Part

  1  1|          tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti,
  2  1|      vežimas, antras, trečias... Kai tavo kiemelyje pradeda nebepareiti
  3  1|          kartais ir su lingėmis. Kai baltai aptiestą tavo stalą
  4  2|        nesišaukdamas padėtų. Net kai tirštai žmonių aplink esti,
  5  2|  Mykoliuk šen, Mykoliuk ten.~    Kai tijūnas nevaro į dvarą,
  6  2|         kuriais dvejais vilkėjo, kai buvo šalta, kuriuos dvejus
  7  2|      dvejus svėrės sau per petį, kai ėjo bent kuriuo metu gulti.~   
  8  2|          bet jam pakankamą.~    "Kai noriu, rimtai dirbu, kai
  9  2|         Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju".~   
 10  2|          vis aiškiau girdėdami: "Kai noriu, rimtai dirbu, kai
 11  2|         Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju".~   
 12  2|          vis tą pačią melodiją: "Kai noriu, rimtai dirbu, kai
 13  2|         Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju; kai
 14  2|        kai nenoriu, tinginiauju; kai noriu, rimtai dirbu, kai
 15  2|         kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju". Nepertraukdamas,
 16  2|        suktinio. Muzika girdis: "Kai noriu, rimtai dirbu", o
 17  2|      tasia, čirškia ir čirškia: "Kai noriu, rimtai dirbu", pats
 18  2|   apsiniaukė - prasčiau žmonėms. Kai gera - džiaugies, kai negera -
 19  2|   žmonėms. Kai gera - džiaugies, kai negera - skursti, - ką gi
 20  2|     griežtuvėlis tyliau griežia, kai minioje kurį kartą neranda
 21  2|      triumfo balsu ima skambėti, kai pasirodo, pavėlavusi šį
 22  2|         buvo matyti prieš saulę, kai tamsiai užsibrėždavo žičkinių
 23  2| raumeningumą. Palinkęs sprandas, kai žiūri iš kupros, pažiūrėjus
 24  2|     kraujo. Ypač tai aišku buvo, kai besisukant suktinio, žybčiojo
 25  2|          tirpo, kas bus tarp jų, kai jis, neilgai betrukęs, nebetesės
 26  2|   vedžiojos, piemeniuku būdamas, kai visas būrelis sodžiaus mažiukų
 27  2|          nebebūtų kas beužstoja, kai šiaurus vėjas pučia, kas
 28  2|       įnirtimu patraukė smuiku: "Kai noriu, rimtai dirbu", jog
 29  2|       Severją, rydamas erdvę, ir kai priėjo visai artie, nebenuleido
 30  2|    motina ir akimis susikalbėti, kai pabaigdavo rietimą austi,
 31  2|        pabaigdavo rietimą austi, kai griausmas sugriausdavo,
 32  2|          griausmas sugriausdavo, kai nueidavo gubų statyti: regi,
 33  2|      nematė. Ag nematome sekėjo, kai skubinamės pasveikinti jo
 34  2|     paskui kiek ilsisi paėdus, o kai saulė gerokai įkaitina jų
 35  2|        pagavo linksmai čyruoti: "Kai noriu, rimtai dirbu, kai
 36  2|         Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju". Dvejetai
 37  2|      papečkyje) laikomos vištos, kai imdavo iš bado kelti nebepakenčiamą
 38  2|         su ja net ir švaros.~    Kai pirkios stalą, suolus, langus
 39  2|      bažnyčion eiti. Ji girdėjo, kai motina vieną kartą pabeldė
 40  2|       buvo labai tai jai. Ir tik kai viskas nurimo, kai visi
 41  2|        Ir tik kai viskas nurimo, kai visi išėjo išvažiavo bažnyčion,
 42  2|   atvėsino. Jis ir visai nurimo, kai Daisia griežtai pasakė,
 43  2|        kurios buvo siurbtelėjus, kai iš eilės jai padavė stiklelį.
 44  2|     savęs, kitką dvaras duoda. O kai nebeduos, tai ubagais eis
 45  2|         pavydėtina sveikata.~    Kai Rapolas su buteliu atėjo,
 46  2|        tada tik neva susigriebė, kai gavo visų pritarimą, jei
 47  2|          rankomis, kaip kitados, kai reikėjo gelbėtis nuo ko
 48  2|        vis labiau ėmė atsigosti. Kai po trejeto dienų viskas
 49  2|         nebegirdėsiu Mykoliuko: "Kai noriu, rimtai dirbu"...~   
 50  2|              Jau trečia savaitė, kai Mykoliukas kai dirba - dirba,
 51  2|          savaitė, kai Mykoliukas kai dirba - dirba, kai valgo -
 52  2|    Mykoliukas kai dirba - dirba, kai valgo - valgo, bet ligi
 53  2|         griežė savąją melodiją: "Kai noriu, rimtai dirbu, kai
 54  2|         Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju". Žmonės
 55  3|    uždega lomos raisto viršūnes, kai pati atkalnė tebėra pilkai
 56  3|         Mykoliukas buvo ir tada, kai visa šeima jaunu džiaugsmu
 57  3|     šeima jaunu džiaugsmu klykė, kai graudžias ašaras liejo,
 58  3|          graudžias ašaras liejo, kai užu stalo suvatkinėjo, pletkavo,
 59  3|   nebečiupinėjo. Tai skripkelės. Kai nutrūko stygos, jam paskutinį
 60  3|     paskutinį kartą begriežiant, kai nusviro jos, taip niekas
 61  3|   nebeišgirdo linksmo čyravimo: "Kai noriu, rimtai dirbu, - rimtad
 62  3| šventadienį, tik per atlaidus ir kai prie šventųjų Sakramentų
 63  3|  rezignacija, jis darėsi status, kai stovėjo, nužemintai pasilenkęs,
 64  3|           nužemintai pasilenkęs, kai klūpėjo; akys blizgėjo išmintimi,
 65  4|     Kuriai gi moteriškai negera, kai ja domisi vyrai, o kad ir
 66  4| pasislėgiau paliepių. Jos nieko, kai išrūgsta. Alegi ir biržių
 67  4|       pienuitas ar net tašlotas, kai norima iš jo atsigert? Aja!
 68  4|       pridegiota. Taip ir rodės, kai anksti rytą pirmieji patekančios
 69  4|   tvirkti". Jei dabar nebedirba, kai jiems rimbais grasoma ir
 70  4|          tai kaipgi jie bedirbs, kai niekas jų nebežiūrės? Miegos
 71  4|        Daisia, išdvės badu visi, kai nebegaus nė vogti ko. Sukirmys, "
 72  4|    lopšelio, žiūrėdavo į mažutę, kai miegodavo, ir iš kits kito
 73  4|      imliodavo ją sau ant rankų, kai pakirsdavo. Net kūdikėlio
 74  4|          iš pykčio ir baimės. Ir kai paleido savo bumą, tai kūliu
 75  4|   sutašyta... Kur tu tada buvai, kai aš vienas vargau? Sakei
 76  4|       Jis pirmą kartą sukrutėjo, kai Dovydas ėmė per arti į jį
 77  5|          neregėtu jų gražumu. Ir kai jau visa to buvo gana, Adomukas
 78  5|      piršteliais. Dėdė davės, ir kai jau buvo pakankamai atlenktų
 79  5|      rankos daug daugiau, ir ji, kai palenki, visai nusvyra.~    -
 80  5|       neramus ar tu pats girtas. Kai žirgas nenustovi, tai mergoms
 81  5|         tai mergoms patinka. Bet kai pats jaunikaitis nepastovi
 82  5|      gerai padarei, - tarė dėdė, kai išėjo abudu laukan.~   
 83  5|      argi visados perkūnas muša, kai graudžia? Muša jis tik kada
 84  5|    tvirkinti. Nejaugi tau gražu, kai mes visi dirbame vargstame,
 85  5|        Ar reikia akimis žibinti, kai klebonas užvažiuoja? Tiek
 86  5|    neprikišus:~    - Bepiga tau, kai tu apsiėjai su tuo vienu!
 87  5|         pirštus žiūrėjo, tylėjo, kai dalydavosi savaimingai,
 88  5|      Rapolą mėgo, kaip ir pirma, kai jis tebebuvo tijūnas. Rapolas
 89  5|        žygiavos aplink namus. Ir kai Rapolas ėjo ar savo pasakas
 90  5|      buvo nemalonus Dovydui, dar kai jis tebebuvo Dovydžiukas.
 91  5|      metams. Būdavo patenkintas, kai maža būdavo paperų, kai
 92  5|          kai maža būdavo paperų, kai linamarkos nepatvindavo
 93  5|         vandeniu; ir grauždavos, kai priešingai įvykdavo.~   
 94  5|     gauti po ketverias rūčkeles, kai kitiems tenka pjauti vis,
 95  5|          paslaptingas ir baisus, kai bučiavo ją lūšynėje. Tuo
 96  5|             Galingas buvo Geišė, kai davė jai nematyto gražumo
 97  5|        aną baisiąją pusę dienos, kai abudu sėdėjo ant savo skrynios
 98  5|       ant rankų, tik jį kalbino, kai pats prisiartino, ir meiliai
 99  5|         ir kaip visados perdėjo, kai Adomukas buvo ar tik nebe
100  5|          panašiai. Visa to dėdė, kai jo globoje likdavo Adomukas,
101  5|   patenkinimu ir pasididžiavimu, kai jį, "vaiką", rimtai šnekino - "
102  5|        garbe, kurios pritirdavo, kai tas didelis su juo lygiai,
103  5|           Neskauda ir krembliui, kai jį nurauni. Jo amželis trumpas,
104  5|   kriaušei, nei obelei neskauda, kai jų prinokusių vaisių pasiraškai.
105  5|        tai padaryti. Bet skauda, kai tu su vaisiais ir šakelę
106  5|      būtų, tik ką pasakys močia, kai patirs mus be jos žinios
107  5|        Dovydienė siuste pasiuto, kai patyrė, jos sviesto kažin
108  5|  tepdavos sau duoną net ir tada, kai Adomuko nebuvo namie.~   
109  5|   nerimauti, kur gi ji būtų. Bet kai kažkas paskelbė ją tiesiai
110  5|      nebuvo Rapolienės namie. Ir kai ji sugrįžo, ji buvo nebe
111  6|      kokių bjaurių esama moterų. Kai ji riejosi su Dovydiene,
112  6|         Toks jau lietuvių būdas: kai du vaidijasi, nors užsimuštinai
113  6|        gultų, kaip visados darė, kai jai rūbai nugulėdavo pečius.~    -
114  6|          juokais pati ėjo šoktų, kai kas įsilinksminęs "tęsė"
115  6|  dvylekio saviems jos reikalams. Kai negėrė, nė nereikėjo. Kai
116  6|        Kai negėrė, nė nereikėjo. Kai pradėjo...~    Ir nusigando.
117  6|      būtų tikri buvę ją esant. O kai ims ir prisipažins? Kaip
118  6|     savumus. Bepiga buvo rietis, kai jautei, jog riejamoji turi