Part

  1  2|          šepečiu panosėje, nes karpė nuo burnos, kad nelįstų į šaukštą
  2  2|           vienas, tolėliau atsilikęs nuo kitų. Gal jo kaimas nekentė?
  3  2|           rimtu darbininku, nors jis nuo pat piemens metų dirbo berno
  4  2|           arklidėje - ten šilčiau ir nuo vagies sargyba. Neginčijami
  5  2|            takeliu į kalną, leidžias nuo kalno į paraistę grieždamas
  6  2|              pririšti.~    Toli toli nuo griežėjo ima suktis dvejetai.
  7  2|       pasirodo, pavėlavusi šį kartą, nuo kalno leidžiantis mergytė.
  8  2|              ji, vos tik nusileidusi nuo kalno, tuoj imdavo suktis.
  9  2|            mergaičių būryje, atokiai nuo Mykoliuko, vis dažniau atsitikdavo
 10  2|         čalmą.~    Severiotė skyrėsi nuo kitų mergaičių nebent tik
 11  2|             savo tingėjimą teatlyžęs nuo kaimo darbų, nėmaž nebuvo
 12  2|          darbų, nėmaž nebuvo atlyžęs nuo paties kaimo ir kaimiečių,
 13  2|               daisia, iš: zdaje się. Nuo to ir patį kaimiečiai ėmė
 14  2|            darbininkių visai neskyrė nuo bernų darbininkų. Visus
 15  2|             išėjęs gultų, vartydamos nuo vieno šono ant kito ir niekaip
 16  2|             dar nieko. Rapolas tirpo nuo kita ko, būtent nuo to pažeminimo,
 17  2|            tirpo nuo kita ko, būtent nuo to pažeminimo, kurio gali
 18  2|             priemonių sau pažeminti. Nuo pradžios ligi galo buvo
 19  2|           Aužbikų, iš tos paraistės, nuo to kalno, iš kur taip toli
 20  2|          vietelė tokia brangi, kodėl nuo jos negali atitraukti savo
 21  2|              būstą, į artisto širdį. Nuo pat kalno, ligi tik ją išvydo,
 22  2|            Severja, nepakeldama akių nuo savo žolių šluotelės, vis
 23  2|         nukėlė save bent per žingsnį nuo Severjos. Kiek pirma jam
 24  2|      pabarėje, nedirbamą dieną, toli nuo dvaro ir jo darbų, kur jį
 25  2|         patraukus Severją už rankos, nuo kelių jai nubiro visos smilgelės,
 26  2|               jei tai tikras vaistas nuo senatvės.~    - Kva, kva,
 27  2|           pat baili, kaip ir kiaunė. Nuo žmogaus slepias, ne kelią
 28  2|           krapštės ir dulkėmis gynės nuo ėdančių jas vištutėlių.
 29  2|          viduje buvo šuto, drėgnumo. Nuo jo langai vasarą buvo visi
 30  2|                Plūktinė krosnis buvo nuo karščio sueižėjusi, pro
 31  2|             dabos besužiūrėsi. Dirbk nuo saulės patekėjimo iki pat
 32  2|     pasiraugtų kremblių ir apsigintų nuo blusų.~    Pagaliau stambių
 33  2|          purviną gatvę gelbėjo kojas nuo susipurvinimo, gelbėjo ir
 34  2|    susipurvinimo, gelbėjo ir klėtelę nuo dulkių.~    Reta viešnia
 35  2|          kuriais klojo žiemą vasarą. Nuo mažiausio dunkstelėjimo
 36  2|        srovės juoko ir srovės ašarų, nuo vienų ir kitų buvo lygiai
 37  2|              ko aplinkui, lyg viskas nuo jos būtų kritę ir viskas
 38  2|             lyg kokia miela vilnelė, nuo pakaušio, sprando ligi pat
 39  2|           tijūnas Daisia, iš pradžių nuo krūmo, paskui prišokęs prie
 40  2|              ir vėl atšokdamas atgal nuo nepakenčiamai skaudaus spiegimo.~    -
 41  2|         nutirpo: aiškiai pajuto, jog nuo tų "padarų" nėra vaisto;
 42  2|            Kiek lig šiol buvo laisva nuo visa ko pašalinio gyvenime,
 43  2|          svyruojama žengti žingsnis, nuo kurio pridera visa ateitis,
 44  2|               Dėbtelėjo Severja akim nuo skrynios ir kadgi suspiegs
 45  2|             rankeles, kaip gindamasi nuo ko nemėgiamo. Loštelėjo
 46  2|               kaip nugriežiama lapai nuo griežčio. Nusišluostė ir
 47  2|        kitados, kai reikėjo gelbėtis nuo ko nors. Apsikabino motutės,
 48  2|              iš viršaus, iš apačios, nuo kojų, kol nesugniaužė už
 49  2|             darėsi. Jis buvo iš tolo nuo visa to priežasties ir jos
 50  2|            Lyg Dievo munkelė, nuimta nuo kryžiaus: tiek buvo kančios
 51  2|       plaukelius, maukė juos aukštyn nuo prakaitu rasotos kaktos,
 52  2|         beužtekę!~    Atsikėlė abudu nuo suolo. Išsitempė Mykoliukas,
 53  2|            nėra nė karto pabučiavęs. Nuo Geišės akys temo, nuo šio
 54  2|    pabučiavęs. Nuo Geišės akys temo, nuo šio šviesiau darės. Nuo
 55  2|              nuo šio šviesiau darės. Nuo ano neramu, nuo šio gera
 56  2|      šviesiau darės. Nuo ano neramu, nuo šio gera gera, taip gera,
 57  2|           valandėlei jos nepadėdamas nuo kaklo, nors tai buvo vasara,
 58  3|           greičiau kas juos sudorotų nuo lauko, iš kur nieko gera
 59  3|             jos veidelis ima dengtis nuo per šviesaus vasaros metu
 60  3|           vasaros metu dangaus, neva nuo per skaisčios saulutės.
 61  3|           dar netesėsi kaip reikiant nuo jos užsidengti. Šyptelės,
 62  3|              žemė. Jos prakaitas ima nuo kaktos, nuo veido džiūti,
 63  3|            prakaitas ima nuo kaktos, nuo veido džiūti, lyg Laumei
 64  3|            artojas atims vieną ranką nuo bližės gracingai dviem piršteliais,
 65  3|               kurie būtų buvę nušutę nuo prikepusio mėšlo ar nuzuzinti,
 66  3|      besikasant į tvoras ar sąsparas nuo suskių ir dulkių. Matyti,
 67  3|       daugėjo, čia mažėjo. Tik dėdei nuo visa to nedaug tepalengvėjo.~   
 68  3|      vaškinės žvakės. Sienoje kabojo nuo patrešusio kryžiaus nukabinta
 69  3|           akelėmis vilnonis šalikas. Nuo ryšėjimo jis gerokai išsitempė,
 70  3|              Jauteliai nėjo tolyn nė nuo miegančio - taip visi sutiko
 71  4|       virtusia Severiutę Pukštaičią. Nuo pradžios Valandų ligi Mišparų
 72  4|            dvejeto trejeto kilometrų nuo jų, buvo kapų rimtis.~   
 73  4|              Kažin kur jis slapstosi nuo jaunos savo pačiutės...
 74  4|              tarpu delnu nubraukdama nuo suolo nesamas dulkes ar
 75  4|        užsidegs...~    Būtų man tada nuo vyro! Žinai, koks jis smarkus!..
 76  4|           baisybėmis, nė nekrutėdama nuo suolo bėgti.~    - Nu jau,
 77  4|        alavinį, atkeldama pasturgalį nuo suolo, pamažu slenkas, rankom
 78  4|     darbininkės dabar pačios šalinos nuo pralaimėtojo jaunikio, piktai
 79  4|              rauginti: ji tuo gynėsi nuo pirmojo šešėlio - nuobodumo,
 80  4|              dienų, kada prasiblaivi nuo meilės. Tada jai buvo besirodą
 81  4|             kiekvieno lupk tošį nors nuo pat šaknų.~    Biržiai visai
 82  4|              dar aukštais statiniais nuo vagių, piemenaičių aptvertas.~   
 83  4|    paleidimas iš baudžiavos.~    Jau nuo pat pralaimėto Krymo karo
 84  4|            prirėkaus, prišūkaus, kad nuo pirmadienio tiek ir tiek
 85  4|          mudviejų, ir aš išėjęs tuoj nuo tavęs pusę skeliuos su visa
 86  5|      tilindžiavimą, tebereipsta akys nuo daugybės šviesų gilioje
 87  5|          visas liežuvis jau nusilupė nuo kartumo, kad taip jį vėdini
 88  5|           kosulys ima, gerklę peršti nuo tavo dūmų, galvą jie man
 89  5|            galvą. Jis visai apkvailo nuo tavo tarškėjimo, - kažkuomet
 90  5|        nebūtų skiedusi Rapolienė. Ji nuo pat pradžios pasiėmė rolę
 91  5|           nosim, tačiau tik iš tolo, nuo krosnies tai rodydama.~    -
 92  5|          ūmai tapo "ponia". Atkritus nuo jos ruošai, ji tiek ir bežinojo,
 93  5|      nepakanka apsaugoti senam vyrui nuo Dovydienės krimtimo: nuo
 94  5|             nuo Dovydienės krimtimo: nuo priekaištų, barnių ir net
 95  5|          dvasią, kuri juos globia ir nuo pikta gina. Jis visa savo
 96  5|        tiesia rankas, kad juos imtų, nuo kitų glaudžias ir rėkia.~   
 97  5|         dėdės, vis labiau traukdamos nuo motinos glamonėjimų. Motina
 98  5|        nevalgysi - negardžios. Sako, nuo jų dantys trupą. Tau jos
 99  5| nebenusilenkdamas. Tad likus sviesto nuo svečio, jis jau tepdavos
100  5|              vylos ir nežinojai, kuo nuo jų beprisidengti. Tai visi
101  5|               Ūmai nukrypo Dovydienė nuo lavono į praeinantį berną
102  5|             nusitvėrė savo apsiaustą nuo gembės. Lūpų kreivumas jam
103  5|                   tarė tokiuo balsu, nuo kurio Adomukas visiškai
104  5|           kažkas paskelbė ją tiesiai nuo kapų išėjus į Troškūnus
105  5|              neleido. Geišių namuose nuo šiol niekas nebeištarė Dėdės
106  6|              ar laukų darbe. Plaukia nuo pat ankstybojo ryto, daug
107  6|        drugelį medžio žievė, kur jis nuo priešų slepias. Vikšrelio
108  6|               Vikšrelio nebeatskirsi nuo nulūžusios šakelės, drugelio
109  6|         nulūžusios šakelės, drugelio nuo atšokusios žievelės, pilko
110  6|    atšokusios žievelės, pilko artojo nuo pilkos žemelės ar aguonažiedžių
111  6|             aguonažiedžių grėbėjėlių nuo lankos žiedų. Tas pats Dievas
112  6|        besakyti apie gėrėjus, kurie, nuo pusryčių dyki likę, per
113  6|             jai darosi bloga ne tiek nuo išgerto, kiek nuo tvaiko.
114  6|            ne tiek nuo išgerto, kiek nuo tvaiko. Prašos išleisti
115  6|              dirbtinai nebekėlė akių nuo savo šaukšto.~    Šitas
116  6|   nesiteiravo. Tik dėdienės Severjos nuo to laiko niekas nebematė