79  4|          didžiausių riešutų. Daugiau čia buvo atakaitoj ir žemuogių,
 80  4|             buvo kelių mylių ilgumo. Čia Severja, prisikrembliavus
 81  4|               Nebuvo matyti, kad kas čia būtų bet ką padirbęs mylinčia
 82  4|           mylinčia ranka. Savininkas čia nestojo, bastydamasis po
 83  4|       vagiliavo, žinodami, kad jiems čia ne amžius gyventi. Baudžiauninkai,
 84  4|            ne savomis rankomis. Visi čia gyveno tik laikinai, tai
 85  4|          šlėktelė, pasiskelbė būsiąs čia to dvarelio nuomininkas,
 86  4|              sveiki, iš kur atėję!.. Čia ne elgetoms priglausti namai...
 87  4|         elgetoms priglausti namai... Čia mūsų vienų kiekvienas mietas
 88  4|          jautė, visa tai teisybė, jų čia nė pirštu nepridėta, ir
 89  5|            rankos nepabučiavo.~    - Čia tu, Adomai, gerai padarei, -
 90  5|       neveikia. Neberasdama, prie ko čia iš naujo prikibus, Dovydienė
 91  5|      sutraukėjos.~    - Ajau, reikia čia man jo! Ar aš neparsinešiu
 92  5|           neparsinešiu vandens? Daug čia dūmų pirkioj iš vienos liuikos,
 93  5|            kitų padėjėjų. Tai kam gi čia man vis perši Rapolą padėjėju?
 94  5|             apsiausi sunku. Ir daryk čia dabar ką nedaręs. Tu viena
 95  5|       įkibdavo į Dovydienę.~    - Ką čia tu man vis prikaišioji tą
 96  5|             jautė nesanti nuliekamas čia žmogus. Dėl savęs ji buvo
 97  5|             ragina kibti, nestovėti. Čia jo žmona švaistos, jog net
 98  5|              aukščiau galvos laksto. Čia nėščia Dovydienė, kaip višta
 99  5|           kaip nuobraukuose. O jisai čia pat spirinėdamos, kad norsgi
100  5|      išdžiūvusio šieno! Tik ką gi tu čia bepadarysi? Šalta, tai šalta;
101  5|           tai bus blogai. O ką gi tu čia padarysi? Tokia Dievo valia
102  5|             iš galo imti. Daugiausia čia lermuoja Rapolas, net užmiršdamas,
103  5|           beduoda. Tačiau argi Geišė čia kaltas, kad už gamtą, už
104  5|              Rapolas - nebe tijūnas. Čia bevaikščioja jų antrininkai.
105  5|             jį taip gerai sutariant. Čia mums bus vietoje susekti,
106  5|       nekarščiuoja, ir neišmanė, kas čia padarius. Ūmai visa nušvitus,
107  5|              sąmonės.~    Be to, mes čia netiksliai ir negriežtai
108  5|          Adomėl, manai, mudu pačiudu čia girelėje teesava, ir niekas
109  5|               Kol medelis pasigydys, čia, toje nulaužtoje vietoje,
110  5|         tolimąsias praviras duris jų čia nesiekė. Tai jie buvo raudonai
111  5|          graužti visiems galvas, kas čia pavirto aitvaru ir jos turtą
112  5|               suteikė Sakramentus ir čia pat užspaudė nabašninkui
113  5|            elektrizuojama. Ir ko jis čia besėdi, kad nieko nekanda?
114  5|           ūmai sujudo kunigo, ko jis čia atvažiavo, kam motutė, visados
115  5|            pro duris, nebesuskubo ir čia pat, užkišęs galvelę už
116  5|          graudulinę žvakę ir daugiau čia nebepasirodė. Ji užsidarė
117  5|              visiems pasidarė aišku, čia ir čia jai reikia dabar
118  5|       visiems pasidarė aišku, čia ir čia jai reikia dabar padėti.
119  6|              pradžia ir galas.~    - Čia mano tėvas, čia mano močia,
120  6|         galas.~    - Čia mano tėvas, čia mano močia, čia mano meilė
121  6|          mano tėvas, čia mano močia, čia mano meilė ir visa paguoda.~   
122  6|   anksčiausia į Dievo namelį, ir jai čia gera, kur nebus buvę gera.
123  6|         nuėję lig pusei šventoriaus, čia teatsigauna, dedas kepures,
124  6|        maušinėje, griežtai visur. Ir čia, ir bažnyčioje nereikalaujama
125  6|          mostaguoja rankomis.~    Ir čia visi žmonės palinkę, tik
126  6|          pasiilgimus, tik ieško, kas čia tolimesnis pašnekinus, ne
127  6|          tyčia apsimetę negirdį, kas čia darosi. Toks jau lietuvių
128  6|              būvio reikėjo kovoti. O čia, žiūrėk, jai pritariama,
129  6| tebesidengianti iš savo kraičio.~    Čia jai pasidarė neapsakomai
130  6|       patikėtus daiktus imlioja. Ne, čia ne vagies darbas! Ir abiem
131  6|            ėmė Dovydai aimanoti, kas čia bus pagrobęs jų "bumašką".