Part

  1  2| atsičiaupusios ir taip sudarytos, lyg tuoj štai pasakys, ką jis
  2  2|    silpnėja, tolyn einant nyksta, lyg Mykoliukas jį pamažu aišytų
  3  2|         sau į galulaukę. Sodžius, lyg nepasiduodamas, kad tai
  4  2|           pievoje. Sėdi skersomis lyg našlaitis, neturįs prie
  5  2|         vis tų pat balsų srityje, lyg ant tam tikro ilgumo balsų
  6  2|           ir siaurą viršuje gubą, lyg dvi vantos, surištos ražais
  7  2|         ėmė vienas antru domėtis, lyg juodu būtų tik dabar viens
  8  2|      pažinusiu, ne iš pat mažens, lyg tik dabar pasimačiusi, ne
  9  2|           tamsus tamsus veidelis, lyg išblyškęs nusigandus. Graži
 10  2|         Mykoliukui darėsi geriau, lyg šaltyje artinantis šilumėlės
 11  2|        lietuvaičių, kuprelė buvo, lyg palenkdama galvą sprandelyje.~   
 12  2|           ėjo, vis akis nuleidus, lyg ieškodama žemėje ko mažo,
 13  2|       aptempta, ir taip blizgėjo, lyg lakuota. Derėti tai gal
 14  2|        apynasrius. Daugiau nieko, lyg savo namams būtų patapęs
 15  2|       saviškai perkreiptų žodžių, lyg savo kalbos pertarmę. Ypač
 16  2|       griežiantįjį. Griežėjas vėl lyg to tik laukė. Traukė griežtuvu
 17  2|         taip pat plačios plačios, lyg atropino įleidus, kiek suvilgusios,
 18  2|       nerangius. Visi šiandie ėjo lyg be tikslo, o Mykoliuko muzikai
 19  2|           akimis, taip badė jomis lyg ylomis, jog tasai svavalingumo
 20  2|    atsilošdamas, net abiem rankom lyg malūno sparnais aukštyn
 21  2|           Kažin ką plepi! Daisia, lyg būtumei ragana: su miškiniais
 22  2|          valandą, kada Mykoliukas lyg kažin kur nusigręžė, šnibžtelėjo
 23  2|       klėtelė visa virpėjo ir ūkė lyg tuščias puodas. Tai negalėjai
 24  2|        taip jai pasidarė nejauku, lyg kas ją nuogą būtų stumtelėjęs
 25  2|  stvarstydamasi visa ko aplinkui, lyg viskas nuo jos būtų kritę
 26  2|       galų gale praplėšė akis ir, lyg bose pro svikį, pro vienatinį
 27  2|          tiesiai į vasaros rytus, lyg tyčia, kad pirmieji danguj
 28  2|         griebės šen, griebės ten, lyg ūmai išgąsdinta, ir atsisėdo
 29  2|        širdis tevirpėjo smulkiai, lyg kutendama. Per visą perėjo
 30  2|        kutendama. Per visą perėjo lyg kokia miela vilnelė, nuo
 31  2|         nors ir visai nebesistok, lyg paralyžius būtų ją palengva
 32  2|        aiškių vaizdų ji neturėjo, lyg aną šventadienį nebūtų nieko
 33  2|          šiurpulingai ėmė klykti, lyg proto netekusi. Plačiai
 34  2|  išvertusi, veizėjo į vyriškį ir, lyg jo nepažindama, spiegė kaip
 35  2|             Severja nesipriešino, lyg pajėgos netekusi; net užsimerkė.
 36  2|    žodelius. Plačiai išplėstos ir lyg miglotos jos akys tereiškė,
 37  2|    atgailą darydama, tik kad buvo lyg girta ar kuo apipenėta.
 38  2|        apipenėta. Severja jautėsi lyg nebe ta pati besanti, lyg
 39  2|         lyg nebe ta pati besanti, lyg viskas joje susitraukė,
 40  2|         kūnų.~    Tą pačią dieną, lyg tyčia neleisdamas Severjai
 41  2|    Motinai širdį fiziškai sopėjo, lyg gumbui pakilus. Taigi prispaudė
 42  2|     nuolat laikė neatsijokėjusią, lyg apypenais apvalgydintą.
 43  2|         tylėjo gerą gerą valandą, lyg gedulyje laidodami į šaltą
 44  2|            pagaliau tarė Severja, lyg pirmą kartą pranešdama šią
 45  2|      kukčioti. Krūtinėje jai virė lyg bulbių katilėlis.~    -
 46  2|        per šias savaites sulysęs! Lyg Dievo munkelė, nuimta nuo
 47  2|         taip švelniai, atsargiai, lyg tai vėjelis būtų jį bučiavęs.
 48  2|     prityręs per visą savo amžių. Lyg dangus jam tai valandai
 49  2|           gražus, toks prakilnus, lyg dangaus arkangelas. Iš viso
 50  2|           valgyti - nėjo, griežė. Lyg norėdamas tą dieną atsiskripkuot
 51  3|      bręsti kaip vasarą. Stovi ir lyg laukte laukia sau galo,
 52  3|       pamėginus prinokinti...~    Lyg žali tebestovį, gražūs,
 53  3|           akelės rytais aptemsta, lyg tankiu šydu jos veidelis
 54  3|         kaktos, nuo veido džiūti, lyg Laumei nubraukiant jį spalvotąja
 55  3|       neapsakomos rūstybės balsą, lyg kas grikšėdamas pro surakintus
 56  3|           iš užu skardžio. Rodės, lyg visa paraistė pilna balsų,
 57  3|         treknais trinant laužant, lyg pats iš savęs trėkšdamas
 58  3|          keturi didžiuliai ragai, lyg Čiurlionies paveiksle ožragiai.
 59  3|    paveiksle ožragiai. Tau rodos, lyg iš už kalno eitų dvi tuojau
 60  3|    varvančiomis iš nasrų seilėmis lyg šaukte šaukės dangaus keršto
 61  3|           dirvono velėnas. Galvos lyg pačios savaime oru plaukia,
 62  3|     priverstinę kantrybę. Plaukia lyg paskutinėmis pastangomis:
 63  3|       šaltis nueina per visą kūną lyg tau prie pat ausies būtų
 64  3|          nekrust; eina, kaip ėję, lyg kojomis taikydami į valkelę
 65  3|         Ezavo. Tai darė jspūdžio, lyg užantyje tebūtų buvusi tuštuma,
 66  3|    važiuolių. Patraukia, ir žagrė lyg pati savaime ima toliau
 67  3|        Taip ir slinko metų metai, lyg nepertraukiamą, nepaliaujamą,
 68  3|       kaimynai žiūrėjo kitaip ir, lyg ko nebedrįsdami, kalbino
 69  3|            tebematė ir tebejautė, lyg tai tuojau būtų atsitikę,
 70  3|         jungu ėjo, kad ir žolėje, lyg ir kąsnį drauge kąsdami.
 71  3|      varinėjosi.~    Nors jaučiai lyg ir nemoka reikšti savo prisirišimo
 72  4|    paprastų piliečių mūrai, stovi lyg negyvi, užsidarę, ramūs.
 73  4|         20 aukštų, mačiau gatvelę lyg Vilniaus Šnipiškių; sudužusią
 74  4|      kuinas. Net graudu pasidarė: lyg į Filadelfiją būtų atkilę
 75  4|           puodynėles.~    Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius
 76  4|           barška, žodžius krečia, lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama,
 77  4|       stalą.~    Viešnia sunkiai, lyg alavinį, atkeldama pasturgalį
 78  4|          rūgštelė, tai krušnumas, lyg nevirtas, nesuglebęs. Ir
 79  4|      Severiute, ne tik žmona, dar lyg ir savo dukterėle.~    Žiūrėjo
 80  4|        tiek yra, kiek ji užgauti; lyg sakyte jai sakytumei: matai,
 81  4|      vieno Mykoliuko ji neminėjo, lyg visai būtų jį užmiršusi,
 82  4|           trys buvo palaukėmis ir lyg sodinte prisodinti. Balta
 83  4|         jis vis stovėjo ūksmėj ir lyg šalčiu dvelkė pačią vasarą.
 84  4|          dirbo per prievartą, tai lyg ne savomis rankomis. Visi
 85  4|          taip jiem pasidarė ramu, lyg kokios didžios šventenybės
 86  4|        pynės. Nebesišiepė žmonai, lyg jos ūmai būtų nebetekęs.
 87  5|       eiti... - kalbėjo ruošdamos lyg niekur nieko.~    - Nors
 88  5|        marčią Rapolienę. Tai buvo lyg pasiskonėjimas pavalgius,
 89  5|  švaistyti, grobstyti tuščią orą, lyg jai ūmai pritrūkdavo kuo
 90  5|      krūvoje ir kelia tokį lermą, lyg tuoj tuoj kibs kits kitam
 91  5|      išgąsdino, taip ji ir paliko lyg šunų apniktas katinėlis.
 92  5|           Iš pradžių Adomukui tai lyg ir patiko. Jis nurimo apsvaigęs.
 93  5|          Taip ir buvo ta trijulė, lyg atskira šeimynėlė didžiulėje
 94  5|      pusių ant kemsų ir džiaugias lyg vaiduokliai toje gilioje
 95  5|          tyliai nusileido šmėkla. Lyg juodas juodas šikšnosparnis
 96  5|      justi, kaip žaliai geltonos, lyg katės tamsoje, akys įsirėmė
 97  5|         dūrė kaip iešmais, iš jų, lyg iš tampraus lanko, tryško
 98  5|         iš tampraus lanko, tryško lyg plieno vylos ir nežinojai,
 99  5|       kaklo duobelėje jam sustojo lyg didelis didelis akmuo ir
100  5|          Dėdės karšinčiaus vardo. Lyg jo nė būti nebūtų buvę.~   
101  6|         ir ima neberimti; pradeda lyg tingėti, lyg nuobodžiauti.
102  6|   neberimti; pradeda lyg tingėti, lyg nuobodžiauti. Vienodumas
103  6|      sėdomis klūpėjimas jam rodos lyg ir neatsimainęs, lyg jo
104  6|        rodos lyg ir neatsimainęs, lyg jo eilės, prieš kelias dešimtis
105  6|         tame sutartiniame ūžesyje lyg laimingoje nirvanoje. Jis
106  6|          Dešinėje - juodas baras, lyg jo paties tik ką suartas
107  6|           Kairėje - baltas baras, lyg tik ką pražydusių ramunių
108  6|       palikta namie būtų jautusis lyg keleivis, išsodintas ne
109  6| maldingumo nirvanoje, tik dairos, lyg kažin ko laukia ir kitų
110  6|        juo prasčiau, juo drąsiau. Lyg savo laidare su arkliais,
111  6|      proklamacijų. Kumščių galai, lyg atakuojančių durtuvai, siekia
112  6|        ypač tirštai apgulę vyrai, lyg bitės perekšlės korį. Visi
113  6|          stalo, bet visi pašoksta lyg susitarę urmu lydėti, nes
114  6|           ji nebeskaitė: jis buvo lyg tas angelas, kurį vaikai
115  6|    užrišusi laikė - užuita siela. Lyg garas, katile suspaustas,
116  6|          ir taip abudu nusigando, lyg nuodininkui įėjus į jų namus.
117  6|     pasidarė nebegera, nebejauku, lyg aitvarui įsigyvenus; žinai,
118  6|         būtų tai padariusi. Juodu lyg krimstelėjo sąžinė.~    -