Part

  1  2|              kaip ir vežimų krauti. Dar labiau. Vaikelį ėmė minkštai,
  2  2|           ir kojos nebe tam; po tam dar viena už kitos užklius ar
  3  2|            buvo tik gamtos akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje.~   
  4  2|          kas dirbti. Tik aš, matai, dar netesiu, ir mudviem teks
  5  2|          parnešdavo jam kokių senų, dar stiprių šikšnų, kurias šikšnininkas
  6  2|       nebūtų mainęs ant jokio kito. Dar daugiau, visą savo dvarišką
  7  2|        vieną mintį, kur čia Severja dar kartą susitikus? Nejaugi
  8  2|               Ne jo, jo žmonos. Tai dar nieko. Rapolas tirpo nuo
  9  2|          duonos.~    Sulyso, žandai dar labiau įdubo, reikšdami
 10  2|          nervinanti. Kaitra, kokios dar šiemet nebuvo buvę. Ne tik
 11  2|             pati mažoji Onutė, kuri dar nieko nekalba, o dėdę jau
 12  2|           vargo privargta. Ir dabar dar Mykoliukas nežinojo ar nenorėjo
 13  2|        nebuvimą čia.~    Mykoliukas dar nebuvo sau pasisakęs, jog
 14  2|            juodu žmonės sujungė, ar dar ne, - pati gamta, pats Dievas
 15  2|       čirškė nepaliaudamas. Daugiau dar nieko nebuvo. Severja, šiuo
 16  2|            menku savo griežtuvėliu, dar menkesniu prisimanymu.~   
 17  2|             tai ir be žodžių aišku! Dar pilniau. Žodžiai arba ne
 18  2|            jog Aužbikų kompanijėlės dar nesuskubo atidūlinti paraistėn.
 19  2|          savo nuolatiniu prižiurna, dar abipus tos pat mergaitės!
 20  2|         kaipo dvariškis, jis galėjo dar pasigirti tuo, kad visi
 21  2|             O tu jo turbūt nė karto dar nesi tuo vardu pavadinusi.
 22  2|           lūšis piktoji įdrėksti, o dar aržesnis už lūšį bernelis
 23  2|           miške aš, tiesą pasakius, dar nesu nė karto susitikus.
 24  2|           ne tik visam savo amžiui, dar ir vaikams kraičiui.~   
 25  2|       nudegdavo. Tada žmonės statės dar menkesnes trobas.~    Severja
 26  2|       karaliūnaičią, šv. Brigita ir dar kažin kas. Šv. Jurgio kepurė
 27  2|     krembliais papenėti. Tačiau gal dar liko.~    Kalbėjo, kilnodama
 28  2|           tokias keistenybes, kokių dar nebuvo patyrusi net per
 29  2|          daugiau nebemigsianti, tai dar kartą griebės šen, griebės
 30  2|           pasipurtė, apsidairė, jog dar per anksti, sušvilpė savo
 31  2|            mergaičių. Be to, paskum dar pasivėluos krembliaut ir
 32  2|         buvo išpešti. Džiaugės, kad dar nesmunka, ir šukavos, braukinėjo
 33  2|           jauniausių, neperaugusių, dar nekirmijusių, neapglebusių.
 34  2|            aušros šilumą; gėrė, kol dar nebuvo nuodėmė, kurios jau
 35  2|         Severja namo kaip skraistė, dar greičiau neg iš namų, ir
 36  2|        greičiau neg iš namų, ir vis dar puse savo sąmonės tegalvojo:~    -
 37  2|           Griaustis ar gailėtis jai dar nebuvo ko, o ateities ji
 38  2|            nebuvo ko, o ateities ji dar nematė. Ir dar viena buvo
 39  2|          ateities ji dar nematė. Ir dar viena buvo nuostabu: jos
 40  2|            gavo visų pritarimą, jei dar ne žodžiais, tai palankumu
 41  2|           atskiras lietuvis kenčia, dar nerasta tokių peiliukų.
 42  2|            buvo jam lemta pagyventi dar 20 metų, tai, rodės, kondensavo,
 43  2|             paimti. Mirė budėdamas, dar labiau mirė miegodamas.
 44  2|            pašalinti?~    Namiškiai dar nebuvo Mykoliuko tokio matę.
 45  2|         bulbių katilėlis.~    - Tai dar kartą... paskutinį kartą
 46  2|      atsimušdamas.~    Žiobt žiobt, dar kartą stvėrės oro ir nebeteko
 47  2|            jau ką čia besakyti! Jis dar kartą nukilo į tą sritį,
 48  2|           jos pabučiavimas buvo jam dar vienas svajonių rūmo filioras,
 49  2|             tiktai tau ir saulei... dar miškui... dar pievai...~   
 50  2|             saulei... dar miškui... dar pievai...~    Ir paėmęs
 51  2|             Jis vykdė savo pažadą - dar kartą, paskutinį kartą per
 52  3|       Aužbikų apylinkė tebemiega ar dar nėra išėjusi į laukus. Ir
 53  3|           Vėlybieji vasarojai tyčia dar laikomi dirvoje, tik vargu
 54  3|             pašaras. Nebent jaujoje dar pamėginus prinokinti...~   
 55  3|           kaip ir kitos? Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus
 56  3|            naudingesnės, tik žmogus dar nemoka jomis pasinaudot
 57  3|             tais pačiais vaikučiais dar čia pat, gimtinėje, pasidarbuoti,
 58  3|            Dengtis dengias, tik vis dar nenoromis, nes saulė dar
 59  3|            dar nenoromis, nes saulė dar galinga, dar netesėsi kaip
 60  3|              nes saulė dar galinga, dar netesėsi kaip reikiant nuo
 61  3|               Na, ženkite greičiau, dar apsnūsit ir iš vagos išvirsit,
 62  3|           vandenį. Nusiprunkščiusi, dar visa šlapia, jau šauna savo
 63  3|        parodysiu! - aiškina tau vis dar už kalno tebesąs rūstybės
 64  3|      žmogysta, pasilenkusi žemyn ir dar perkrypusi kairėn. Tvirtai
 65  3|            paežin didelės, niekieno dar nepaliestos žolės parauti.
 66  3|       rudenį suarti ne tik pūdymui, dar ir vasarojui. Visas rugienas
 67  3|           ir pirma, kaip ir seniau, dar baudžiavos metais. Ir jis
 68  3|           gerokai jau nublukęs, bet dar visai sveikas, nepaleistomis
 69  3|           seniau temokėjo šypsotis. Dar nemigęs sapnavo ir užmigęs
 70  4|          pamažu slenkas, rankom vis dar tebesudėtom ant krūtinės,
 71  4|             jos grietinėtą kremblį. Dar kartą niuktelėjus į pašonę,
 72  4|             palikdamas bevypsančią, dar labiau už kremblį susigėdusią
 73  4|                Rūginti krembliai ir dar su grietine! Kieno širdžių
 74  4|         nebuvo jie palenkę Severjai dar Aužbikuose! Lenkė jas ir
 75  4|            Severiute, ne tik žmona, dar lyg ir savo dukterėle.~   
 76  4|             labai doras žmogus. Tai dar nė karto jai nebuvo parėję
 77  4|            šypsojos. Dabar jis buvo dar žmoniškesnis neg pirma kad
 78  4|            liekni, neperaugę, žievė dar nesutrūkusi, iš kiekvieno
 79  4|    prisikrembliavus pilną vytelinę, dar ilgai ilgai žiūrėjo į tolį,
 80  4|           buvo užleistas, priaugęs, dar aukštais statiniais nuo
 81  4|             dvejus metus. Geišė vis dar šiaip taip stumdėsi po dvarą,
 82  4|        pirkią. Įsileidus į klėtelę, dar neleido į trobą. Vis dėlto
 83  5|            kaimą be kelinių? Po tam dar mergos pamatys ir padyvys.
 84  5|         bene ketvirti metai, ir vis dar bekelnis! Ne, reikia apsitaisyti,
 85  5|        žemiau.~    - Matai, koks tu dar kvailas, Adomėli! Lazda
 86  5|             širdys. Be to, Adomėlis dar nemokėjo daug kalbėti, ypač
 87  5|            sau pipsėdamas liuiką ar dar ramiau sekdamas pro langą
 88  5| pataisytumei. Matai, baigia trūkti. Dar ką nors, pro pėdžią einant,
 89  5|     pasvarais.~    Rapolo tylėjimas dar labiau siutino Dovydienę.
 90  5|           savo neapykantos reiškusi dar šiurkštesniu būdu, jei tirštėjančios
 91  5|            pakriautė baigia aižėti. Dar ugnelė išsiverš ir uždegs.
 92  5|            grietinės prilydytas. Ją dar labiau svečiai mėgsta. Padedi
 93  5|          žlugtą jau pažlunga, kitas dar ir visai mažutis. O man
 94  5|           koks jis senas? Liepk man dar daugiau dirbt. Aš už du
 95  5| pusseptintos dešimties metų, galėjo dar būti nepaliegęs. Ar tai
 96  5|            ir aštuonių dešimtų metų dar sėdo arklin ir žygiavos
 97  5|           ar savo pasakas sekė, tai dar nebuvo žymu gyvybę jame
 98  5|             buvo nemalonus Dovydui, dar kai jis tebebuvo Dovydžiukas.
 99  5|    panuovalinis, jau ir pradžiūvęs. Dar kartą paleisk ir drąsiai
100  5|          eina bendrųjų balų pjauti. Dar saulei nepatekėjus, jau
101  5|             kad už gamtą, už jį yra dar galingesnių?~    Ir niekas
102  5|       reikaluose.~    - Tu, Adomai, dar mažas. Ir aš buvau mažas.
103  5|         Neliesk mano vaiko, dykiny! Dar tokį pat padarysi... šiurkščiai,
104  5|            Vaikas rėkė, protestavo, dar labiau ją įerzindamas.~   
105  5|           šlovė motinai, kad lopšys dar tebekabaldžioja pirkioje,
106  5|       pašonėn.~    Dėdienė buvo jam dar geresnė. Jį guldė, klostė
107  5|           viduje.~    - O, kad būtų dar sviesto! - pasiilgo vaikas.
108  5|         užpuolimų. Adomukas, tiesa, dar neišmanė, koks tai sunkus
109  5|        Rasta bulbių lupenų klojime, dar karštų pelenų mūrelyje.
110  5|             išvažiavo.~    Adomukas dar nepilnai išmanė, ką gi tai
111  5|           ir įritino į lovelę, kur, dar pakukčiojęs valandėlę, užmigo
112  5|         pajuto pirmutinė Rapolienė, dar kunigui neatvažiavus, nors
113  5|        rankos nesugniaužė. Gal manė dar išsisirgsiąs. Pajuto šmėklos
114  5|            daro. Ji tebuvo 40 metų, dar be trupučio tebebuvo pavydėtinos
115  5|          dengės iš buvusiojo ir vis dar neišsemto savo kraičio.~   
116  6|               seniai dėdienė ir vis dar nėra susidėjusi su tuo būriu
117  6|             kepurėmis užsidėti. Vis dar be nuovokos nuėję lig pusei
118  6|             ir tos dešimties: visgi dar nėra tikrumo ir teisės paniekinti