Part

  1  1|        drauge malonu nusimanyti, kad kur tik pasisuksi, visur pakeliui
  2  2|              ir - nuolat pypkę rūkė. Kur tik jis pasisuko, visur
  3  2|               Gal jo kaimas nekentė? Kur tau! Visam kaimui, kaip
  4  2|               ką jis yra dirbęs, ką, kur ir iš kur vežiojęs, kas
  5  2|            yra dirbęs, ką, kur ir iš kur vežiojęs, kas yra padėjęs,
  6  2|             tad ir siunčiojo jį ten, kur jis... padirba dvigubai,
  7  2|            kuo užsikloti jis neturi. Kur liko vietos, vaikams sugulus,
  8  2|          motinėlės. Veidu į vakarus, kur saulutė pamažu žemyn leidžias,
  9  2|          dainuotoją, į gamtą dabitą, kur gražu, kur prakilnu, iš
 10  2|             gamtą dabitą, kur gražu, kur prakilnu, iš kur - "tol
 11  2|              gražu, kur prakilnu, iš kur - "tol matyt", destis, kas
 12  2|         krembliautų, neina gilyn, iš kur Mykoliuko nebesigirdi, kur
 13  2|           kur Mykoliuko nebesigirdi, kur viena tyla, tik sukiojasi
 14  2|             jai vieną kartą ir kažin kur nudulkėjo. Blogas - reiškė:
 15  2|         įrėmus žvilgį jai į pakaušį, kur drūti bizai, į nugarą, kuri,
 16  2|         įsižagusios) turėjo pakaušį, kur dedama rūtų vainikėlis,
 17  2|           Rapolas, atėjęs paraistėn, kur žmonių būrys. Jis čia nebe
 18  2|      nenorėjo iš tos "ligos" pagyti. Kur tau! Jis to savo padėjimo
 19  2|             su ta plienine merga? Ir kur ją padėčiau? Pas Dovydus
 20  2|              galvojo tą vieną mintį, kur čia Severja dar kartą susitikus?
 21  2|          sumetimai šiam kartui kažin kur buvo išsibarstę. Jokių rimtų,
 22  2|          nebesustodavo. Nejaugi būtų kur kitur paėjėję? Ir pagreitino
 23  2|           valako, ir dvaras išmes jį kur į trobelę medsargiu ar laukabėgiu.~   
 24  2|              gyvenimo kartėlis kažin kur dingo. Ne, tikrai ne! Jis
 25  2|        brolis šeimininkas tave veda, kur tinkamas, kur nori, ir tu
 26  2|             tave veda, kur tinkamas, kur nori, ir tu laikai, juoba
 27  2|          dabar, ir numirs užmirštas, kur arklidėje, tais pačiais
 28  2|              poros į tą pačią gūžtą, kur ir be to pilna. O kad ir
 29  2| apsigyventumei gatavose trobose. Gal kur kitur yra. Pats-Pamarnecko
 30  2|          paraistės, nuo to kalno, iš kur taip toli matyti...~   
 31  2|      gimtosios vietos, iš to krašto, kur jau tiek vargo privargta.
 32  2|          išgąsdintas gaidys suriko: "kur, kur, kur…" Nė kiek netrukus,
 33  2|     išgąsdintas gaidys suriko: "kur, kur, kur…" Nė kiek netrukus,
 34  2|            gaidys suriko: "kur, kur, kur…" Nė kiek netrukus, visas
 35  2|               Ir atsidūrė pakalnėje, kur savo vietoj ant ežios jau
 36  2|           visiškai buvo sustoję, kas kur šnekučiuoti, kas kur gėlelių
 37  2|             kas kur šnekučiuoti, kas kur gėlelių pasiskinti. Paantvalnyje
 38  2|          toli nuo dvaro ir jo darbų, kur jį dengia ištisa giria,
 39  2|              jį dengia ištisa giria, kur tai valandai baudžiauninkai
 40  2|             jaučiasi esą sau žmonės, kur ir Mykoliukas sugebėjo sudaryti
 41  2|               kaip kalbėdavo, atėjęs kur nors pavarytų. Kalbėjo kavalierišku
 42  2|             ir nėra tokių tankių, iš kur nebūtų matyti saulės. Ji
 43  2|             mintims, savo valstybei, kur viešpatauja karaliūnaičia,
 44  2|            kada Mykoliukas lyg kažin kur nusigręžė, šnibžtelėjo Severjai:~    -
 45  2|      negrieži? Mes jau manėm, jog tu kur išnykai, - ėmė prikaišioti
 46  2|     apreikšti kaip tik toje vietoje, kur lūšys vaikus vadžioja. Suprato
 47  2|         neapsakomai purvinos gatvės, kur vežimai rudenį ir pavasarį
 48  2|              skardyje gilaus slėnio, kur žėlė miškas. Per jo viršūnes
 49  2|            jie veikiau reiškė vietą, kur turi būti langai iškirsti,
 50  2|         tiesiai palubėn, pakriautėn, kur buvo prikraunama pliauskių
 51  2|            susidariusi tvarka.~    - Kur moters ruošias teliūskuojas,
 52  2|               teisinosi vyrai.~    - Kur vyrai dirba, tašo ir suka,
 53  2|        namelį, net viesulą kėlė. Tai kur čia švaros ir dabos besužiūrėsi.
 54  2|       nenujėgė, jog jos mėgsta dabą. Kur jų vienų buvo kertelė, ten
 55  2|            nė vortinklėlio. Sienose, kur neprikabinėta drapanų ir
 56  2|          nesilankė.~    - Ak, sesel, kur tu ir laiko begauni visam
 57  2|               rodos, piršto nebebuvo kur pridėti, kur nebūtų kaip
 58  2|         piršto nebebuvo kur pridėti, kur nebūtų kaip yla įdurta.
 59  2|        nuopelnų, nesuprato pasakymų "kur tu gauni laiko apsimazgot
 60  2|                   Kažin kas iš kažin kur dvelkė be galo maloniai,
 61  2|             jos kūno stangumas kažin kur dingo. Dabar širdis tevirpėjo
 62  2|            tą pačią paslapčių sritį, kur buvo buvusios naktį, kietai
 63  2|             protingą eilę visa, kas, kur, kaip.~    Pagaliau susigriebė
 64  2|        takais, tik stačiai į šlaitą, kur buvo lūšių, bet kur augo
 65  2|          šlaitą, kur buvo lūšių, bet kur augo ir puikiausių kremblių,
 66  2|            nepakėlė akių, kol išėjo, kur rečiau medžių.~    Čia rytų
 67  2|        formavosi, o išsireikšti davo kur kitur. Su Mykoliuku buvo
 68  2|             taip pat išėjo į namelį, kur buvo prie grūstuvės pastebėjusi
 69  2|          šventadienį, nebėjo ten, iš kur tol matyt, ar kur girelė
 70  2|            ten, iš kur tol matyt, ar kur girelė ošia. Nei jis pavydėjo,
 71  2|              Nenusinešiu šios lovos, kur taip švaru, minkšta ir ramu
 72  2|        miegoti... Nei šios klėtelės, kur niekas po kojų nesipynė...
 73  2|            ėjo iš šio svieto", kažin kur tol tol, į nekrikštytų vaikų
 74  2|          nekrikštytų vaikų pragarus, kur nėra kančių, bet nebėra
 75  2|             bet nebėra ir džiaugsmo, kur tuščia tuščia, kaip jo širdyje.~   
 76  3|          juos sudorotų nuo lauko, iš kur nieko gera nebelaukiama.
 77  3|         negarbė sodelių ar darželių, kur visus patvorius jos vienos
 78  3|             Tprū-ū, kad jus devynios kur tuoj - ar nematot, kad bližės
 79  3|      pravardžiuojamasis yra šventas? Kur tau, toks keiksmininkas,
 80  3|              brolis, nenuvokdami, iš kur jiems turtai ir lengvenybės
 81  3|        skubinos į laukus, į pamiškę, kur nėra žmonių, kur jautėsi
 82  3|            pamiškę, kur nėra žmonių, kur jautėsi vienas pats besąs,
 83  3|           jautėsi vienas pats besąs, kur, jam rodės, niekas į jį
 84  4|              neramumo tuose namuose, kur jai buvo lemta ilgas amžius
 85  4|           pašonėje, tokių aikštelių, kur stovi puikūs turtuolių rūmai
 86  4|          šalia puikiausio prospekto, kur viešbučiai stovi 20 aukštų,
 87  4|              Tijūno nematyt... Kažin kur jis slapstosi nuo jaunos
 88  4|              gražiau, yra kalnas, iš kur toli matyt... yra raistas...~   
 89  4|           žiūrėk - ir būsi atsidūręs kur kitame krašte. Jie vis niekus
 90  4|          daugiau dėsis, jei ne namo, kur ir be jo pilna gūžta. Tą
 91  4|            Severjai patiko tasai, iš kur tol matyt... lig pat Aužbikų,
 92  4|            matyt... lig pat Aužbikų, kur daugiausia yra riešutų lazdų,
 93  4|           nebesiskubino į tą lygumą, kur ir iš tikrųjų nuobodu.~   
 94  4|            pasakų klausė, tik patys, kur nusisukdami, pašnibždomis
 95  4|           rodės, pagriebs ir nusineš kur į pragarus.~    Kaip tik
 96  4|        atstūmė visas šmėklas. Dabar, kur buvę, kur nebuvę, vis sėsdavo
 97  4|            šmėklas. Dabar, kur buvę, kur nebuvę, vis sėsdavo prie
 98  4|             vienai telygi nekaltybė. Kur nekaltas kūdikis, ten juk
 99  4|                 Eikit sau sveiki, iš kur atėję!.. Čia ne elgetoms
100  4|            savo rankomis sutašyta... Kur tu tada buvai, kai aš vienas
101  4|            dabar trise užeinat... Iš kur mes jums duonos pritesėsim,
102  4|              jums duonos pritesėsim, kur mes jus paguldysim, kuo
103  4|              vietos tikrai nėra. Tik kur buvo dėtis? Taip ligi pat
104  5|           Rapolai, kaip šakės mėšlo: kur numesi, ten tebrasi. Nejaugi
105  5|        laidok, raudok, melskis. Štai kur nuėjo visa mano sveikata.
106  5|          vieniems vis kliūva pjauti, kur storiau prižėlę, ir gauti
107  5|            kitiems tenka pjauti vis, kur ploniau prižėlę, ir tegauti
108  5|               nieko nebetrukęs, eis, kur reikia. Ag rūkė ir ėjo.
109  5|              ėjo. Tik gavo sugrįžti, kur užkliūti ar pro šalį nueiti,
110  5|         užkliūti ar pro šalį nueiti, kur pirma visai neketino. Į
111  5|             kitą buitį, dvaro buitį, kur jis vėl buvo galingas, didžius
112  5|            piliakalnį nusinešė, ten, kur ir kiti Sauliai amžių miegą
113  5|              buvo gudrus kaip senis. Kur nebus gudrus, augdamas globoje
114  5|              veste nusivedė į klėtį, kur stovėjo senovinė spinta,
115  5|         patsai, Jurgeli - neturėsime kur padėti aptaisę...~    Ūmai
116  5|       Pagaliau priėjo ir prie stalo, kur kunigas sėdėjo.~    - Mano
117  5|         mūrelio ir įritino į lovelę, kur, dar pakukčiojęs valandėlę,
118  5|             namiškiai ėmė nerimauti, kur gi ji būtų. Bet kai kažkas
119  6|             ir šakelė, kuriuo minta, kur ilsis, kaip drugelį medžio
120  6|           kaip drugelį medžio žievė, kur jis nuo priešų slepias.
121  6|             namelį, ir jai čia gera, kur nebus buvę gera. Vis dėlto
122  6|            savo laidare su arkliais, kur nereikia jokių ceremonijų.~   
123  6|               tik ne į vieną punktą, kur pilsto, bet į kits kitą.
124  6|             vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas. Minios
125  6|              tik pavalgius į sodžių, kur jaunimas ūžia. Sėdėjo lovoje