Part

  1  2|             metų.~    O Mykoliukas - jau visas Mykolas. Jam arti
  2  2|         visai ne šiam pasauliui. Jis jau užmiršęs, kas šiandien yra
  3  2|              tai visai kas kita, tai jau jų dalykas, jie susidaro
  4  2|           sielojas vyresnysis, senai jau vedęs ir vaikais suskubęs
  5  2|            Nei savo lovos, nei šiaip jau jam skiriamos ypatingos
  6  2|       tinginiauju".~    O Mykoliukas jau besėdįs paantvalnyje patogiausioj
  7  2|            srovei. Severjai praėjus, jau buvo patogiau ją lydėti,
  8  2|    įsivaizdinęs savo ateitį, Rapolas jau dabar beveik nieko nebedirbo
  9  2|         kinkymai virveliniai, ir tie jau supuvę. Rišu rišu, ir galo
 10  2|              taip gera arti ar šiaip jau kas dirbti. Tik aš, matai,
 11  2|         rimbu pliaukšėjo, nors šiaip jau vis tasia jam buvo, kiek
 12  2|              įstrigti. Severja, nors jau buvo visiškai įaugusi merga,
 13  2|           įaugusi merga, žiūrėk, gal jau visų pilnų metų - bet kokiems
 14  2|           šimtą turėjęs. Daisia, man jau arti 50 metų... Ką gi aš
 15  2|             ją padėčiau? Pas Dovydus jau ir be to arti pilnio. Dvi
 16  2|              kvaily! Boba kvaile! Ar jau išleidote šeimą?.. Ar jau
 17  2|            jau išleidote šeimą?.. Ar jau gavote, daisia, kitiems
 18  2|             vaikas buvo susirgęs. Ar jau pagijo?~    Ir jam mielai
 19  2|              kiaurai! Rapolui rodės, jau visas pasaulis žinąs jo
 20  2|            žinojo jo namų dalykus ir jau įsigalėjusią "dėdės" rolę.
 21  2|               Kiti tos eilės draugai jau savaimingai ūkį laiko, yra
 22  2|            dar nieko nekalba, o dėdę jau pažįsta ir išmano, ko iš "
 23  2|           kol tai pasidarys, tu būsi jau senas ir nebenorėsi savito
 24  2|              juoba tada laikysi. Tik jau nebebus nei Kaziuko, nei
 25  2|            vietos, iš to krašto, kur jau tiek vargo privargta. Ir
 26  2|           sau pasisakęs, jog čia pat jau per ištisus dvidešimtį metų
 27  2|          beatplėšti. Jis ir ji - tai jau viena; ar juodu žmonės sujungė,
 28  2|              pati gamta, pats Dievas jau juos sujungė, ir kas bemėgintų
 29  2|          pirmą sykį. - O koks geras! Jau tokio kito visoje parapijoje
 30  2|            kur savo vietoj ant ežios jau buvo skersom atsisėdęs gamtos
 31  2|       numesti, kad be laiko nuvystų, jau užmirštas.~    Ką jiedu
 32  2|              ponią ar poną. Ir šiaip jau Geišė šiuokart nieko daugiau
 33  2|            dėl kurio jiemdviem šiaip jau buvo nei šilta, nei šalta.
 34  2|         supratęs su Saveikių tijūnu. Jau keliolika metų jo ausyse
 35  2|       Mykoliuk, šen, Mykoliuk, ten". Jau kelioliktieji metai jis
 36  2|       kratyti ir truksėti.~    - Na, jau, daisia, ir "dėdė"! Juk
 37  2|            Mykoliukas namie, daisia, jau dėdė. O tu jo turbūt nė
 38  2|             45 ir daugiau metų, kada jau, daisia, tikrai pasensta
 39  2|            nebegali apsirikti. O gal jau ir ruošiesi už kokio beūsio?~   
 40  2|          mažus vaikus.~    - Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams
 41  2|            jos pasiustų ar ką. Šiaip jau lūšis tokia pat baili, kaip
 42  2|              daisia, lūšį mačiusi? - jau rimtai nustebo Geišė.~    -
 43  2|       baisiai, kaip piktai: maniau - jau šoks ant manęs, o jos dulkt,
 44  2|         klausytoju. Mykoliukas dabar jau vėl šypsojos, kaip pirma
 45  2|             Daisia ir atsistojo, nes jau artinos į juos bent dvi
 46  2|        pasidarė? Ko tu negrieži? Mes jau manėm, jog tu kur išnykai, -
 47  2|           tik dabar susigriebė senai jau savo griežtuvėlį esąs panuovalyje
 48  2|              ir tebuvo gerumo. Šiaip jau pilkas, surūgęs buvo jų,
 49  2|                    Turbūt ant tokios jau žemės jūsų klėtelė - ar
 50  2|              susipranta.~    - Duokš jau, duokš riekelę. Kurių gi
 51  2|   įsiveržiančią vidun šviesą, jautės jau likusi visai gyva, daugiau
 52  2|           dar nebuvo nuodėmė, kurios jau tenka bijoti.~    Gal to
 53  2|          buvo nemaža pradžiugęs. Jis jau buvo pradėjęs dairytis į
 54  2|          Geišė buvo tik pasinaudojęs jau tokia valanda, tokiuo laiku,
 55  2|               O viduje Rapolas senai jau neramiai dairės, bet tylėjo.
 56  2|       alpstančią motiną.~    Už durų jau bėgte pribėgo prie motutės,
 57  2|         netrunka pasiekti patį galą. Jau jis visas ūžė, tratėjo.
 58  2|        vestuves... Kodėl gi tu dabar jau kelintas šventadienis nebegrieži
 59  2|    retkarčiais pečiais gąsčioja.~    Jau trečia savaitė, kai Mykoliukas
 60  2|                Gandas, jog į Pukštus jau atėjo piršliai (jam buvo
 61  2|            nei suprantam. Laimingas, jau ką čia besakyti! Jis dar
 62  2|            jaučia ir turbūt per visą jau amžių jaus mylimos mergelės
 63  2|      Parvažiavo namo. Severja, dabar jau marti, užrišo Mykoliukui
 64  3|               Ir laukų darbų, tiesa, jau pamažėjo. Beliko bulbės.
 65  3|    Nusiprunkščiusi, dar visa šlapia, jau šauna savo spindulių strėles
 66  3|         jaučiai nė netimptelia. Toks jau jų rambumas ar kokie monai?
 67  3|            Baudžiavų laikus Aužbikai jau buvo gerokai užmiršę ir
 68  3|             ir vasarojienas. Ne taip jau tai spartus darbas. Tai
 69  3|            ir visa giliai jautė. Tik jau toks jo buvo būdas: neprieštarauti,
 70  3|               taip pat praturto: jis jau turėjo jei ne savo, tai
 71  3|     neabejojamai priderėjo dėdei, ir jau niekas kitas tame pasienyje
 72  3|         žalias žalias, dabar gerokai jau nublukęs, bet dar visai
 73  3|              nemaloninamas dėdė varė jau sekmą dešimtį.~
 74  4|            nuo suolo bėgti.~    - Nu jau, tai čia dabar... - įtikinėja
 75  4|             ant krūtinės, pabaigdama jau silpnai priešintis:~    -
 76  4|          virėjo nesimokiau. Ne tokia jau čia sukta priemonė - krembliai
 77  4|              ir laiminga, nors šiaip jau tuodu dalyku dažnai eina
 78  4|   kultūringame dvare.~    Buvo šiaip jau gražu ir vis dėlto nyku
 79  4|        paleidimas iš baudžiavos.~    Jau nuo pat pralaimėto Krymo
 80  4|             iš malonės, tik kad taip jau susideda. Nepaleisi, kils
 81  4|            valia velniui pardavęs ir jau imamas į pragarą, ligi tik
 82  4|            pasijuto toks senas, toks jau paliegęs, jog begalįs tik
 83  5| parvažiuojant iš bažnyčios. Adomukas jau patyrė Velykių buvus: iš
 84  5|              liežuviu ir tarė:~    - Jau gali, vaikeli, atsigavėti;
 85  5|              jei Velykius lanko, tai jau po atsikėlimui, ir nemiegai
 86  5|          neregėtu jų gražumu. Ir kai jau visa to buvo gana, Adomukas
 87  5|      piršteliais. Dėdė davės, ir kai jau buvo pakankamai atlenktų
 88  5|           kuria vieta į kurią vietą. Jau jau norėjo vyresniųjų būdu
 89  5|             vieta į kurią vietą. Jau jau norėjo vyresniųjų būdu tarti
 90  5|  kiaušiniautų. Daisia, bobos kvailės jau turi mums paruošusios. Tik
 91  5|              ir padyvys. Sakys: toks jau didelis Geišių kavalierius,
 92  5|              Geišių kavalierius, jam jau bene ketvirti metai, ir
 93  5|             gausiva du kiaušiniu. Aš jau tai žinau, vakar girdėjau.
 94  5|      Gražienės atbėgs visi trys. Tai jau trys po vieną, ne du, kuriuodu
 95  5|                kalbėjo dėdė Rapolas, jau papusryčiavus su pargrįžusiais
 96  5|         Veikiai tačiau suprato, koks jau jis buvo daugiakalbis, vis
 97  5|           krimtusi diena dienon štai jau visa dešimtis metų. Ir juo
 98  5|               Gal tau visas liežuvis jau nusilupė nuo kartumo, kad
 99  5|            ir džiaugsmo turi. Vienas jau paaria, kitos žlugtą jau
100  5|             jau paaria, kitos žlugtą jau pažlunga, kitas dar ir visai
101  5|           težino, ar jis tikrai buvo jau paliegęs, jei ne kūnu, tai
102  5|         lazdą, kuri jam, matyt, buvo jau pravartu, mielai kišo Adomėliui,
103  5|       šienelis gražus, panuovalinis, jau ir pradžiūvęs. Dar kartą
104  5|           greičiau! Ar nematote, kad jau lašnoja jau lynoja, nesuskubsite...
105  5|            nematote, kad jau lašnoja jau lynoja, nesuskubsite...
106  5|              Dar saulei nepatekėjus, jau visi jie krūvoje ir kelia
107  5|       atsakyti. Guli ir nervina mane jau trečias ar ketvirtas mėnuo.
108  5|           nerašau. Ir nebeparašysiu. Jau tai nebe pirmas kartas.
109  5|              kartas. Mūsų ūkininkams jau tiek pat atsieina su stogų,
110  5|           Gana pasižiūrėt į akis, ir jau į vienus tiesia rankas,
111  5|           nuolat įkalbinėjo, kad jis jau esąs didelis, neprivaląs
112  5|              ir nebučiuoji. Ir jam, "jau dideliam" visa tai ėmė baisiai
113  5|       šlaunies. Visos ligos jam buvo jau išbyrėjusios.~    Niekur
114  5|              laižymos. Seselės senai jau buvo tai pastebėjusios ir
115  5|           įsivaizdinus tą operaciją. Jau jis savo širdelėje ėmės
116  5|          vaikeli, nebeskauda, jei ji jau įsirpus, raudona. Ji ir
117  5|             raudona. Ji ir taip būtų jau nukritusi žemėn. Ji skirta
118  5|             toje nulaužtoje vietoje, jau nebebus vaisiaus.~    Dėdė
119  5|              sviesto nuo svečio, jis jau tepdavos sau duoną net ir
120  5|            raudonumu ir puikia šiaip jau oda; buvo tampri, plieninė.
121  6|      sielvartais galėtų dalytis. Jis jau beveik iš eilės išėjęs.
122  6|            Tačiau, piga sumesti, tai jau trečia karta dėdėmis virtusi
123  6|            gera, ak, kaip gera! Gera jau tik išėjus iš namų pas Dievą
124  6|              šalta. Ji, vos atėjusi, jau laukia pabaigos.~    Ag
125  6|            pasiilgę. Imą po daugiau, jau užmiršta savo pasiilgimus,
126  6|        lėpsta, kad ir mažai gėrę. Ką jau besakyti apie gėrėjus, kurie,
127  6|        negirdį, kas čia darosi. Toks jau lietuvių būdas: kai du vaidijasi,
128  6|       Nepraėjo nė dešimts minučių, o jau miestelyje kuždėjo išvažiuojantieji:~    -
129  6|              linksmynėje: ji ūmai ir jau galutinai pavirto tokia