Part

  1  2|        akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje.~    Gamtoje
  2  2|            nepažiūrėjo į veidą ir jos akelių negaudė. Jautė ją
  3  2| krembliautoja specialistė. Be to, jos veidelis buvo, nesakysime,
  4  2|         suktinio, žybčiojo pilnos jos blauzdos.~
  5  2|      perėti tau vaikų, ir tiek iš jos naudos ūkiui per keliolika
  6  2|            kunigaikštiją, su visu jos sostu pavedęs valdyti ne
  7  2|           vis dėlto tėvai neleido jos į dvaro darbus, bevelydami
  8  2|        darbus, bevelydami samdyti jos vieton mergą. Taigi užsimesti
  9  2|     bėgioti pakluonėmis ar aplink jos klėtelę? Tik Geišė, tijūnas,
 10  2|        jauną moteriškę, atėmęs iš jos teisėtą laisvę pasirinkti
 11  2|         ir ištekėtų. Ir vis dėlto jos geidė, kaip alkanas duonos.~   
 12  2|          su Severja ir patyrinėti jos. Pagaliau arti šv. Jono
 13  2|          valgytojų ir pats vienas jos nebepritesi. Pamėgink dabar
 14  2|           tokia brangi, kodėl nuo jos negali atitraukti savo širdies,
 15  2|          Pukštų Severiutę. Atmena jos krikštynas. Paskui bėgdavo
 16  2|        krikštynas. Paskui bėgdavo jos verkiančios pasupti. Paskui
 17  2|       pasidarytų jo gyvenime, jei jos netektų. Ne spraga, būtų
 18  2|    gyvenimas ne gyvenimas, ar jis jos neves, ar ji už kito ištekės.~   
 19  2|        jam kažin kodėl rodės nebe jos, tik jo, tikrojo visa to
 20  2|        vienai valandai nebegalima jos beatplėšti. Jis ir ji -
 21  2| Aužbikuose šalia Severiutės ir iš jos turbūt išmokęs griežti...~   
 22  2|         sudaryti sritį ir patapti jos karalaičiu, mylimu ir mylinčiu, -
 23  2|        mūsų katė. Bet reikia, kad jos pasiustų ar ką. Šiaip jau
 24  2|          tyčia jas paseku nuėjus. Jos taip pat žaidžia kaip voverytės,
 25  2|             jau šoks ant manęs, o jos dulkt, dulkt į tankį, ir
 26  2|          gražiai žaidžia? Ot, kad jos užšoktų man ant rankų kaip
 27  2|        buvo paleidžiamos palesti. Jos čia, asloje, rasdavo saujelę
 28  2|          pliauskių džiūti. Dažnai jos užsidegdavo ir reikdavo
 29  2|          savo pirkios nedabojo ir jos nemėgo taip, kaip reiktų
 30  2|       darže. Jomdviem buvo darbo, jos sukos po pirkią, po namelį,
 31  2|           dėl dabos nenujėgė, jog jos mėgsta dabą. Kur jų vienų
 32  2|  nairydamos; ne ko nauja ieškojo: jos aliai daiktelį čia žinojo,
 33  2|          krūvą ir kalnu virto ant jos, jog net išturėti nebegalima.
 34  2|          aplinkui, lyg viskas nuo jos būtų kritę ir viskas ūmai
 35  2|     ištikimiausias ir tikriausias jos apsigynimo ženklas, tik
 36  2|          išgąsčio.~    Ūmai visas jos kūno stangumas kažin kur
 37  2|           nešėsi pintinėlę. Visas jos stuomuo nedarė jokio ypatingo
 38  2|       antai pilna bažnyčia. Visos jos, jei kuri tik ne ligūsta
 39  2|       krūmo, paskui prišokęs prie jos, paglostęs ją abiem rankom,
 40  2|        mergelę į sau, prisispaudė jos galvelę, pabučiavo į kaktą,
 41  2|         žadėtąją paslaptį. Glostė jos ranką, petį, kaklą. Pasilenkė
 42  2|            petį, kaklą. Pasilenkė jos galvelę, ėmė bučiuoti akis,
 43  2|         išplėstos ir lyg miglotos jos akys tereiškė, jog jai nelabai
 44  2|    mergaitė iš Geišės rankų, tiek jos ir tematė.~    Bėgo Severja
 45  2|           valandėlę neišnyksta iš jos vaizduotės - vyriškis, ir
 46  2|          viena dukterimi. Pagerbė jos skausmą ir sulygo - be jos.~   
 47  2|        jos skausmą ir sulygo - be jos.~    Motinai širdį fiziškai
 48  2|             Senis Geišė pro sieną jos dvasios akimis buvo regimas.
 49  2|    įdubusiais skruostais... Ir jį jos mergytė gaus bučiuoti? Senis
 50  2|         nebeduos, tai ubagais eis jos mergytė, mažučiais apsikrovus?..~   
 51  2|   apsikrovus?..~    Driūksėjo per jos galvą baisių baisiausi,
 52  2|           to tikrojo vaizdo, kaip jos mergytei reiks pergyventi
 53  2|          dar viena buvo nuostabu: jos vaizduotė nepiešė jai jokio
 54  2|          į jo pusę nė nedirsteli. Jos akelės vėl apsitraukė migla
 55  2|           kietai kietai prispaudė jos galvelę prie širdelės, tik
 56  2|         lengva, jauku, nors užmik jos prieglobstyje.~    Du instinktu,
 57  2|          ir netrūksta. Mykoliukas jos nesipiršo, nei mėgino:kurgi
 58  2|        nuo visa to priežasties ir jos nesitvėrė, kaip, susirgęs
 59  2|           vadiname - poezija, nes jos esmės nei jaučiam, nei suprantam.
 60  2|          jam už kaklo. Kiekvienas jos pabučiavimas buvo jam dar
 61  2|  pabučiavo į pat lūpas.~    Geišė jos taip nėra nė karto pabučiavęs.
 62  2|         muziką.~    Nė valandėlei jos nepadėdamas nuo kaklo, nors
 63  3|    pravardžiuoja piktžolėmis, kad jos tokios pat žolės, kaip ir
 64  3|     darželių, kur visus patvorius jos vienos apsėjo. O kitur iš
 65  3|       pykstame ant piktžolių, kam jos tokios vislios. Argi tai
 66  3|     reikia suprasti: netrukdomos, jos seniai išvedžiojo po dvejus
 67  3|  pradėjusios. Tai visai kas kita! Jos nėmaž neliūsta, kad nebesuskubs:
 68  3|         aptemsta, lyg tankiu šydu jos veidelis ima dengtis nuo
 69  3|        netesėsi kaip reikiant nuo jos užsidengti. Šyptelės, rytą
 70  3|         atsišiepia jai pati žemė. Jos prakaitas ima nuo kaktos,
 71  3|         saulėje, visas apdriektas jos spinduliais, kaip klojime
 72  3|          begriežiant, kai nusviro jos, taip niekas daugiau jų
 73  3|          būtų atsitikę, kiekvieną jos pajudėjimą. Ir buvo tiek
 74  4|       dėdė Mykolas nė vieno karto jos neprakalbino, jai kelio
 75  4|          Matė Severją ir nebematė jos: tai nebebuvo - jo Severiutė,
 76  4|        Štai pasislėgiau paliepių. Jos nieko, kai išrūgsta. Alegi
 77  4|     storos riekės ir kraudama ant jos grietinėtą kremblį. Dar
 78  4|         Tik Severja tenkinos, jog jos Rapolas yra "žmogus" ir
 79  4|            visa mistinga, kas tik jos yra, kas joje darosi ar
 80  4|            tai ir gana. Kam lemta jos patiekiamų kremblių ar meilės
 81  4|     mokėjo daryti! Niekam neleido jos nė pirštu pridėti, neleido
 82  4|           Nebesišiepė žmonai, lyg jos ūmai būtų nebetekęs. Vieną
 83  5|        žarnoms išvaškuoti", idant jos, per ištisas septynias savaites
 84  5|        kiaulė ir atiduok kiaušinį jos vaikui. Tai bus lygu. O
 85  5|     šventės nutyli. Jai gera, kad jos Adomėlis gaus po kiaušinį,
 86  5|              Lūžus verguvei, lūžo jos tarnas tijūnas Geišė; lūžo
 87  5|   pilnesnė neapykantos. Nenulenkė jos nė tai, kad jis buvo pamilęs
 88  5|         tai, kad jis buvo pamilęs jos maželį, kaip nė vienas tikras
 89  5|         savo širdyje raginant ant jos Perkūną, kad ją vieną kartą
 90  5|            Yra merga, gerai; nėra jos, ir be jos apsieinu, neprašydama
 91  5|            gerai; nėra jos, ir be jos apsieinu, neprašydama kitų
 92  5|        tos sveikatos, jei negaliu jos atiduoti tam, kam Dievas
 93  5|        tapo "ponia". Atkritus nuo jos ruošai, ji tiek ir bežinojo,
 94  5|          Jai tegėlė širdį, kad tų jos nuopelnų nepakanka apsaugoti
 95  5|              Rapolas buvo užbūręs jos sielą ir per dvejus trejus
 96  5|      praeities relikvija, trumpos jos laimės, bent patenkinimo,
 97  5|        nuėmė visa, kaip sugniaužė jos sielą, kaip įbailino išgąsdino,
 98  5|           Vis dėlto suterorizuota jos siela manė, jog ir dvigubą
 99  5|       Dovydienės neverčiamas, net jos prieštaraujamas, Rapolas
100  5| moteriškei kūdikis - tai įrodymas jos jaunumo, taigi pasididžiavimas
101  5|       šakelę. Gal dėl to, kad ant jos pilna juodų įsirpusių uogų.
102  5|          nuo jų dantys trupą. Tau jos niekam, o žiūrėk, kokią
103  5|        skirta sėklai pasėti. Toks jos likimas, tai jai ir neskauda.
104  5|           darai grūdelius pasėji. Jos tave skanėsais pavilioja
105  5|  dovanojusi tiems, kurie padidino jos šeimyną. Vis dėlto matė,
106  5|           matė, per šį dešimtmetį jos turtai ne sumenkėjo, tik
107  5|          močia, kai patirs mus be jos žinios pasikabinus?~    -
108  5|       siuste pasiuto, kai patyrė, jos sviesto kažin kam pasikabinus.~   
109  5|        kas čia pavirto aitvaru ir jos turtą eikvoja. Aštriais
110  5|        praeinantį berną ir mergą. Jos akyse nebuvo ašarų, kurių
111  5|       Pajuto šmėklos akis ir taip jos išsigando, jog taip pat
112  5|     lydėtų.~    Ir niekas nedrįso jos ieškoti ruoštųs ir budėtojams
113  5|        Severja. Ir niekas nedrįso jos pasikviesti, kad sėstųs.
114  5|      stebėjais dabar pasidariusiu jos lėtumu.~    Šis Rapolienės
115  5|    nebekalbėdama. Pikta ir kėlės. Jos būdas regimai gedo. Praėjo
116  6|    stebėtina viena tarp gamtos ir jos gyvių. Žemdirbius dirva
117  6|        nekantraus ilgesio rankos. Jos visos susyk, kiek begalima
118  6|       mergos vietoje, nė tų kelių jos algos rublių negaunanti
119  6|        sulūžusio dvylekio saviems jos reikalams. Kai negėrė, nė
120  6| nesigailėdamu, vis dėlto negalėjo jos negerbti už šimteriopus
121  6|     negerbti už šimteriopus gerus jos savumus. Bepiga buvo rietis,