Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
Alphabetical    [«  »]
usniu 1
uveria 1
ušsitrenkus 1
už 125
užantyje 2
užbartiems 1
užbegt 1
Frequency    [«  »]
131 per
129 jau
125 kur
125 už
121 jos
121 su
118 dar
Juozas Tumas-Vaižgantas
Dedes ir dedienes

IntraText - Concordances


    Part
1 2| Šiukšta Mykolas, perpus jaunesnis. Tijūnas Rapolas, 2 2| žaidžia, visą vežimą tik vilpš galo, jei užkliuvo. Uostai 3 2| ramios ir lipšnios, jog vienas jas negalima buvo 4 2| lažininkams! Dirba tikrai du, už tris, niekados nieko 5 2| lažininkams! Dirba tikraidu, tris, niekados nieko nesišaukdamas 6 2| didelėm kaip vėtyklės saujom pakalio ir už nugarėlės. 7 2| vėtyklės saujom už pakalio ir nugarėlės. Jis myli savo 8 2| to nepamato, niekas jam tai ačiū nepasako, niekuo 9 2| prisidengti kitam būtų buvę mažoka tokį trūsą. Mykoliukui užteko. 10 2| nebe tam; po tam dar viena kitos užklius ar pats šokis 11 2| Susitveria vienom rankom pečių, už pažasčių, ne už 12 2| vienom rankompečių, pažasčių, ne už liemenų, 13 2| už pečių, už pažasčių, ne liemenų, nerankų plaštakų, 14 2| pažasčių, ne už liemenų, ne rankų plaštakų, palinksta 15 2| vantos, surištos ražais ir sukamos. Juo panašesnės 16 2| griežiką. Gal tai draugė vedė, rankos susitvėrus, o Severja 17 2| Severja Pukštaičia mažiau kitas buvo panaši į vantą. 18 2| toks švelniai rausvas, jog cerą japonai, sakoma, 19 2| sodžius buvo antrapus miškelio dvejeto trejeto kilometrų. 20 2| Pats-Pamarneckui. Ir vis tai, kad dabar jis buvo 21 2| dvarišką buitį atiduotų tai, kad tik galėtų nusipiršti 22 2| vyriškis. Tirpo ir baimės, jis kankins jauną moteriškę, 23 2| ryšys negalimas, Pukštaičia jo netekės; nei kas dora 24 2| trečias, kurį lupa brolis. ? Kuriomis teisėmis? Vien 25 2| ar jis jos neves, ar ji kito ištekės.~    Ir tapo 26 2| ji susyk brangi brangi, viską pasaulyje brangesnė. 27 2| atiduosiu, nes tu man skaistesnė saulę. tau visas žvaigždes 28 2| gražesnės ir meiliau mirksi visą dangaus skliaustą giedrią 29 2| perlieti savo bizūnu bet kurį neįtikimą. Geišei 30 2| nuraudo. Pagrobė mergaitę rankos, ištempė , kad 31 2| Rapolui patraukus Severją rankos, nuo kelių jai nubiro 32 2| apsirikti. O gal jau ir ruošiesi kokio beūsio?~    Kalbėjo 33 2| įdrėksti, o dar aržesnis lūšį bernelis jaunasis...~    - 34 2| nepaslenka, o gal labiau mane, mergelę, miško bijo. 35 2| padarytų ir dvigubai mažesnė mūsų katė. Bet reikia, 36 2| lygiai keturissyk mažesni tikruosius langus ir vadinosi - 37 2| kaip vašką, išsitraukė balkio šerinį šepetį sakuotu 38 2| užmiršt ar ateičiai užbėgt akių.~    valandą ji 39 2| paplūdusi. O gi besakyti, tarno, be tam tikro padėjimo. 40 2| pastebėjusi alpstančią motiną.~    durų jau bėgte pribėgo prie 41 2| tapo pasiryžęs atsibučiuoti visą savo sugaištą jaunybę. 42 2| kelių ir pati sumetė:~    - trijų dienų paskutinieji 43 2| nuo kojų, kol nesugniaužė pažiaunių. Sugniaužė ir 44 2| nesveikas. Ir ūdijo juoba tinginį, nematydami ligos: 45 2| lengvai palytėjo Mykoliuką peties.~    - Mykoliuk, 46 2| naujieną. Ir pabaigė:~    - Geišės, į Saveikius...~    - 47 2| Saveikius...~    - Išteki... Geišės... į Saveikius... - 48 2| Mykoliuk... ačiū tau skripkavimą... ačiū... labai 49 2| širdyje atsiprašinėdama jam daromą skausmą. Savo 50 2| krūtine, skabinėjos jam kaklo. Kiekvienas jos pabučiavimas 51 2| Severiut! Ačiū ačiū tau viską! tau per vestuves 52 2| taip brangiai jam užmokėjo muziką, vieną vienatinį 53 2| kaip Aužbikų pieva. Tai muziką.~    valandėlei 54 2| vasara, Mykoliukas namelyje grūstuvės užsiglaudęs, kad 55 3| vasarojų seka piktžolės. jas pravardžiuoja piktžolėmis, 56 3| ožragiai. Tau rodos, lyg kalno eitų dvi tuojau puodus 57 3| šaukte šaukės dangaus keršto tai, kad artojas jungo galus 58 3| galingi, jog, pajungus , jaučiai nubrauktų į 59 3| parodysiu! - aiškina tau vis dar kalno tebesąs rūstybės balsas 60 3| dangaus, kurs va matyt.~    jungo, jaučių ir viso pakinkymo 61 3| plūdimuose nebuvo blogesnio maitą ir vilko sotį. Bet 62 3| laikėsi kiek ne menkiau pačius didžiuosius, pačius 63 3| didesniu savo vertybės jautimu patį kleboną.~    Bažnyčioje 64 3| savo poterėlius, tars ačiū praleistąją dienelę ir ima 65 3| dienelę ir ima dėkoti Dievui neapsakomą Jo malonę 66 3| Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius daromas jiems skriaudas 67 3| jaučių", atkeršijęs jiems viską pritirta, dėdė grįžo 68 4| šokikė, kurią jis ištekino tijūno Geišės, tik nėščia 69 4| boba, paskui su mergyte rankų, paskui našlė, čia 70 4| valdininkų trejetai, o čia, dvejeto trejeto kilometrų 71 4| bevypsančią, dar labiau kremblį susigėdusią viešnią, 72 4| kaip nepaklusnų piemenį vėl ausies nuvestų savo vieton. 73 4| tesidžiaugie akyse, tegirie akių, tepavydie visa ko.~    74 4| baigiasi puikiu šlaitu į slėnį, kurio kiaurai per raisto 75 4| Ieškoti žmonių, lygti jie pinigus, būstą, darbą, malkas, 76 4| imtis žagrės bei dalgio menkų menkiausias, tiesiog 77 4| duonos kepalo neįdėję tris dešimtis su viršum 78 4| kuri daugiau net suvalganti didžiuosius.~ 79 5| su Adomuku ir, paėmęs rankiotės, prisivedė prie 80 5| parsineš pilną terbelę. Tik tai reiks ir pačiai atsigerinti, 81 5| Tu tik imk. Tik neužmiršk kiekvieną davinį pabučiuoti 82 5| kvailas, Adomėli! Lazda tave dukart didesnė, o tu 83 5| dukart didesnė, o tu imies viršutinio galo. Va, tau 84 5| pasverda ir, kad dėdė nebūt jo apykaklės nutvėręs, būt 85 5| abudu, valgė abudu. Dėdė sūnų, sūnusdėdę būtų 86 5| abudu. Dėdė už sūnų, sūnus dėdę būtų galvas padėję. 87 5| dėlto neapsakomai mylėjo vaikus ir gerbė už sumanumą. 88 5| mylėjovaikus ir gerbė sumanumą. Tai šitie dieverio 89 5| man dar daugiau dirbt. du atidirbsiu pagalėdama, 90 5| kad ir tikrai atidirbtų du, už save irvyrą. 91 5| tikrai atidirbtų už du, save irvyrą. Tai šoko 92 5| atidirbtų už du, už save ir vyrą. Tai šoko bėgo per 93 5| nešiurkštūs. Sodžius tepadyvijo viena, būtent kad jis dvaro 94 5| beužsidegs. Dėkos gyvulėliai tokį pašarą ir bus juo riebūs. 95 5| Rapolui nebuvo svetimesni savo namų dalykus. Be jo 96 5| mėnuo. Neturiu žodžių sau tai papeikti. Bijau, kad 97 5| Geišė - gamta galingesni . Jie susisuka kaip audra 98 5| argi Geišė čia kaltas, kad gamtą, už yra dar galingesnių?~    99 5| čia kaltas, kadgamtą, yra dar galingesnių?~    100 5| vyro titulu. Taigi stojo , aržiai gindama, nepalikdama 101 5| boba. Taigi vyrai geresni bobas, nors jie neglamonėja 102 5| buvo nelyginti malonesnis visus moterų laižymos. Seselės 103 5| duoti, būtent pasakų ir pasakas malonesnių rimtų 104 5| buvo žadėję po diržą rėžti kiekvieną netinkamą atsakymą?~    105 5| ir kaimynus, tebebuvo tai visų garbinama. O dabar, 106 5| dėdės, ir jis, paėmęs rankos, veste nusivedė į 107 5| podėlį, pro duris, pro lavoną durų, o šmėkla visa tai 108 5| netikėtai apsikabino kaklo ir ėmė balsu raudoti:~    - 109 5| riejusi ujusi dėdę, dabar jam kaklo skabinėjasi ir rauda, 110 5| čia pat, užkišęs galvelę krosnies mūriuko, prapliupo 111 5| paglostė vaikelį per užkištą mūriuko galvą.~    - Tu 112 5| kažin kas ištraukė mūrelio ir įritino į lovelę, 113 5| dirbama, bet nebešoko nebebėgo du tris. Ir visiems pasidarė 114 5| nebelaikė reikalinga bedirbti du. Nebenorėjo dirbti 115 5| du. Nebenorėjo dirbti vieną, nes Geišiai jai ničnieko 116 5| sulūžusio skatiko. Dirbo tik pavalgymą. Net dengės 117 5| Ir nors kaip Dovydienė vyrą krimto, ji vis buvo 118 6| patį ašvienio pasturgalį. tai gauna neriebiai ir nebaltai 119 6| Skuba pluša žmonelės pusantros mylios į bažnyčią. 120 6| Geišien, mes visi tave!..~    - Tokia graži 121 6| Rapolienė centrine figūra - karčemos stalo.~    Lietuviai 122 6| vis dėlto savo dukters jo neleidžia, sako priežodis. 123 6| Geišių Rapolienė gerianti didžiojo stalo...~    Pašnibždos 124 6| tylėjimas buvo daug sunkesnis smarkiausį pjovimą. Imtų 125 6| dėlto negalėjo jos negerbti šimteriopus gerus jos savumus.


IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL