| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Juozas Tumas-Vaižgantas Dedes ir dedienes IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
bold = Main text
Part grey = Comment text
501 5| nei žąsų perinimas, nei avių kirpimas, nei linų merkimas.
502 5| Adomuko akyse pasirodė ašara.~ - O kuo aš beatsigavėsiu? -
503 3| džiaugsmu klykė, kai graudžias ašaras liejo, kai užu stalo suvatkinėjo,
504 5| nejautė, kad ji būtų ir ašaringa, kad būtų paliesta širdies
505 5| aitvaru ir jos turtą eikvoja. Aštriais savo žvilgsniais, piktomis
506 5| nyko iš namų iki septintos aštuntos valandos, kada grįždavo
507 3| Gabriukas ir kiti, o jų bent aštuonetas, darėsi pusberniai ir pusmergės,
508 5| tai maža senių, kurie ir aštuonių dešimtų metų dar sėdo arklin
509 2| skrynutę, prisipešiojo arklio ašutų smuikui, nusipirko kanifolijo.
510 6| pilką žemelę, į tą patį ašvienio pasturgalį. Už tai gauna
511 6| gyvybės, kad galėtų kaip ašvienis dirbti. Nereikėjo daug aiškinimų,
512 5| Žalčių karalienės vaikai, Ąžuolėlis ir Uoselis.~ Vasarą abudu
513 4| putinų, šermukšnių, uosių, ąžuolėlių, alksnių, skroblų, epušių,
514 5| kad saulė nekepintų, ir bačiukais apsiauti. Šokti, tiesa,
515 2| paleisti iš neturto į tikrąjį badą. Jis turi būti taip, kaip
516 2| Severją kepino akimis, taip badė jomis lyg ylomis, jog tasai
517 5| bereikšmės akys, nežinia, baidė ar drąsino, žinia tik, kad
518 3| dabar iškeltomis šakėmis baidydamos tai, kas jas patrameno ir
519 4| nesumatus. Jei į Rapolo baidymą skeltis būtų drąsiai atsakęs:
520 6| kratytinius.~ Rapolienė, nebent baigdama senti, siuto, ir visiems
521 4| Vienas Saveikių biržis baigės šlaitu į Geišės upelį, kurio
522 4| krembliauti tame biržyje, kurs baigiasi puikiu šlaitu į slėnį, už
523 2| du karkleliu susipynė iš bailės ateinančios audros viesulo,
524 2| Šiaip jau lūšis tokia pat baili, kaip ir kiaunė. Nuo žmogaus
525 5| svetimai? Juo gyvenimas Severją bailino, juo ji stvėrės to pakumpusio
526 2| Driūksėjo per jos galvą baisių baisiausi, juodų juodžiausi paveikslai
527 5| trobesių didžiausias Ir. - baisiausias. Ten buvo jaujas, ten dėdavo
528 2| Driūksėjo per jos galvą baisių baisiausi, juodų juodžiausi
529 4| pajėgomis, visomis pasaulio baisybėmis, nė nekrutėdama nuo suolo
530 4| pavydėjo tolimesnės apylinkės bajorai, nes čia pat nei tų bajorų
531 4| Mužikams buvo aišku ir bajorams buvo aišku reiksiant "žmonės
532 3| jie, tie paukšteliai, tie bajoriukai, tokie pat savęs mylėtojai,
533 6| oras minšta su karčiais bakūno dūmais. Jie tirštais kamuoliais
534 2| ji ir pabūgo, kad ūmai it balandis spurstelėjo mergaitė iš
535 2| vašką, išsitraukė iš už balkio šerinį šepetį sakuotu kotu,
536 5| spėti, raudą raudant, nė balse nebuvo jausmo, tebuvo nerimas
537 3| Priprato nesikišti. Be balselio žygiavos, savo jautelius
538 5| dėlto meiliu ir lipšniu balso skambėjimu. Ir tas vyriškas,
539 2| Dabar jie patys skripkelės balsus aišo į save iš Mykoliuko,
540 6| ramunių pieva; tai moterų baltagalvių. O per vidurį - tuščia ežia,
541 5| bučiavo jį motutė prausdama, baltais marškinėliais valkstydama,
542 5| palieki? Ar tau nepatiko baltoji mūsų duonelė? Ar tau pakyrėjo
543 2| tai vienai dienai. Buvo baltos tuo švelniu baltumu, kuriuo
544 6| pamatyt suartame pūdyme - baltuojančią ramunėlę.~ Juoda, pilka,
545 2| dažomos, kad ir tamsoje baltuotų ir reikštų, ar uždaros,
546 2| jei turi prasiskalbus, baltus plovinius ir kas diena ant
547 2| ant kietos lentos: gražūs, baltutelaičiai, sveiki, kirmėlių neįkandžioti
548 2| vienaplaukė, basakoja, užtat baltutelaičiais marškiniais ir stikluotu
549 5| Tilindžiais eina bendrųjų balų pjauti. Dar saulei nepatekėjus,
550 2| pasakyti. Ir kankinosi, veltui bandydama sumegzt į vieną protingą
551 2| vienas, varo vienas savo barą. Tai aiškiai matei, ir nebuvo
552 4| nemalonų darė įspūdį savo barbarišku vaizdu tokiame kultūringame
553 3| negailestingas. Kunigas jį smarkiai barė, liepė atgailoti. Mykolas
554 2| aplink darbininkus. Tvarkė, barės, bizūnu pliaukšėjo ir -
555 5| gyvenimas. Liovėsi nuolatinės barnės. Gal ir buvo Dovydienei
556 5| krimtimo: nuo priekaištų, barnių ir net koneveikimų.~
557 6| teisintis, meluoti, pykti ir bartis. Visgi nors pats tuo užsitrenktumei,
558 5| nepasivėlintume, kad mūsų nepjautų barų nenuganytų, kad nesuvežtų
559 4| Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia, lyg pati
560 5| žersteklius be reikalo barškinti, puodus švaistyti, grobstyti
561 5| pusiau kaip šunes ėsti. Basai - šalta molinėje asloje,
562 2| ir skarelę, vienaplaukė, basakoja, užtat baltutelaičiais marškiniais
563 2| Visos draugės buvo basos. Tačiau ir kojose čia buvo
564 4| Savininkas čia nestojo, bastydamasis po užsienius ir savo rūmus;
565 2| tą pačią vietą, tik vargu bau kas būtų atspėjęs, ar jis
566 3| Šiū-ū!~ Akompanimentu tam baudimui ir primokymui girdėjai tokią
567 4| jiems rimbais grasoma ir baudžiama, tai kaipgi jie bedirbs,
568 2| įspitrėjo ir padarė dvigubą baudžiauninką: viena, kad buvo ir be to
569 2| Lūšis kelias lygiai su baudžiauninkais, auštant, medžioja lig pusryčių,
570 2| gyventi, nors tiek vargo baudžiauninkams žmonėms. Mykoliukas nieko
571 2| pilna priverčiamųjų pareigų baudžiauninko buitis, juo gražiau puošė
572 2| vardu laiko savo rankoje baudžiauninkų valdymo ženklą - bizūną.~
573 2| Pukštus, Saveikių dvaro baudžiauninkus. Atėjo pats vienas, be piršlio,
574 3| jo specialybe - orė.~ Baudžiavų laikus Aužbikai jau buvo
575 3| kas įspėja. Tik ir be to bažnyčioj ir einant, ir pareinant
576 2| Apylinkė juos vadino keturių bažnyčių vieta, nes tiek jų iš Aužbikų
577 4| dešimtis metų rūpestingas savo bažnytėlės lankytojas, Šiukštų dėde
578 6| Jauku, drauginga Lietuvos bažnytkaimiuose gražiais šventaryčiais.~
579 4| nuobodumo, kurs vis labiau buvo beapimąs ją. Gera gera apdūkusia
580 3| susuka galvas.~ Retas kas beatmena, kada Aužbikų paraistėje
581 2| valandai nebegalima jos beatplėšti. Jis ir ji - tai jau viena;
582 2| nedrįsta ir nebežino, kas čia beatsakius. Arba kaip šypsos žmogus
583 5| pasirodė ašara.~ - O kuo aš beatsigavėsiu? - tarė.~ - Na, tai likiva
584 2| įkniubo j lūpas ir nebenorėjo beatsitraukti. Maigė kankino krembliautoją,
585 2| buvo jokia, ir sunku dabar beatspėti, kam jie buvo iškertami,
586 2| Tik Geišė, tijūnas, negi bebloznas, daisia. Pats save užjuoktų.
587 2| išnykti. Ko gi daugiau, rodės, bebus vertas gyvenimas?~ Ir
588 3| Antros tokios nė negalėjo bebūti pasaulyje.~ Taip Dzidorius
589 5| šeimynoje, be "dėdienės" vargu bebūtų jie apsiėję. Vis dėlto suterorizuota
590 2| beklūpanti. Nebežinojo, kas dabar bedarą, taip jai gera buvo šitoje
591 2| ir visai užsimiršo, ką bedaranti. Jaunos mintys vėl pasileido
592 4| penkių šešių, ir daryk tu ką bedarąs: nei dirbti su jais, nei
593 4| senatvėje tokius niekus bedaro, pirma iškilmingai pasižadėjęs
594 4| neapsakoma bailė: ką gi mes bedarysime, vergų nebtekę? Ir Šv. Raštas
595 4| vogti ko. Sukirmys, "degutą bedegdami" - bemiegodami per ilgai...~
596 4| stumdėsi po dvarą, nebe ką bedirbdamas, nebe kam bereikalingas.~
597 4| baudžiama, tai kaipgi jie bedirbs, kai niekas jų nebežiūrės?
598 5| vyro, nebelaikė reikalinga bedirbti už du. Nebenorėjo dirbti
599 5| palikdami tokią tuštumą, tokią bedugnę, kuri vargu bebuvo galima
600 5| žemę, kuri jai vienų usnių beduoda. Tačiau argi Geišė čia kaltas,
601 6| ceremonijų.~ Ir kas tai begali žinoti, ar priežodin įėjusį
602 6| rankos. Jos visos susyk, kiek begalima ilgiau, išsitiesusios į
603 2| nors plyšk ėmęs. Tai buvo begalinis džiaugsmas, kad jis gyvas,
604 4| toks jau paliegęs, jog begalįs tik lazda pasirėmęs eit
605 2| sesel, kur tu ir laiko begauni visam kam taip padaryti? -
606 2| Atmena jos krikštynas. Paskui bėgdavo jos verkiančios pasupti.
607 6| nemazgotus stiklelius. Garuoja begeriant. Rūgštus ir gailus oras
608 4| nei kiti nematė Severjos bėgiojant krembliauti ar taisant kremblius
609 4| juokais save verčia nuolat begirdamas... Aiman - kas mano, tai
610 2| rijo ją, kaip traukinys bėgių kelią, ir artino į save
611 4| nebetekęs. Vieną kūdikėlį beglostė, ir tai virpančia ranka.
612 2| daugiau nebegriežė. Kam begrieš, kad dabar jo krūtinėje,
613 3| stygos, jam paskutinį kartą begriežiant, kai nusviro jos, taip niekas
614 5| šalta; lyja, tai lyja. Negi bėgsi žiemą oran su puodu žarijų,
615 2| motiną.~ Už durų jau bėgte pribėgo prie motutės, iš
616 5| rūpesčius šaly palikęs, vien begydys savo popą. Jam irgi skauda,
617 2| nebežinojai, į kokią čia žemę jis beįkasus, kad ta srovė iš jo išeitų
618 6| Dievą bepažįstančiu, su Juo beintimaujančiu.~ ~
619 3| bližės žagrė iššoko?! Na, ar beįsijudinsite dabar, tinginiai! Jums kad
620 4| Nebenorėjo nė į kaimus beiti. Ką gi bepridės? Ir ėmė
621 6| ir prisipažins? Kaip tada beišdildysi širdyje panieką ir bailę,
622 5| užsidarė savo klėtelėje ir beišėjo rytą lydėtų.~ Ir niekas
623 5| kunigui ranką.Pabučiavo bejausmiai, dirstelėjo ir jam į akis
624 5| pakukčiojęs valandėlę, užmigo bejėgio miegu, silpnumo nuimtas.
625 5| Kunigas įėjo į seklyčią ir bejėgis atsisėdo gale stalo. Vaišinga
626 6| destis į ss. Sakramentus, bėjo labai retai, gal tik bent
627 5| žinią, kad sukaltų grabą? Bėk patsai, Jurgeli - neturėsime
628 2| skaudėti ėmė. Nei poterių bekalbėjo, nei bažnyčioje besimeldė.~
629 3| vėl ramutėlis, tylutėlis, bekalbis ar su vienu Dievu bemokąs
630 5| ketvirti metai, ir vis dar bekelnis! Ne, reikia apsitaisyti,
631 2| Tarė: "Amen", ir paliko beklūpanti. Nebežinojo, kas dabar bedarą,
632 2| didelėm didelėm, pilnom bekraščio džiaugsmo ir pasigėrėjimo
633 3| neapsakomą Jo malonę ir bekraštę gerybę, kurios yra iš Jo
634 5| riebių valgymų, ypač gi belaukiant atšutinti saldaus pieno "
635 5| tokiu tvanu žodžių, jog jam belieka tik akim vartyt ir vien
636 3| praslinkus, savo sodžiuje belikęs paprastu "Šiukštų dėde",
637 3| darbų, tiesa, jau pamažėjo. Beliko bulbės. Vėlybieji vasarojai
638 4| be jo. Mykoliukui rodės belikusi jam viena svaja.~ Dideliuose
639 2| dulkt į tankį, ir tiek jų bemačiau. Gražūs tai žvėreliai, tik
640 2| kaip išvydus senai senai bematytą artimą ar mylimą giminę.
641 2| jau juos sujungė, ir kas bemėgintų išjungti, gautų atkirsti,
642 4| Sukirmys, "degutą bedegdami" - bemiegodami per ilgai...~ Daisia
643 3| bekalbis ar su vienu Dievu bemokąs kalbėtis; gulė ar jautelius
644 3| Po ištisą pusę metų buvo bendrai svarstomi visi nauji sumanymai.
645 3| dabar atidavinėjo savo vargo bendrams jauteliams, kaip seniau -
646 2| pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu; kam
647 5| Geišiai su Tilindžiais eina bendrųjų balų pjauti. Dar saulei
648 6| ir žemėn; laistosi aslon benešant, laistosi bepilstant į nešvarius,
649 5| mano džiaugsmeli, tu mano Benjaminėli! - ūkavo bučiavo jį motutė
650 5| ogi jo maža kas vyresniųjų benorėjo klausyti, tai ir gavo tenkintis
651 2| bažnyčios ir Mykoliukas. Benorėk doros iš kitų. Vaikams šiuo
652 5| šieno! Tik ką gi tu čia bepadarysi? Šalta, tai šalta; lyja,
653 2| gūžtelėje.~ Severiutę buvo bepagaunąs tuščias pasididžiavimas.
654 6| apsiblausę, sunkiai blakstienas bepakeldami; dunda nieko nekaltas stalas,
655 2| apsiruoš, apsižygiuos, bepalikdama motutei tik valgyt išvirt.
656 5| drąsiai kraukis į galą: nei bepaplėks, nei beužsidegs. Dėkos gyvulėliai
657 2| ir teparvažiuos ar pėsčia beparbėgs ne pažaisti su dėde, tik
658 2| Saveikius, ėmė tijūnauti, bepareidamas nakvotų, ir tai retai. Dovydui
659 2| labai menkai. Net sunku ir bepasakyti, kaip gyveno. Tačiau gyveno,
660 2| lapauji. Kaipgi, daisia, bepavadinsime tai, ką dabar darai? Vainikauji?
661 6| nereikalaujančiu, vieną Dievą bepažįstančiu, su Juo beintimaujančiu.~ ~
662 6| aslon benešant, laistosi bepilstant į nešvarius, niekad nemazgotus
663 4| įtikinėja šeimininkė beprasmiškais žodžiais, užtat paspausdama
664 4| nė į kaimus beiti. Ką gi bepridės? Ir ėmė viskas irti. Ir
665 3| laikomi dirvoje, tik vargu jie beprinoks nebekaitrioje saulėje. Stovi
666 5| ir nežinojai, kuo nuo jų beprisidengti. Tai visi jautė.~ Rapolo
667 2| porą.~ Ką čia daugiau beradus sau pakankinti? Geišė tyčia
668 2| nei ką piktino. Protingas beraštis ir nematyto sąžiningumo.
669 4| ką bedirbdamas, nebe kam bereikalingas.~ Vieną dieną Saveikiuose
670 3| keturių sienų, katrą skyrium. Bereikėjo tarpas tarp jų užbraukti
671 5| neįminkau, gyvuliams nesutaisau? Bereikia tik išnešti. Yra merga,
672 5| manyti nebeišmanė, kaip jam bereiktų gyventi, netekus ir to vieno
673 5| stačiai į sąžinę. Šaltos, bereikšmės akys, nežinia, baidė ar
674 6| balsiai juokės, pritardama bernaičių negražiam šėlimui ir neva
675 3| moterims, antra grūdams ir bernams, į trečią buvo sunešama
676 2| nebeleido.~ - Mielas berneli, drauge, augintojau, linksmintojau...
677 2| bernelis jaunasis...~ - Bernelių miške aš, tiesą pasakius,
678 5| Jok raitas, su panaberija. Berniokas esi, tai kavalierius.~ -
679 5| nugaros išrėžtų. Atameni anąjį berniuką, kuriam buvo žadėję po diržą
680 5| negriežtai esam išsitarę - dėdė berniukui nieko neduodavęs: dėdė karšinčius
681 2| atsitiktų. Gi atminęs Onutę ir berniukus, net vėl ėmė šypsotis, kaip
682 2| toks buvo skirtumas, kad berniūkštis alkdamas dairės, kaip čia
683 2| nuo pat piemens metų dirbo berno darbus ir pagalėjo. Nei
684 2| darbininkių visai neskyrė nuo bernų darbininkų. Visus vienodai
685 2| greitai iš visos širdies ėmė berti poterių žodžius. Kad ne
686 2| dabar tik, šią slopią dieną berymojant jam ant vartų, visa tai
687 4| uždega medžių vainikus. Berželiai augę, dideli, liekni, neperaugę,
688 4| bent penkis kilometrus. Be beržų tarpukalnėje čia buvo daugybė
689 1| pasididžiuoti. Giminės - ką daugiau besakysi!~ Bepiga, kad taip būtų
690 2| jautėsi lyg nebe ta pati besanti, lyg viskas joje susitraukė,
691 3| kur jautėsi vienas pats besąs, kur, jam rodės, niekas
692 5| elektrizuojama. Ir ko jis čia besėdi, kad nieko nekanda? Važiuotų
693 5| nebuvo žymu gyvybę jame besibaigiant, jį virtus pūzru, kurio
694 3| prikepusio mėšlo ar nuzuzinti, besikasant į tvoras ar sąsparas nuo
695 2| bekalbėjo, nei bažnyčioje besimeldė.~ Antriems užsakymams
696 4| nuo meilės. Tada jai buvo besirodą vis dėlto geriau buvę Aužbikuose.~ -
697 2| Ypač tai aišku buvo, kai besisukant suktinio, žybčiojo pilnos
698 2| bežingsniavo savaime, nei rankos besitiesė ko paimti. Mirė budėdamas,
699 4| kalbėjo apie dykaduonius ir besočius ėdruolius, neskiriant nė
700 6| kamarėlėse naftos žiburėliai vos bespykso vilko akele. Iš grynojo
701 6| srovė pagavo ją pašventoryje bestovint, ir ji, kaip skiedrelė upės
702 6| pats savęs skyrium. Jis besudaro vieną krislą, vieną lašą,
703 2| išleisdamas; Dievas juos buvo besurenkąs į dvejetą, tik gyvenimas
704 2| kur čia švaros ir dabos besužiūrėsi. Dirbk nuo saulės patekėjimo
705 2| tarp jų, kai jis, neilgai betrukęs, nebetesės eiti vyro pareigų,
706 4| blogu arkliu atkramenęs beturtis jaunas šlėktelė, pasiskelbė
707 2| jau ir ruošiesi už kokio beūsio?~ Kalbėjo Geišė visai
708 2| gera, taip gera, jog vargu beužmirština.~ Severja neverkė, iš
709 5| galą: nei bepaplėks, nei beužsidegs. Dėkos gyvulėliai už tokį
710 2| straipsnio, tiesiog nebebūtų kas beužstoja, kai šiaurus vėjas pučia,
711 2| būtų trumpesniam laikui beužtekę!~ Atsikėlė abudu nuo
712 2| nuopelno - "dėdės", seno, bevaikio jaunikio, kurs džiaugias
713 5| Rapolas - nebe tijūnas. Čia bevaikščioja jų antrininkai. Abudu mirė
714 2| arti 50 metų... Ką gi aš beveikčiau su ta plienine merga? Ir
715 6| Sveikas, sveikas!~ - Ką beveiki?~ - Ė tetulė gi ar sveika?~
716 5| nebenaudingas. Dūlinėjąs beveiksmis senis buvo jai brangi praeities
717 2| neleido jos į dvaro darbus, bevelydami samdyti jos vieton mergą.
718 5| mūru. Tai beklausė ir valią bevykdė - to vieno dėdės. Dėdės
719 4| susigėdęs į pasuolę, palikdamas bevypsančią, dar labiau už kremblį susigėdusią
720 2| energijos, nei tos kojos bežingsniavo savaime, nei rankos besitiesė
721 5| nuo jos ruošai, ji tiek ir bežinojo, kiek su vaikais žaisti,
722 4| geras žmogus, tai ko čia bežiūrėsi, ko jis stinga ar ko per
723 5| atsikėlimui, ir nemiegai ką bežiūrint atitarkš naktį pašalusiu
724 2| darosi? Bus pilna "draugų ir bičiulių". Ne jo, jo žmonos. Tai
725 5| tokių iškrypėlių, kurie biją erdvės ir tuštumo: ko nenusitvėrę,
726 5| žodžių sau už tai papeikti. Bijau, kad sutrūks santykiai su
727 4| aitvarą ar kauką, mirtinai bijodama nors truputėlį pravožti
728 5| siekia grietinės. Tai ar mes bijom svečio? Ar reikia akimis
729 5| ties klojimo durimis, jei bijos vienas pabūti viduje.~ -
730 2| Geišė.~ - Tai ko gi čia bijosi? Miškas žinomas, visi šuntakiai
731 3| kaip stumbrai bent po tris birkavus. Jų kailiai žvilgėjo kaip
732 2| tėvam paklusnesnės...~ Biro Mykoliukui visa eilė, be
733 4| vilioja...~ Vienas Saveikių biržis baigės šlaitu į Geišės upelį,
734 4| krembliauti bėgiojo į Saveikių biržius ne dėl pačių kremblių -
735 4| patiko krembliauti tame biržyje, kurs baigiasi puikiu šlaitu
736 4| didinti gatvėje, sankrovoje ar biure.~ Yra betgi tuose pat
737 2| jai į pakaušį, kur drūti bizai, į nugarą, kuri, kaip ir
738 2| savo pareigas. Nebeėmė savo bizūno. Ėjo į darbininkus apsiblausęs,
739 2| Geišiams, nei Tilindžiams. Juo bjauresnė buvo pilna priverčiamųjų
740 2| vasarą buvo visi užburbėję bjauriomis zliaukomis, kurios pūdė
741 2| nevalią suvertė jai stiklelį bjaurios degtinės. Ji nurijo, ko
742 6| šiol ji težinojo, kokių bjaurių esama moterų. Kai ji riejosi
743 5| pačiam buvo nepasakomai bjauru ir nuobodu. Jis ilgėjos
744 6| teatsigauna, dedas kepures, blaivai apsidairo, ir visai kinta
745 6| žmonės apsiblausę, sunkiai blakstienas bepakeldami; dunda nieko
746 2| 2] ~ Šitas blauzdas dabar štai visą laiką seka
747 2| suktinio, žybčiojo pilnos jos blauzdos.~
748 2| sprando ligi pat pakinklių ir blauzdų. Ir pasidarė jai taip linksma,
749 2| širdis jai ėmė kūju plakti, blaškytis ir plastėti.~ Kažin kas
750 4| epušių, karklų, žilvičių, blindžių. Juos visus Severja pažino
751 3| traukti didelį, sunkų arklą bližę ir versti storas bei plačias
752 3| tariamuosiuose plūdimuose nebuvo blogesnio už maitą ir vilko sotį.
753 5| gavėną, ten daug tuščia,-blogiausias dalykas. Prie jaujo sienos
754 4| Saveikiuose atsirado vienu blogu arkliu atkramenęs beturtis
755 2| Nebeesmi, daisia, bloznas. Nė ištvirkėlis, daisia.
756 2| kalbėjo draugės.~ - Ir nė bluselės! - pavydėjo visos sukapotos
757 2| stebėjosi, nežinodamos, jog blusos kiaušinius deda į dulkes
758 5| žibalo dalį atiduodamas, blyksteria nebuvusia skaistybe ir gęsta
759 5| Taigi vyrai geresni už bobas, nors jie neglamonėja ir
760 2| gale praplėšė akis ir, lyg bose pro svikį, pro vienatinį
761 3| nebesako nieko. Palikęs botagą skersai žagrės galo, delnu
762 5| mėgstąs "razbaininkauti": botagais, lazdomis švaistytis, akmenimis
763 3| botkočio ne sukriai suvytas botagas užnertas, tik užrišta plati
764 5| duotų ,tik ne man. Man, bra, neduotų, - užsigynė dėdė.
765 2| man atstosi visas pasaulio brangenybes.~ Aš tau pačią saulę
766 2| brangi, už viską pasaulyje brangesnė. Ak, kad jis dabar turėtų
767 2| žemelę tai, kas buvo jiems brangiausia ir skaisčiausia visame visame
768 5| dieveriui, tik dėl tokios brangios šventės nutyli. Jai gera,
769 2| dar nesmunka, ir šukavos, braukinėjo per juos, atsisėdus ant
770 4| slėnį prieš pat saulę ir brendino visų daugiausia ir visų
771 3| nuliūdę, nustoję noro augti ir bręsti kaip vasarą. Stovi ir lyg
772 2| prispaudė savo paširdį į piestos briauną ir žiobčiojo kalbėjo vis
773 2| vaduoja karaliūnaičią, šv. Brigita ir dar kažin kas. Šv. Jurgio
774 1| nebepareiti kalamaškų ir brikelių, gerai apkaustytų, kartais
775 2| pievos, per kurią jam reikėjo bristi, nei rudo šiandie dangaus
776 1| Man teks kalbėti apie tėvo brolį - nevedusį ir apie tėvo
777 5| kybojo grasa, kad, dviem broliam nesugyvenant draugėje, galimas
778 1| patiems dėdėms miela savo broliavaikiais pasididžiuoti. Giminės -
779 2| dveji", ir tie brolio ar brolienės "duoti" vilkėti: tik vartoti,
780 6| kunigas, blizga žvakės ir Brolijos ženklai...~ Dėdė Mykolas
781 5| nebegalvojo. Vis dėlto abudu tikru broliu jautė pusę valako Rapolo
782 2| pabūgnijo į stalą. Tarp jo ir broliuko toks buvo skirtumas, kad
783 2| tuos auksinus supenėdavo brolvaikiams riestainiais. Ar negana,
784 2| svečiams skaudus balsas - brrm, ir suprato, jog skripkuotojas
785 2| galėjo pajusti spalgenų ir bruknių kvapelį, jei jo neviršijo
786 5| nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Tijūnas -
787 2| paodį lindusios, senai jų būčiau šimtą turėjęs. Daisia, man
788 2| lyg tai vėjelis būtų jį bučiavęs. Sklaistė jo plaukelius,
789 2| Ir ėmė jį kaip pablūdusi bučiuot, į save spaust, širdyje
790 4| sudužusią medinę tramvajaus būdą, kuria niekas nevažinėjo,
791 6| milžtis ką ir besakyti. Ji, būdama mergos vietoje, nė tų kelių
792 2| besitiesė ko paimti. Mirė budėdamas, dar labiau mirė miegodamas.
793 5| žmonės pernakt giedojo, budėdami prie nabašninko; nematė,
794 5| nedrįso jos ieškoti ruoštųs ir budėtojams valgymo virtų kviesti.~
795 2| tuoj ant kojų: tokia esanti budri ir klusni.~ Severjai,
796 2| priverčiamųjų pareigų baudžiauninko buitis, juo gražiau puošė artistas
797 2| po kojų. Te, žinokis, tik būk mano - tu man atstosi visas
798 3| langais. Atsirado daugiau būklų kamarėlių atskiriems žmonėms
799 2| pirštais, kaip darbininkės bulbakasės, nešėsi pintinėlę. Visas
800 3| rugiapjūtėje, praversdavo lig pat bulbakasties. Bulbakastis vėl, vasarojus
801 3| praversdavo lig pat bulbakasties. Bulbakastis vėl, vasarojus vėl, lig
802 5| gi pramoga: tikros keptos bulbelės su "kailinėliais", paskrudusios
803 2| papiltų grūdų, patrupintų bulvių, pelienės duonos; čia pat
804 4| baimės. Ir kai paleido savo bumą, tai kūliu išvirto iš vidaus
805 6| kas čia bus pagrobęs jų "bumašką". Aimanojo, skundės kas
806 5| atsargiai, kad nebūtų per daug bumų, juoba vertė saviškius,
807 6| gieda ilgą rožančių; kiti būreliais rinkoje stoviniuoja statikuoja
808 2| piemeniuku būdamas, kai visas būrelis sodžiaus mažiukų prie jo
809 6| dar nėra susidėjusi su tuo būriu kaimo dėdienių, našlių ir
810 2| pasvyravęs, ne tiek drąsiai, kiek būriškai, akiplėšiškai žingtelėjo.~
811 5| šventos ramybės dalyboms visa burna pritarė, valdžia įvykusį
812 6| kits kitą. Imą po pirmą burnelę - atsilošę sveikinas:~ -
813 5| vienas buvęs mirė: vis mažiau burnų, mažiau klyksmo ir paskui
814 2| pirma laikėsi mergaičių būryje, atokiai nuo Mykoliuko,
815 2| atėjęs paraistėn, kur žmonių būrys. Jis čia nebe pirmą kartą,
816 4| negyvi, užsidarę, ramūs. Čia buržujų peryklos, jų šeimos gyvenimas.
817 6| numanant, nebe įtariant, ji tai būsianti padariusi. Ir taip pat dirbtinai
818 4| jaunas šlėktelė, pasiskelbė būsiąs čia to dvarelio nuomininkas,
819 2| jis išvydo visą esamąjį ir būsimąjį savo gyvenimo pragarą.~
820 4| savininkas, turėdamas gražesnių būstinių, čia buvo retas svečias
821 6| Ir ūžia karčiamos, tarška buteliai ir stikleliai; klykauja
822 5| lydytos grietinės, net pusę buteliuko "mieštosios". Ji paprastu
823 2| namie berną atstoja, tuo būtinuoju ūkio inventorium, be kurio
824 5| istorijas, atsitikimus, melus, - būtus ir nebūtus daiktus. Namiegai
825 2| mudu valaką išgyventuva ir būtuva sotu. Man taip gera arti
826 2| artima, kokią didelę dalį jo būtybės sudaro, kokia didelė spraga
827 5| Adomai, dar mažas. Ir aš buvau mažas. Tai nieko, nieko...~
828 6| pati ir vyras, dėl kurių būvio reikėjo kovoti. O čia, žiūrėk,
829 5| Adomukas jau patyrė Velykių buvus: iš po jo priegalvėlio keliantis
830 5| pavalgymą. Net dengės iš buvusiojo ir vis dar neišsemto savo
831 2| paslapčių sritį, kur buvo buvusios naktį, kietai įmigus. Įstrigo
832 5| ramsčiotųs ar jotų.~ Vis dėlto buvusis tijūnas, dvariškis Geišė
833 5| patenkintu, ir Dovydienės byla buvo pralaimėta. Pasibaigė
834 2| poteriai" lygu žirniai byra ant kietos lentos: gražūs,
835 2| pilnas elektros, ir ji amalu byrėjo iš oro, nebesilaikydama,
836 6| maišeliui, turėjo ir daugiau byrėti melo ar bent perdėjimų.~
837 2| plonos skaros - rytiečių čalmą.~ Severiotė skyrėsi nuo
838 6| Taip ir tapo Rapolienė centrine figūra - už karčemos stalo.~
839 5| patapo gyva namų dvasia, centrinis jų asmuo. Tuoj Dovydienei
840 2| švelniai rausvas, jog už tą cerą japonai, sakoma, tikrai
841 4| valgytoja, užmiršusi visas ceremonijas, ir visu kūnu, ne viena
842 2| jo tėvynę? Ir ar tik ne chimera tas tariamasis dvasių sukritimas?~
843 5| prapliupo juoku.~ - Ė čiagi dabar kas? Ar mūsų šeimininkei
844 2| neviršijo mėtų, ramunėlių, čiobrelių žiedų kvapas.~ Ič gerai
845 5| galo, pipsėti savo liuiką, čirkšėti seilę ir sarkastingai viena
846 5| pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas; tai bent kad
847 2| gamtos žiogas Mykoliukas ir čirškė nepaliaudamas. Daugiau dar
848 5| pagimdai. Paskui juos supk, čiulink, naktų nemik, sargink, laidok,
849 3| keturi didžiuliai ragai, lyg Čiurlionies paveiksle ožragiai. Tau
850 3| niekas nebeišgirdo linksmo čyravimo: "Kai noriu, rimtai dirbu, -
851 2| nusigandęs ir pagavo linksmai čyruoti: "Kai noriu, rimtai dirbu,
852 2| nenujėgė, jog jos mėgsta dabą. Kur jų vienų buvo kertelė,
853 5| katinėlis. Iš išgąsčio ji tapo dabartinė dviguba darbininkė, vergė
854 2| gamtą dainuotoją, į gamtą dabitą, kur gražu, kur prakilnu,
855 5| į stalą nešė, viralinės dabojo.~ Ir atsimainė Geišiuose
856 3| muzikos ir šokių. Antrą daiktą, šaliką, jis ryšėjo tik
857 2| tylėjo.~ Argi tai galimas daiktas? Rapolas Mykoliuko visai
858 2| nauja ieškojo: jos aliai daiktelį čia žinojo, tik kad akis
859 3| tebebuvo veikslios.~ Abudu daiktu atminė jam vienatines laimės
860 2| žmogus, kurs mėgo ištaigą ir dailę. Pirkia visa to jai negalėjo
861 2| dabar pusiau apalpęs! Kokia daili skliausčia noselė, koks
862 5| Jurgi, Prane! Ar pasiuntėt dailidei žinią, kad sukaltų grabą?
863 2| savo srities ne tiek savo dailiškumu, kiek tuo sielai tinkamumu.~
864 2| man tavo plaukeliai...~ Dainavo savo širdyje savo meilės
865 2| gamtą griežėjėlę, į gamtą dainuotoją, į gamtą dabitą, kur gražu,
866 6| maldingumo nirvanoje, tik dairos, lyg kažin ko laukia ir
867 2| brolis būtų žinojęs nors mažą dalelę to, kokią dramą pergyvena
868 4| dabar jam imtis žagrės bei dalgio už menkų menkiausias, tiesiog
869 5| Ir. - nieko neveikt? Iš dalies, taip. štai stačiai prieš
870 6| metu tesiekė kurstytojo dalijamų proklamacijų. Kumščių galai,
871 4| duriant nesužeisti kitų dalių, ligonis susyk tampąs sveikas
872 5| ten nebuvęs, daugelio metų dalybas, kaip neteisingai vieni
873 5| Sodžius dėl šventos ramybės dalyboms visa burna pritarė, valdžia
874 5| mažiau klyksmo ir paskui dalybų. Vis dėlto neiškenčia, kartkarčiais
875 5| pirštus žiūrėjo, tylėjo, kai dalydavosi savaimingai, tam pačiam
876 5| aplaidžia.~ Sodžiaus dalykai Rapolui nebuvo svetimesni
877 2| draminę padėtį.~ Tokiam dalykui tinkamas nebent vienų tik
878 5| pat, kaip gamtos gaivalai, dalys metų. Dabar žiema, speigas,
879 6| džiaugsmais ir sielvartais galėtų dalytis. Jis jau beveik iš eilės
880 4| noromis nenoromis, turi dalyvauti miesto ūžesyje, pats jį
881 5| gina. Jis visa savo širdimi dalyvavo bet kuriame namų rūpestyje.
882 3| nebesikėlė; nenorėjo gadinti tos dangiškosios valandos, kada jį mylimoji
883 2| buvo jam uždas, jog iš tų dangiškųjų sričių į žemės vargus ir
884 2| švarutėlaičius medinius dangtelius ir ieškodama kremblio draugei
885 5| dievaitis! Dievaitis bent po dangų savo račiukais laksto tarška,
886 2| lyg tyčia, kad pirmieji danguj ištryškę spinduliai atsidurtų
887 2| per visą savo amžių. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs
888 3| grikšėdamas pro surakintus dantis būtų košęs:~ - N-o-o-a,
889 2| veikiau taip, kaip neapčiaupia dantų kvailokas sodietis, kada
890 5| negardžios. Sako, nuo jų dantys trupą. Tau jos niekam, o
891 2| krušnių kaip kremzlės, jog net dantyse gurgžda. Taigi prisirinks
892 5| vienu liežuviu. Juo tai dėdė darbavosi nepailsdamas. Šimtą kartų
893 6| kaip namų ruošoje ar laukų darbe. Plaukia nuo pat ankstybojo
894 5| ji tapo dabartinė dviguba darbininkė, vergė dėdienė, svetimų
895 3| Pavaduojant jį kituose darbuose, savaime jam krito vienas,
896 2| dėsniai ir jų pajėgos ėmė darbuotis jo viduje, šildė jį vidaus
897 5| Adomėliui, kad jis su ja darbuotųs, ramsčiotųs ar jotų.~
898 4| užmylėjęs pačiutę, gyvą ir darbščią, kad ir jų gyvenimo šviesoje
899 5| 2] ~ Jauna, darbšti, sparti ir pagalinti Severja
900 2| visą jo amžių, niekas jo darbštumo ir spartumo nepamatė ar
901 5| nebevykėlis; Severja - darbštuolė ir greituolė, dviguba veikėja.
902 6| VIENAS NUSIRAMINIMAS ~ Darbštūs ar tinginiai, spartūs ar
903 2| ar ką kita, tingėjo durų darinėti, ypač šaltyje, ir šliukšėjo
904 3| Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir, kiek
905 2| Mykoliukas skenda savo daromuosiuose tonuose.~ Na, ir teskendie
906 2| savo neturėdamas; taigi sau daros malonu, ne kitam. Ar negana "
907 2| iš maldingumo ar atgailą darydama, tik kad buvo lyg girta
908 2| šokikės čiūkš, čiūkš, čiūkš, darydamos labai plačią apačioje ir
909 2| bet kokių patogumų. Viskas daryta tik tiek, kiek būtinai reikalinga,
910 4| tokių vočių viduriuose. Imą darytis pūlių, o aplink juos maišelis.
911 2| ir padaręs - tylia mašina darytoja. Taigi net dabar čia pabarėje,
912 2| kamaroje, dienadaržyje, darže. Jomdviem buvo darbo, jos
913 3| didžiausia negarbė sodelių ar darželių, kur visus patvorius jos
914 2| gulėti. O dažniausiai nakvojo daržinėje šiene ar šiauduose, o kad
915 2| susigėdo pats savęs ir nubėgo daržingalin į šiaudus, išsigandęs, kad
916 4| o aplink juos maišelis. Daugėją pūlių, didėjąs maišelis
917 3| užkuriomis ėjo. Turtų čia daugėjo, čia mažėjo. Tik dėdei nuo
918 5| nors niekados ten nebuvęs, daugelio metų dalybas, kaip neteisingai
919 5| neveiklumo, ypač kad jį daugeriopai atstodavo žmona.~ Sodiečiai
920 6| atilsis Viešpatyje, bet ir daugeriopas džiaugsmas. Tai švenčių
921 5| suprato, koks jau jis buvo daugiakalbis, vis dėlto Dovydienė užlieja
922 5| nebent Dievo rinktiniais daugkenčiais Jobais.~ Dovydienė nesiliovė
923 5| tilindžiavimą, tebereipsta akys nuo daugybės šviesų gilioje tamsoje.
924 5| kiaušiniautų neturi ko siųsti. O davei kiaušinį Dovydienės vaikui,
925 5| tik tuo pat liežuviu malė, davinėdamas begales išmintingų patarimų
926 2| padėjęs, ūdijęs ar įsakymus davinėjęs, kelis kartus yra jam surikęs
927 5| Tik neužmiršk už kiekvieną davinį pabučiuoti ranką. Bobos
928 2| formavosi, o išsireikšti davo kur kitur. Su Mykoliuku
929 5| išsiteiravus, kiek kuri kaimynė bus davusi. Tai tik sušnypštė:~ -
930 2| jei troboje teko gulėti. O dažniausiai nakvojo daržinėje šiene
931 2| Tam tikslui buvo šviesiai dažomos, kad ir tamsoje baltuotų
932 5| bus juo riebūs. Tik štai - debesis! O jergutėliau - sulis!
933 2| akiplėšiškai žingtelėjo.~ Dėbtelėjo Severja akim nuo skrynios
934 2| įsižagusios) turėjo pakaušį, kur dedama rūtų vainikėlis, pridengti
935 6| šventoriaus, čia teatsigauna, dedas kepures, blaivai apsidairo,
936 5| baisiausias. Ten buvo jaujas, ten dėdavo gavėną, ten daug tuščia,-
937 6| sumesti, tai jau trečia karta dėdėmis virtusi sulig tų pačių nesimainančių
938 1| atmylėti.~ Ir patiems dėdėms miela savo broliavaikiais
939 6| gyvių!~ Ne taip vyksta dėdienei Severjai.~ Ji - seniai
940 1| daug dėdžių, žinoma, su dėdienėmis, nemaža garbės ir malonumo.
941 2| delno švelnumą ir skruosto degimą, kuriuo ji glaudės prie
942 6| dujos veik visai suteršė deguonį, ir tamsiose kamarėlėse
943 4| nė vogti ko. Sukirmys, "degutą bedegdami" - bemiegodami
944 2| raudonų. Ir visa kita, ką tik dėjos ant savęs, šiandie rodės
945 2| žmonių šalinosi, nei į juos dėjosi. Patekęs į būrį, jo nepadidino,
946 5| prisivedė prie stalo.~ - Dėk, boba, mums sviesto ant
947 5| bepaplėks, nei beužsidegs. Dėkos gyvulėliai už tokį pašarą
948 3| praleistąją dienelę ir ima dėkoti Dievui už tą neapsakomą
949 2| patempęs, piktai akelėm delbsėdamas. Vaikai, kaip ir didieji,
950 3| lovoje. Šiukštuose tiek buvo delikatnumo, jog į tą lovą niekas nedribo
951 2| smaugyti, į vieną šluotelę dėlioti. Pagaliau tarė:~ - Kad
952 5| dėl to tik, kad daugiau į delmoną nebetilpo. Kitas kaimynes
953 5| negaluodamas; Dovydienė, pridėdama delną prie kaktos, tyrė, ar nekarščiuoja,
954 5| Dirbo tik už pavalgymą. Net dengės iš buvusiojo ir vis dar
955 2| dvaro ir jo darbų, kur jį dengia ištisa giria, kur tai valandai
956 3| skaisčios saulutės. Dengtis dengias, tik vis dar nenoromis,
957 5| šakalių skaldžiaus, ir šeimyną dengiau, ir zakucininkus maitinau
958 5| Tu ir dabar visą šeimyną denk, o atsisėsi po rateliu,
959 2| Derėti tai gal ir nelabai derėjo, bet reiškė geležinį kūno
960 2| Ką žinosi...~ - Tai derėkime! - erzino jį Severja.~ -
961 2| taip blizgėjo, lyg lakuota. Derėti tai gal ir nelabai derėjo,
962 4| dvaras, tai kurgi daugiau dėsis, jei ne namo, kur ir be
963 2| Aužbikų Pukštaičią. Jautė kitą dėsnį savo kauluose kurs nepasidavė
964 2| Nesuprantami gamtos dėsniai ir jų pajėgos ėmė darbuotis
965 2| kurs nepasidavė išminties dėsniui. Sužavėtas, ką ir besakyti.
966 2| Severiutė tauškė plepėjo, dėstydama į kutą išbirusias savo smilgeles,
967 5| dvigubą darbą ji teturi teisės dėti savo vyro titulu. Taigi
968 4| tikrai nėra. Tik kur buvo dėtis? Taip ligi pat vakaro. Mergytė
969 4| pastatytas prievaizdas. Vis dėto buvo nedrąsūs su kitais,
970 2| pirkioje nėra vietos, kurgi dėtų savo žmonelę ir pasipiršęs?
971 3| Šiukštų Mykoliukas, trims dešimtims metų praslinkus, savo sodžiuje
972 6| devynios tą tylą!..~ Dešimtinė atsirado toje pat vietoje.
973 5| Vis dėlto matė, per šį dešimtmetį jos turtai ne sumenkėjo,
974 2| nors lig votyvos, atseit dešimtos valandos, jai rodės begalės
975 2| buvo matyt antras skardis, dešinėj ežeras. Apylinkė juos vadino
976 6| tik tos pat žemės sklypas. Dešinėje - juodas baras, lyg jo paties
977 4| tebelaikydama atsargoje, dešinės alkūnei paremti, kad ji
978 5| kiek įsnaujų, skilandžių, dešrų! Kamarėlėje sviesto palivonas
979 2| Pagavo tad mėgstamąją savo dėžutę ir tokiuo įnirtimu patraukė
980 4| maišelis. Daugėją pūlių, didėjąs maišelis ištisus metus.
981 6| miesčiuką. O per vis geriausia didelėje medinėje su viškomis aplink
982 5| nebučiuoji. Ir jam, "jau dideliam" visa tai ėmė baisiai nebepatikti,
983 2| jog nė Pats-Pamarneckas didesnės garbės nebūtų padaręs Pukštams.~
984 2| delbsėdamas. Vaikai, kaip ir didieji, buvo pripratę iš Mykoliuko
985 2| Be to išmintingas. Ag ir didikų esti kvailių, nors ne tiek,
986 4| miesto ūžesyje, pats jį didinti gatvėje, sankrovoje ar biure.~
987 2| galvai tai žinoti! Tai buvo Didisai Lietuvos kunigaikštis. Be
988 4| Kieme akį teįvairino kastas didokas tvenkinys negražaus, paukščių
989 3| koks šašas. Nykščio naga, didumo sulyg geru kaušeliu, nukabino -
990 6| lašą, kurie sudaro - daug, didžia Dievo majestotui išreikšti.
991 6| Vis dėlto visi artimieji didžiajam stalui labai nustebo ir
992 4| dvaras. Iš dviejų šonų tiesės didžiausi vieškeliai, kuriais dieną
993 2| ir net prieš kitus dvarus didžiavosi turį tokį tijūną, kurs net "
994 3| Mykolas atsakinėjo jiems iš didžio, trumpai, mandagiai, kaip
995 3| didžiulė Dievo munka (kančia), didžioji dėdės šventenybė, ir iš
996 6| Geišių Rapolienė gerianti už didžiojo stalo...~ Pašnibždos
997 4| pasidarė ramu, lyg kokios didžios šventenybės susilaukus į
998 5| trijulė, lyg atskira šeimynėlė didžiulėje Dovydų šeimoje. Aiman, ir
999 3| tematyti beveik nekrutą keturi didžiuliai ragai, lyg Čiurlionies paveiksle
1000 5| lingėje ties lova atsirado didžiulis lentinis lopšys.~ - Aš
1001 3| spindulius, pasirodo jungas didžiulių juodų jaučių.~ Iš pradžių
1002 5| kur jis vėl buvo galingas, didžius darbus tvarkė kaip koks