| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Juozas Tumas-Vaižgantas Dedes ir dedienes IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
bold = Main text
Part grey = Comment text
1504 3| atgailoti. Mykolas atgailojo ir grįžęs vėl buvo šiurkštuolis, nebešventas.
1505 4| ir lerme, šeimų karaliai grįžta čion pietauti, vakarieniauti,
1506 5| skiriamą, kaip gyvenimo kovos grobį ar ką panašu. Nei kūnu,
1507 5| barškinti, puodus švaistyti, grobstyti tuščią orą, lyg jai ūmai
1508 2| grojo Severijai, tai, kuriai grodavo paraistėje, tai, kuri taip
1509 2| kiek jam tai kainuoja. Jis grojo Severijai, tai, kuriai grodavo
1510 2| gyvuliai liovė savo gramą gromuloję, balsu atrijinėję ir dūsavę,
1511 3| rūbams ir moterims, antra grūdams ir bernams, į trečią buvo
1512 1| prie "apynio spurgo, miežio grūdelio". Man teks kalbėti apie
1513 5| Taip tu tik jų valią darai grūdelius pasėji. Jos tave skanėsais
1514 3| kaušeliu, nukabino - prilipusį grumstelį. Perbraukė kitam. Čia nieko
1515 5| atitarkš naktį pašalusiu gruodu.~ Atsigavėt Adomukas
1516 2| ir apdažydavo paliepę ar grūzdį, kol uždės ant riekės menkos
1517 2| Kurių gi uždėti: ruduokių, grūzdžių, paliepių, paberžių? Nors
1518 4| Tikrinių, ruduokių, ūmėdžių, grūždžių, paliepių, voveruškų ir
1519 6| neapsakomai šleikštu: ji į gryną ir skaudžią teisybę pirmą
1520 6| bespykso vilko akele. Iš grynojo oro įėjęs žmogus vos kvapą
1521 6| aukščiausio laipsnio, nes grynų širdžių, be jokių pašalinių
1522 2| apačioje ir siaurą viršuje gubą, lyg dvi vantos, surištos
1523 5| gudrus, augdamas globoje gudriausio visoje seniūnijoje vyro,
1524 5| daugiau nebeieškojo.~ Gudrusis dėdė, nevagis būdamas, nė
1525 2| nematydami ligos: kas serga, gula.~ Severja kaip šmėkla
1526 5| buvo jam dar geresnė. Jį guldė, klostė neglamonėdama, vaikiškai
1527 5| kalbėjo Dovydienė, guldydama Adomuką į lopšį ir ėmusi
1528 5| gi būtų, kad aš ligi piet gulėčiau? Kas gi suverptų, suaustų?
1529 5| išgalėjimu.~ Dovydienė, gulėdama lovoje, vis ieškojo darbų
1530 2| margis, paklėtyje pasliukas gulėjęs, kilstelėjo galvą ir išgąsdintas
1531 2| priilsusi ir visa nušilusi. Gulėjo kniūpsčia ant grindų ne
1532 3| guolio mėšlais, matyt, sausai gulima. Nestigo nė vieno plaukelio,
1533 2| geros skonies miestietės gulimajame. Nejauku čia būtų buvę tik
1534 6| stovėjimas ar sėdėjimas, o moterų gulomis ar sėdomis klūpėjimas jam
1535 2| sielos nelaimės apauga kaip gumbas;pasidaro dalis jo sielos,
1536 2| širdį fiziškai sopėjo, lyg gumbui pakilus. Taigi prispaudė
1537 2| svetimas vidaus balsas ėmė gundyti:~ - O kol tai pasidarys,
1538 3| švarios, nėmaž neapskretusios guolio mėšlais, matyt, sausai gulima.
1539 2| pirtin eiti ar ypatingai guoslūs tampa.~ Visa ta diena
1540 6| sostui, sėdas, stoja, limpa į gurguolę ar gyvąją kekę it bitės
1541 6| liūliuoja lig žemės, ir gurguolės žmonių, susispietusių aplink
1542 2| kremzlės, jog net dantyse gurgžda. Taigi prisirinks pačių
1543 2| kinksėjo kaip varliaująs gužas. Prityręs būtų pasakęs -
1544 2| pasveikinimą dienai ir vėl dingo gūžtelėje.~ Severiutę buvo bepagaunąs
1545 2| žinoti visi tavo Gadaminai ar Gydominai! Štai, žiūrėk, viskas sutrūkę,
1546 4| nežinodamas, kas yra, kol gydytojas užtinkąs tą slapuką neramintoją
1547 2| sugulusios krapštės ir dulkėmis gynės nuo ėdančių jas vištutėlių.
1548 4| džiovinti, rauginti: ji tuo gynėsi nuo pirmojo šešėlio - nuobodumo,
1549 5| Konstatuodamas faktą, jis gyrė jį ar peikė, mėgo ar nemėgo,
1550 4| kraujas kūno arterijomis gyslomis. Važiuotieji ir net pėstieji
1551 4| pagarsėja, atpasakoja jį gyvais žodžiais, parašo ir raštu.
1552 6| stoja, limpa į gurguolę ar gyvąją kekę it bitės avilyje. Ir,
1553 2| Įėjo tau į kraują, ten gyvena ir vysta, o tu karščiuoji
1554 4| O nejaukiausias buvo gyvenamasai namas, taip pat be reikalo
1555 2| kuriai vėl šypsosis, kuria gyvens, dėl kurios nematys dienos
1556 2| jis vėl tapo ne šios žemės gyventojas, tik savo išsvajotosios
1557 4| Aužbikus, kol tėveliai tebebuvo gyvi. Tik dėdė Mykolas nė vieno
1558 5| su visais krūmais, su jų gyviais ir želmenimis.~ Adomukas
1559 2| paduodamas vilties. Oras sudaro gyviams nuotaiką, be pagrindo pykina
1560 2| traukia į save bet kurio gyvio akis. Ir nė vienas vabzdys
1561 2| sustingintus savo narius. Net gyvuliai liovė savo gramą gromuloję,
1562 2| galvijų. Žemės negi pirksiąs, gyvuliais negi dirbsiąs jis, dvariškis.
1563 3| gyvų pinigų priaugo neblogų gyvulių Prisipirko žemės, persistatė
1564 5| žemės netoliese, statė ten gyvulius, ėmė gauti daugiau pieno,
1565 2| kas užtveria, kad svetimas gyvulys nelįstų... tau į sielą.
1566 6| stalą sustoję eilių eilės. Gyvumas veiduose, net paraudę. Akys
1567 5| tinklą įsiterpė maža maža gyvybėlė ir visą jį sukomplikavo.
1568 6| gražią, ramią Lietuvos gamtos harmoniją. "Pulkim ant kelių", "Tegul
1569 2| ir žadamoji meilė: dvasių harmonijoj, ar kūnų patenkinime? Kas
1570 2| akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje.~ Gamtoje betgi viskas
1571 2| nors jau buvo visiškai įaugusi merga, žiūrėk, gal jau visų
1572 5| sugniaužė jos sielą, kaip įbailino išgąsdino, taip ji ir paliko
1573 2| Mykoliukas, kaip ir kiti, buvo įbailintas, pavergtos dvasios. Namie
1574 2| čiobrelių žiedų kvapas.~ Ič gerai viešnelei Severja
1575 2| aiškiai nusistačiusią prieš jo idealus, prieš visą jo tėvynę? Ir
1576 6| nieko tau neduoda... Ką tau įdeda, bažnyčion einant?~ -
1577 5| sviesto. Ir net šaukštas įdėtas, kuriuo kabinama. Dėdė padrožė
1578 5| Jums, kad mūsų taukai būtų įdirbti ir nudirbti, kad nepasivėlintume,
1579 3| šyptelėjimai kone labiau žmogų įdomina ir erzina neg patys galingieji
1580 4| o tuo tarpu neapsakomu įdomumu seka, ko gi čia Rapolienė
1581 2| jie viens antram naujas ir įdomus; vienas ir antras ėmė tai
1582 5| ir pasakyti mokėjo daug įdomybių. Tačiau galų gale tai pakyrėjo
1583 2| Nepaniekintų, daisia, lūšis piktoji įdrėksti, o dar aržesnis už lūšį
1584 2| Sulyso, žandai dar labiau įdubo, reikšdami jo senatvę. Ir
1585 5| pirštus nudegęs, atačiulpė įdubusį kiautą.~ - Nieko nebepridės -
1586 2| regimas. Antai jis sėdi įdubusiais skruostais... Ir jį jos
1587 3| į raistą:~ - Bū, bū, įdursiva!~ Paskui pasirodo didžiulės
1588 2| pridėti, kur nebūtų kaip yla įdurta. O Severjos kakle, tai turbūt
1589 2| Mykoliukas bėga kaip įdygtas, krauna, mina, braukia,
1590 6| vilko akele. Iš grynojo oro įėjęs žmogus vos kvapą atgauna;
1591 3| dviem piršteliais, kaip ienagaliai nosiai paspausti ir energingai
1592 5| protestavo, dar labiau ją įerzindamas.~ Pagaliau ir visi namiškiai
1593 6| užmiršta savo pasiilgimus, tik ieško, kas čia tolimesnis pašnekinus,
1594 6| kartoja girtas balsas, rankom ieškodamas kaimynės rankų pabučiuoti...~
1595 5| vyrą. Ji paklausta nebūtų ieškojusi nei jo tautinio tingėjimo
1596 5| tik, kad durte dūrė kaip iešmais, iš jų, lyg iš tampraus
1597 2| Severja Pukštaičia. Tai įgaliojo senį tijūną prie jų prisidėti,
1598 3| priešakio.~ Jaučiai buvo įganyti kaip stumbrai bent po tris
1599 3| jaučiai turėjo šokti kaip įgelti, o tuo tarpu jie nė nekrust;
1600 5| kraičio.~ Tik ji buvo įgudusi savo vieką darbu gaišinti.
1601 2| paėdus, o kai saulė gerokai įkaitina jų kinį, išlenda ir ima
1602 4| kitame krašte. Jie vis niekus įkalbinėja, ne aukštyn dvasią kelia,
1603 3| jaučiais ariant, akstino, įkaltos vinies.~ Dvylis, laukis
1604 5| stalą ar suolą. Apvilko įkapėmis, niekam žodelio nesakydama.
1605 5| akių ašaros, ir ji narsiai įkibdavo į Dovydienę.~ - Ką čia
1606 2| pradėjo eiti kaip reikiant. Ta įkibusi mintis, tas pasiilgimas
1607 2| liesučio jo veido tryško įkvėpimas, tik tik nebesimatė kaktoje
1608 2| plačios plačios, lyg atropino įleidus, kiek suvilgusios, taip
1609 2| stovėjo lova dviem gulėti, ilgais per visą pagalviais ir minkštais
1610 5| nepasakomai bjauru ir nuobodu. Jis ilgėjos darbo, jei ne darbo, tai
1611 2| juk šiandien ir jai valia ilgėliau parūgti patale. Tačiau ir
1612 6| kentėtojų minios ir nekantraus ilgesio rankos. Jos visos susyk,
1613 2| nebe tokiuo liūdesiu ir ilgesiu. Tada ir suktis daugiau
1614 2| sodybą turėjo siauresnę, bet ilgesnę, tas pirkią statės vienoje
1615 5| nenusidėjus, ir paliko jiemdviem ilgesys to, kas nebegrįš.~ Viskas
1616 5| pakarčiui kiekvieną namiškį, ilgiausiai sustodama ant karšinčiaus
1617 3| klojime auksinais šiaudais, ilginių pėdus treknais trinant laužant,
1618 2| spraga, būtų neblikę ištiso ilgo straipsnio, tiesiog nebebūtų
1619 5| pragiedojo giesmes, praklausė ilgojo pamokslo, prasvajojo su
1620 2| ilgumas. Rankų riešuose ilgos marškinių rankovės buvo
1621 2| nusispirti! Pasileido plaukus, ilgus, tankius, geltonus kaip
1622 4| dvariškius, kaip pelė bites, įlindus į jų avilį. Ilgai visi ūžė,
1623 2| buvo, kad kiti kvėpuotų; įlįs ir sudrums užkerėtą jų meilės
1624 2| kitaip būsiant, nelaukiamą įlįsiant į tą orą, kurį tik ką buvo
1625 2| jai gražias šnerveles ir įliūliuodavo jauną krūtinę. Mykoliukas
1626 2| Žmonės mainės, šoko, valgė, ilsėjos, lidikas rūkė, žaidė kieme.
1627 4| pietauti, vakarieniauti, ilsėtis, kortuoti ar saviškių muzikos
1628 6| šakelė, kuriuo minta, kur ilsis, kaip drugelį medžio žievė,
1629 2| lig pusryčių, paskui kiek ilsisi paėdus, o kai saulė gerokai
1630 6| kartą per visą savo amžių įmaišė melo. Vyrui mirus, "nevalgius"
1631 2| savo kalbą mokėjo ir mėgo įmaišyti keletą nelietuviškų saviškai
1632 4| velniui pardavęs ir jau imamas į pragarą, ligi tik nusitvėrė
1633 4| maišelis ištisus metus. Žmogus imąs nerimti, nemiga kankintis,
1634 5| šitie dieverio žodžiai ją įmetė tiesiog į ugnį, ir ji prapliupo:~ -
1635 3| lomą visą kriaušių, ir tu imi abejoti, begu tik iš netesėjimo,
1636 5| tave dukart didesnė, o tu imies už viršutinio galo. Va,
1637 2| išplėšt ir išvežt. Visa visa įmigina priešaušris.~ Severją
1638 2| buvo buvusios naktį, kietai įmigus. Įstrigo dabar jai įspėti,
1639 2| vieną, čia antrą puodynėlę, imliodama iš jų akmenis ir švarutėlaičius
1640 4| miegodavo, ir iš kits kito imliodavo ją sau ant rankų, kai pakirsdavo.
1641 6| plėšia, ne patikėtus daiktus imlioja. Ne, čia ne vagies darbas!
1642 2| Antriems užsakymams išėjus, imta taisytis į vestuves, daryti
1643 2| ją išvydo, Mykoliukas ją imte ėmės į save, artino sau
1644 5| nebūtumei privertęs, kad imtųsi visai nevyriško darbo.~
1645 2| tebemiegojo pačiu tvirtuoju įmygiu. Žemės knisiai žmonės tebesidžiaugė,
1646 5| grėblius, šakes. Kas be įnagio, rankom griebia plakus ir
1647 2| padarytas iš žąsies kiaušinio. Indauja ir skrynia gana sumaningai
1648 4| per daug yra. Argi žiūrima indelio, begu jis ne pienuitas ar
1649 2| neturėjo tam tikro didelio indo samplovoms supilt. Jei jų
1650 2| mėgstamąją savo dėžutę ir tokiuo įnirtimu patraukė smuiku: "Kai noriu,
1651 6| siekia gėrimų pilstytojas ir įnirtusiai siūlo joms grivinas, auksinus,
1652 3| pažiūrėjo, be ne vėlyvasis inkstiras ar koks šašas. Nykščio naga,
1653 5| žinovas, jis buvo tikras instruktorius ir filosofas. Kiekvieną
1654 5| vakar girdėjau. Nueisiva int Uksnį. Ten tegausiva vieną
1655 3| atsirasti vienas, vis tas pats intapas. Jo niekaip nagalėjai nepamatyti,
1656 3| būtų įspėjęs jame didžiulę inteligenciją, tik nebuvo kas įspėja.
1657 2| įspės kitą, slaptąją jo intenciją, pažiūrės į jį, patylomis
1658 2| paslaptis ją kliudo ir labai intriguoja.~ Pakviesta šokti betgi
1659 5| valia virto karšinčium, invalidu, nebereikalinga sunkenybe
1660 2| atstoja, tuo būtinuoju ūkio inventorium, be kurio ūkis būtų ne ūkis
1661 5| vergė dėdienė, svetimų namų inventorius, kuriai niekas nieko nemoka,
1662 5| darbus tvarkė kaip koks inžinierius, ir visi jo klausė.~
1663 5| žaizdą, kiek luobos jam įplėšei! Dabar jis karščiuos ir,
1664 3| temoka tikrieji dvasininkai, įpratę vartalioti savo sielą, mintimis
1665 2| Rapolas be nuotokos pulte įpuolė į vidų, uždusęs, paspringdamas.
1666 3| gražios, ketvirtąjį kryželį įpusėjusios moteriškės: ji ūmiau, nors
1667 3| puolančius galvijų jaunuomenę: įpykę, raudonomis akimis.~
1668 3| artojas ne skūrlupys, ne įpykėlis pergelta širdimi, kurs savo
1669 3| Čia jis reiškė visą savo įpykimą, visą nepasitenkinmą gyvenimu -
1670 5| rankas paimti bet kurį darbo įrankį jis taip pat negalėjo, kaip
1671 3| disciplina, tuo kankinimo įrankiu. Jaučiai betgi pamažu išsitempia
1672 2| buvo patogiau ją lydėti, įrėmus žvilgį jai į pakaušį, kur
1673 5| ištraukė jį iš už mūrelio ir įritino į lovelę, kur, dar pakukčiojęs
1674 5| moteriškei kūdikis - tai įrodymas jos jaunumo, taigi pasididžiavimas
1675 4| bepridės? Ir ėmė viskas irti. Ir tie pavėlavę darbininkai
1676 5| kiaušinį įteikė dėdei ir įsakė laikyti, pats pasiryžęs
1677 5| duobę kamaroje. Nuėjo dėdė, įsakęs Adomukui palaukti ties klojimo
1678 5| jis lydėjo patarimais, net įsakymais ir griežtais reikalavimais.
1679 2| nusidėjimas septintajam Dievo įsakymui - nevok, net negeisk. Severja
1680 2| dvare jį buvo pavergęs įsakytojas Geišė ir padaręs - tylia
1681 2| galėjo susidaryti bendra tarp įsakytojo ir klausytojo, tarp seno
1682 2| po truputį gerėjo, sulig įsigalėdamas sveikata.~ Rapolas užtiko
1683 2| žinojo jo namų dalykus ir jau įsigalėjusią "dėdės" rolę. O tačiau tai
1684 6| nebejauku, lyg aitvarui įsigyvenus; žinai, jis dažniau išnešioja,
1685 4| susigėdusią viešnią, ryžtas įsikabinti jo ir antra ranka.~ Su
1686 5| atsidėjęs, vis tinkamiau įsikišdamas į jo kalbą, vis labiau tuo
1687 2| visai nebegirdi. Sustojo, įsiklausė. Ne, nebegriežia. Mykoliukas,
1688 2| paslaptis?~ Parbėgo namo ir įsikniaubė į priegalvį. Nei pusryčiauti,
1689 2| meilės dainą Mykoliukas, įsikniaubęs į šiaudus. Visa, visa, kas
1690 2| pliūptelėjo iš akių. Mykoliukas įsikukčiojo kaip Kaziukas, susigėdo
1691 4| klykė, švaistės po pirkią. Įsileidus į klėtelę, dar neleido į
1692 5| kuo jį priveikė nenorintį įsileisti; gal apie tai nė pats nebegalvojo.
1693 2| ir be to pilna. O kad ir įsileistų, tai kas doras eis į tokį
1694 6| pati ėjo šoktų, kai kas įsilinksminęs "tęsė" ją į šokį. Būtų ir
1695 2| jaunesniajam?~ Dovydžiukas, įsinešęs vidun visą naštą pakinktų
1696 4| Mergytė ėmė verkti valgyt. Įsinorėjo ir jie patys. Pagaliau Rapolas
1697 2| šoko pintis bizus. Į galus įsipynė paprastus kasdienius pilkus
1698 5| gyvenimo rejesto? Kas taip yra įsirašęs, to nebeišbrauksi. Nebeišbrauksi -
1699 5| lyg katės tamsoje, akys įsirėmė kiekvienam stačiai į sąžinę.
1700 3| dienų, reikiamų vasarojui įsirpinti. Ką dabar pagelbės jauja!
1701 5| nebeskauda, jei ji jau įsirpus, raudona. Ji ir taip būtų
1702 5| kad ant jos pilna juodų įsirpusių uogų. Tik tu jų nevalgysi -
1703 2| veržimai: tai savaime buvo įsismaugę, kaip riebaus vaikelio.
1704 6| perekšlės korį. Visi turi bendrą įsispitrėjimo punktą, visi jam kalba vienan
1705 6| ir po visam. Svajonėmis įsisvajoję, sustingę žmonės kūliu virsta
1706 5| važiuoti. Net penki giedotojai įsitaisė į tą vieną vežimą. Pėsčia
1707 2| su kuo tu pavaldysi, kuo įsitaisysi ir pasisamdysi, kad nė kelinių
1708 4| tijūno pašonėmis, veltui įsiteikdamos.~ Visa tai, žinoma, Geišių
1709 5| neesti. Į jų gyvenimo tinklą įsiterpė maža maža gyvybėlė ir visą
1710 5| vaisiaus.~ Dėdė sakė labai įsitikinęs, tai ir mokinį įtikindavo.
1711 5| geluonį, kurs visados vienodai įsiutindavo marčią Rapolienę. Tai buvo
1712 2| susiriesi iš vargo. Taip tamsiai įsivaizdinęs savo ateitį, Rapolas jau
1713 5| kūnas jam pagaugomis nuėjo, įsivaizdinus tą operaciją. Jau jis savo
1714 2| užvožtus akių vokus ėmė jaust įsiveržiančią vidun šviesą, jautės jau
1715 2| buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į mėsingą ranką. Tik tai
1716 2| apsiėjime su juo.~ - Eisiu įsivesiu jaunąją, - tarė ir išėjo
1717 2| tačiau mečmergės (viešai įsižagusios) turėjo pakaušį, kur dedama
1718 2| abiem alkūnėm ant vartų. Įsižiūrėjo dvasios akim į savąjį pasaulį,
1719 3| pasijuokę, jei kas būtų įsižodęs, nujau, bene ir patsai pravardžiuojamasis
1720 5| sparnus ir nebejudėdamas įsmeigė savo vyzį kiaurai per stogą,
1721 5| ant trobos rūksta, kiek įsnaujų, skilandžių, dešrų! Kamarėlėje
1722 2| nažutkos, skiriamos, kaip ir ispanių, moteriškumui paslėpti.
1723 3| inteligenciją, tik nebuvo kas įspėja. Tik ir be to bažnyčioj
1724 2| neįpurvintos, jog lengvai įspėjai jas esant rūpestingai mazgojamas
1725 3| mintimis gyventi. Akylasis būtų įspėjęs jame didžiulę inteligenciją,
1726 2| Vis jam rodės, ims ir įspės kitą, slaptąją jo intenciją,
1727 5| nesiklausdami, pagrobia iš jų globos įspėtąjį.~ Geišė perkėlė ją į
1728 2| įmigus. Įstrigo dabar jai įspėti, ką gi reiškia matytieji
1729 4| visų gražiausią bene bus įspitrėjęs Geišė Rapolas, Saveikių
1730 2| sąžiningumo. Dvaras jį labai senai įspitrėjo ir padarė dvigubą baudžiauninką:
1731 2| stuomuo nedarė jokio ypatingo įspūdžio. Tokių mergelių antai pilna
1732 6| to nepasilgsta.~ Užtat įspūdžių jis tikrai pasilgsta. Padirbės
1733 5| draudė daryti per valstybines įstaigas, oficialiai, bet pro pirštus
1734 5| savo girdėtąsias pasakas, istorijas, atsitikimus, melus, - būtus
1735 4| pavėlavę darbininkai nebe jo istorijų ir pasakų klausė, tik patys,
1736 2| galbūt stengėsi nejučiomis įstrigti. Severja, nors jau buvo
1737 5| giliai į paprastas vežėčias įstumto karsto nė nesimatė. Jį be
1738 5| galingai laikęs ją toje savo įtakoje, jis - galingas gamtos epizodas.
1739 6| šeimininkus aiškiai numanant, nebe įtariant, ji tai būsianti padariusi.
1740 2| negi vienaip ir tu jam įtarsi. Negi kas šventadienis ėjo
1741 5| iš ko būtų buvę galima įtarti juos ką slepiant. Nekaltieji
1742 5| Adomukas vieną kiaušinį įteikė dėdei ir įsakė laikyti,
1743 5| jo kalbą, vis labiau tuo įtikdamas savo auklėtojui. Pagaliau
1744 5| įsitikinęs, tai ir mokinį įtikindavo. Abiem pasakos žodžiai buvo
1745 4| jau, tai čia dabar... - įtikinėja šeimininkė beprasmiškais
1746 4| tos baudžiavos padaras, įtikinėjo jį, jog žmones "paleidus",
1747 6| nežiūrėjimas kuo geriausiai ją įtikino šeimininkus aiškiai numanant,
1748 4| triumfuoja giriama, pigiai įtikusi viešniai, stovi ir šypsosi,
1749 5| ne kada, įžiūrėjęs kokią itin nedorą, uvėrią bobą... Gi
1750 2| kumščiui iškišti, pajuto įtrykštančią į vidų rytų aušrą. Langiukas
1751 5| krimto, juo labiau jautės įtūžusi, juo pilnesnė neapykantos.
1752 1| Įvadas]~Bepiga, kad tai būtų buvę
1753 2| meilės, - kaip gi ir kam gi įvertinsi saulės labą darbą, kad tai
1754 1| lietuvių tautos epopėją įvesti kitos rūšies dėdžių ir dėdienių.
1755 5| grauždavos, kai priešingai įvykdavo.~ Štai Geišiai su Tilindžiais
1756 5| visa burna pritarė, valdžia įvykusį faktą pripažino ir su juo
1757 2| Tik jie pigiai sau tai išaiškino: tingi arba nesveikas. Ir
1758 5| slepiant. Nekaltieji srėbė išalkę: tiems nė motais šeimininkės
1759 4| O man kas? Sugrįš, kaip išalks. Prašom gi sėstis štai suolan.~
1760 2| trijų dešimtų. Jis gražiai išaugęs, storas juosmenyje, pečiuitas,
1761 2| buvo apytrumpis, buvo jį išaugusi, ir tas vienas. Tai aiškiai
1762 3| ką gera ir laiminga, kol išaušta tikrenybės diena ir dienos
1763 2| pažino Severją ir visas išbalo kaip drobė. Nė žymelės tos
1764 2| pamokslą: visus išpeikė, išbarė, pragarus pažadėjo ir iš
1765 2| kiaurynėmis. Net ir grindys išbarstytos smarkiai, bet gardžiai kvepiančiais
1766 4| kas ten pasidarė! Pirmoji išbėgo Dovydienė, visa mėlyna iš
1767 2| plepėjo, dėstydama į kutą išbirusias savo smilgeles, ir nė nepasidomėjo,
1768 5| niekas nebestengė Severjai išblaškyti galingojo Rapolo vaizdo.
1769 2| tamsus tamsus veidelis, lyg išblyškęs nusigandus. Graži graži
1770 5| nebereikalingas. Vis dėlto argi išbrauksi jį iš gyvenimo rejesto?
1771 5| bučiavo ją lūšynėje. Tuo vienu išbučiavimu Geišė sutraukė Severjos
1772 2| prispaus prie krūtinės, išbučiuos veidelius tai jaunutei porelei.
1773 5| Visos ligos jam buvo jau išbyrėjusios.~ Niekur Adomukui nebebuvo
1774 2| balsas. - Vis dėlto tu jį išdavei, nes jį mylėjai ir tebemyli.
1775 5| Dėdės paslapčių nebūtų išdavęs lygiai kantriai, kaip ir
1776 5| palyginti laimę jiems tuojau išdraikė kažin kuri nelaboji dvasia,
1777 2| vienatinės kėdės atkaltis buvo išdrožinėta piešiniais ar paįvairinta
1778 4| vienam likus.~ - Daisia, išdvės badu visi, kai nebegaus
1779 5| akyse Rapolas buvo tikrai išdykęs - vengė mažiausio darbelio,
1780 5| kad jis dvaro buityje - išdyko ir dabar broliui nieko nepadeda.~
1781 5| gera, nustos liję savaime, išdžius javai ir šienas. Ir bus
1782 5| devynios: ant pat gubų, ant pat išdžiūvusio šieno! Tik ką gi tu čia
1783 2| Severja neverkė, iš Šiukštų išeidama: Mykoliukas nestabdė išleisdamas;
1784 2| vainiką. Moterys ir vasarą išeiginį galvos apdarą dirbos iš
1785 6| nei kruopelės sviesto, išeina net nevalgiusi į bažnyčią;
1786 2| ir klusni.~ Severjai, išeinant į žmones, nebūtų tad buvę
1787 2| nebepadėti: visi jo mažiukai išeis elgetomis - ir Kaziukas,
1788 2| galasodės. Eik ten link, ir išeisi nosies tiesumu savon pusėn.~ -
1789 2| ūkis ir šeimininkas gautų išeiti elgetautų.~ Dėdė - tai
1790 2| beįkasus, kad ta srovė iš jo išeitų ir vėl padarytų nors tiek
1791 3| apylinkė tebemiega ar dar nėra išėjusi į laukus. Ir laukų darbų,
1792 5| tarp žmonių? Jai, iš namų išėjusiai, atriektai riekei, į neprietelingus
1793 5| taip neatsitiktų, ir, vaiką išėmusi, lopšį nugabeno atgal į
1794 5| tik tai ne vieno Rapolo išgalėjimu.~ Dovydienė, gulėdama
1795 2| šen, griebės ten, lyg ūmai išgąsdinta, ir atsisėdo kaip plieninė.
1796 2| gulėjęs, kilstelėjo galvą ir išgąsdintas gaidys suriko: "kur, kur,
1797 2| tebematyt buvo didžiausias išgąstis.~ - Daisia, tas pats,
1798 5| kiek aš kartų gimdžiau. Išgelia, būdavo, visas strėnas,
1799 6| apsilpę, užkandos, visą kvortą išgeriant, tegaudami tokią duonos
1800 6| darosi bloga ne tiek nuo išgerto, kiek nuo tvaiko. Prašos
1801 2| pradžių nusigando, kaip išgirdę savo nelaimę. Tik degtinė
1802 2| Taigi Rapolas, ligi tik išgirs Mykoliuko skripkelę, ima
1803 2| nepaklausia, nieko nelaukia ir išgirsti, kad prisipažintumei. Vis
1804 2| baudžiavas. Taigi tau bus pigiau išgyventi. Valdykis tad kaip išmanydamas,
1805 2| paarėtumei, tai mudu valaką išgyventuva ir būtuva sotu. Man taip
1806 2| sujungė, ir kas bemėgintų išjungti, gautų atkirsti, atpjauti
1807 5| pas mergas nejok, nes būsi išjuoktas ir pažemintas. O garbė žmogui
1808 3| kilojusios moterys, dabar iškeltomis šakėmis baidydamos tai,
1809 2| žiemos naktį. Tegul sau iškerta visą mielą mūsų raistelį, -
1810 2| beatspėti, kam jie buvo iškertami, vienas priešais krosnies
1811 5| šikšnosparnis plačiai virš viso rūmo iškėtė šikšninius savo sparnus
1812 4| tokius niekus bedaro, pirma iškilmingai pasižadėjęs nebevest ir
1813 5| Kieno rankomis visi dirvonai iškiloti? Kieno rankomis kraičiai
1814 2| vietą, kur turi būti langai iškirsti, neg pačius langus, nes,
1815 2| langiuką gero vyro kumščiui iškišti, pajuto įtrykštančią į vidų
1816 5| Žinia, kol parvažiuosi, iškratys, - ragino kunigą vaišintis.
1817 5| galėjo būti tos pat rūšies iškrypėlis, tik antraip: jam tuštumo
1818 5| tvirtas.~ Sako, esą tokių iškrypėlių, kurie biją erdvės ir tuštumo:
1819 6| spirito garai, žmonių kūnų iškvėpuojamos gesuonies dujos veik visai
1820 2| stipro kūno, taip harmoningai išlavinto darbais, kaip neišlavina
1821 2| kvaily! Boba kvaile! Ar jau išleidote šeimą?.. Ar jau gavote,
1822 2| gerokai įkaitina jų kinį, išlenda ir ima žaisti. Aš žinau
1823 2| būdu neapsieisi, norėdamas išlikti gyvas. Pilkos dūminės mažutytės
1824 3| kaip reikia gyventi, kad išliktumei. Štai piktžolės ir rudenį
1825 2| vienas šnekutis švilpikas, išlindęs iš senos kiemelio liepos.
1826 2| iš senos kiemelio liepos. Išlindo iš uokso, pasipurtė, apsidairė,
1827 4| Jaugi kitos tokios išmanėlės, mano tu paukštyte mylimoji,
1828 2| nekalba, o dėdę jau pažįsta ir išmano, ko iš "dėdės" reikalauti.
1829 2| išgyventi. Valdykis tad kaip išmanydamas, o pajusi Dievo valią, vesi
1830 5| norėti, daug daugiau žinot ir išmanyt Ir. - nieko neveikt? Iš
1831 6| pražuvę, ir jie tiesiog išmanyti neišmanė, kad galima būtų
1832 4| rankšluostį, net kokiomis gėlėmis išmarginta skrynia.~ - Per amžius,
1833 2| skrynia gana sumaningai išmargintos žaliai geltonomis gėlėmis.
1834 2| nebepavaldys valako, ir dvaras išmes jį kur į trobelę medsargiu
1835 5| rojaus Adomas. Ji rados išmesta į paprastąją žemę, kuri
1836 5| kairysis paakys tereiškė skaudų išmetinėjimą.~ Ak, kaip nejauku buvo
1837 6| pjovimą. Imtų prikaišioti, išmetinėti, imtumei žmogus teisintis,
1838 4| viešas kelias ėjo. Aplinkui išmėtyti dvariškai dideli trobesiai,
1839 5| nedalyvavo. Jiedu skaniai šiltai išmiegojo kone lig pat parvažiuojant
1840 3| kai klūpėjo; akys blizgėjo išmintimi, protu, tokiuo vidaus turiniu,
1841 2| kokių tegali patiekti labai išmintinga virėja savo smailižiams.~
1842 5| kad ir kišos, tai labai išmintingai, neužgaulingai. Niekam nepakyrėjo,
1843 2| Lietuvos kunigaikštis. Be to išmintingas. Ag ir didikų esti kvailių,
1844 2| Taip įkalbinėjo sau išmintingasis Geišė šimtajį kartą, išėjęs
1845 2| stipresnės, meilesnės, išmintingesnės, doresnės, tėvam paklusnesnės...~
1846 2| Severiutės ir iš jos turbūt išmokęs griežti...~ Pagavo tad
1847 2| jai griežė. Griežė lig išnaktų. Tad ūmai pasigirdo svečiams
1848 6| įsigyvenus; žinai, jis dažniau išnešioja, kaip prinešioja.~ Taip
1849 5| nesutaisau? Bereikia tik išnešti. Yra merga, gerai; nėra
1850 2| Mes jau manėm, jog tu kur išnykai, - ėmė prikaišioti priėję.~
1851 2| atsiimti, kas tavo, ir išnykti. Ko gi daugiau, rodės, bebus
1852 2| ir norėjosi, kad visai išnyktų. Tačiau mergaitė nei artinosi,
1853 3| jautė ir save peikė. Net per išpažintį sakydavos, koks jis esąs
1854 2| nervingai pasakė pamokslą: visus išpeikė, išbarė, pragarus pažadėjo
1855 2| buvo jauna, tai nepiga buvo išpešti. Džiaugės, kad dar nesmunka,
1856 2| saldžiausius jo žodelius. Plačiai išplėstos ir lyg miglotos jos akys
1857 2| vaduoti.~ - Kaip sakai? - išplėtė akis Severja.~ - Tai
1858 2| šunelių, galėjai visas klėtis išplėšt ir išvežt. Visa visa įmigina
1859 2| pagaudavo muzikos ūpas, išpūsdavo jai gražias šnerveles ir
1860 2| muzika, kurios jis negi išreikš menku savo griežtuvėliu,
1861 6| didžia Dievo majestotui išreikšti. Jam ir visa bažnyčia ne
1862 2| miške krembliautoja, pirmoji išrenkanti pačius gardžiuosius kremblius.
1863 5| galvažudys diržą tau iš nugaros išrėžtų. Atameni anąjį berniuką,
1864 5| jo priegalvėlio keliantis išriedėjo du raudonu kiaušiniu, tokiu,
1865 2| daikto, jei ir kiton pusėn išrioglintumei: dveitas varstų daugiau
1866 5| gera nepadaręs. O nurausi, išrūginsi - širdelę kam atgaivinsi...~
1867 4| paliepių. Jos nieko, kai išrūgsta. Alegi ir biržių jūsų, biržių!
1868 5| liuiką. Buvo numanu, jis štai išrūkys ir, nieko nebetrukęs, eis,
1869 2| išėjo laukan.~ Visi tai išsiaiškino ne kuo kitu, tik neapsakomu
1870 2| šiam kartui kažin kur buvo išsibarstę. Jokių rimtų, nė juokingų
1871 6| Severja taip pat. Visi norėjo išsibarti, savo širdyje pyko, ir vis
1872 2| kokia ten istorija buvo jai išsidėsčiusi. Tada būtų lengviau ir štikti,
1873 2| nubėgo daržingalin į šiaudus, išsigandęs, kad kas jo nepamatytų verkiant
1874 5| šmėklos akis ir taip jos išsigando, jog taip pat nebeištarė
1875 6| karčemas prieš namo grįžtant išsigerti, pabaigti atgauti nusinuobodžiavusią
1876 5| padėjęs, - tarė dėdė Rapolas, išsiimdamas du raudonu kiaušiniu iš
1877 5| visi visa ko reikalauja. Ji išsikovoja galų gale vietą Dovydų šeimynoje,
1878 2| tuojau pamatė iš raisto išsinėrusį paprastą jų šventavakarių
1879 2| gerai viešnelei Severja išsinešdavo šaukštą grietinės ir apdažydavo
1880 5| Rapolas nutaisė Adomėlį ir išsinešė jį su savim gulti.~ Tokių
1881 5| spinta, užrakinta ir raktas išsinešta. Bent paieškoję jo nerado.
1882 2| savo skrynelę pasidėti ar išsinešti. Jo paties tėra nebent savasis
1883 2| nesutikęs, susigynęs ir išsipravardžiavęs.~ Vis dėlto jis kiksi
1884 2| santykiuose meilė tik formavosi, o išsireikšti davo kur kitur. Su Mykoliuku
1885 5| nesugniaužė. Gal manė dar išsisirgsiąs. Pajuto šmėklos akis ir
1886 5| stačią ten ir paliko kiti išsiskirstydami.~ Iš kapų Rapolienė nebegrįžo
1887 2| sau, iš viso žmonių būrio išsiskyrėliui. Mykoliukas skenda savo
1888 2| Patekęs į būrį, jo nepadidino, išsiskyręs iš būrio, jame žymės nepaliko.~
1889 5| netiksliai ir negriežtai esam išsitarę - dėdė berniukui nieko neduodavęs:
1890 5| pačiai atsigerinti, gerai išsiteiravus, kiek kuri kaimynė bus davusi.
1891 3| įrankiu. Jaučiai betgi pamažu išsitempia kaip tramvajaus arklys,
1892 2| Pagaliau arti šv. Jono išsitepė pušnis taukais, praretėjusius
1893 2| 4] ~ Aužbikų kaimas, išsitiesęs ilga virtine abipus neapsakomai
1894 6| susyk, kiek begalima ilgiau, išsitiesusios į žydes. Taip tik revoliucijos
1895 2| tankius, geltonus kaip vašką, išsitraukė iš už balkio šerinį šepetį
1896 2| striktelėjęs, tarė Rapolas ir išsivedė mergelę, automatiškai pastatęs
1897 5| baigia aižėti. Dar ugnelė išsiverš ir uždegs. Nueitų į apluoką
1898 4| žlugtą žluk, tokios žemės išsiviręs: nereiktų nė šarmo, - gėrėjosi
1899 3| gimtinėje, pasidarbuoti, čia išsišėrus plunksnelių palikti nenori.
1900 2| ji. Pagavo ir Mykoliuką. Išsišiepė ir jis, tačiau visai ne
1901 2| atvėsina vidų. Žodžiai - garas, išsišnypščia ir nebekečia vidaus.~
1902 2| Žmonės alsavo kaip žąsiukai išsižiodami. Ėmė drabnumas, noras virsti
1903 5| klausė dėdės atsidėjęs, net išsižiojęs ir galvelę atmetęs; be to,
1904 5| mažutytę terbelę, baltai išskalbtą ir su pasaitu. Adomukas
1905 2| pribėgo prie motutės, iš tolo išskėstomis rankomis, kaip kitados,
1906 4| geromis akimis net galėjai išskirti Pukštų ir Šiukštų trobas.
1907 2| Lauruko, nei Onutės. Onutė išskris kitur vargo vargti ir teparvažiuos
1908 3| O jie skubinas savuosius išskrisdint į svetimas šalis, nelyginant
1909 2| rastumei lietuvių širdyje, išskrodęs jų kokį šimtuką, sudarytumei
1910 2| šalies žiūrint. Širdims išskrost ir patirt, ką atskiras lietuvis
1911 2| į dvejetą, tik gyvenimas išskyrė. Mykoliukas ne rungėjas
1912 6| būtų jautusis lyg keleivis, išsodintas ne toje stotyje; tai padaryti
1913 5| tarškėjimo, - kažkuomet išspruko Rapolui, kurs ilgai be žado
1914 3| galuūlyčių rūkuose, pagaliau išsprunka kaip didelis skaisčiai raudonai
1915 5| stati kaip stulpas. Stačia išstovėjo per mišias bažnyčioje, stačia,
1916 2| žemės gyventojas, tik savo išsvajotosios srities, kurią mes proziškai
1917 2| vienatinis žmogus, kurs mėgo ištaigą ir dailę. Pirkia visa to
1918 2| gyvenimas, pasakytume: minimum ištaigų, bet kokių patogumų. Viskas
1919 2| kartu balsu, primygtinai ištardama žegnojimos žodžius. Ir susijuokė;
1920 2| širdis, pirmus žodžius Geišei ištarus, taip daugiau ir nebepakilo;
1921 2| jos neves, ar ji už kito ištekės.~ Ir tapo ji susyk brangi
1922 2| nesentų, vienas tėra vaistas - ištekėti. Tada vis vienoda esti iki
1923 2| nei kas dora būtų, kad ir ištekėtų. Ir vis dėlto jos geidė,
1924 2| Geišės, į Saveikius...~ - Išteki... už Geišės... į Saveikius... -
1925 4| krembliautoja, šokikė, kurią jis ištekino už tijūno Geišės, tik nėščia
1926 2| joje susisukus lizdelis, ištekinus seselė.~ Tėvai iš pradžių
1927 2| džiaugsmingą.~ - Mykoliuk, aš išteku... - pagaliau tarė Severja,
1928 2| Pagrobė mergaitę už rankos, ištempė ją, kad sėdėdama nepasiektų
1929 2| iš žegnojimos: tai buvo ištikimiausias ir tikriausias jos apsigynimo
1930 4| dešimtis su viršum metų kuo ištikimiausios tarnybos dvarui, nuritino
1931 2| nematytu teisingumu ir ištikimybe Pats-Pamarneckui. Ir vis
1932 5| Adomuko pasaulyje nebeliko ištikimybės, kuria galima buvo pasikliauti
1933 2| nepaprasta. Sėdėjo stabu ištikta.~ O viduje Rapolas senai
1934 5| ašarų, kurių būtų pakakę jam ištisai dienai. Verkė kukčiojo,
1935 5| išvaškuoti", idant jos, per ištisas septynias savaites gavėnios
1936 2| Ne spraga, būtų neblikę ištiso ilgo straipsnio, tiesiog
1937 5| būtų taip, kaip yra? Abudu ištisomis dienomis sėdėtumėta suole
1938 5| troškina. Verkė, kol kažin kas ištraukė jį iš už mūrelio ir įritino
1939 2| mintis, tas pasiilgimas ar ištroškimas, pavadinkime, kaip sau norite,
1940 2| tyčia, kad pirmieji danguj ištryškę spinduliai atsidurtų į jį.
1941 5| Dovydų kieme? Ji nebūtų išturėjus nė tų sielos kančių, kada
1942 2| kalnu virto ant jos, jog net išturėti nebegalima. Plaukė srovės
1943 2| Nebeesmi, daisia, bloznas. Nė ištvirkėlis, daisia. Kad man, daisia,
1944 5| savo vyrelį. Ir būtų jį išvadavusi, kad gyvenimas būtų ėjęs
1945 2| nes jautė - ne jo pajėgoms išvaduoti Severiutė iš tos nelaimės,
1946 2| žinomas, visi šuntakiai išvaikščioti ir nėra tokių tankių, iš
1947 2| nemoka, jie, rodos, tiek išvargę, ir kojos nebe tam; po tam
1948 2| ir taip esti, kol brolis išvaro jį ko dirbti. Kad nepavarytų,
1949 4| ir jo buities netikrumo: išvarys dvaras, tai kurgi daugiau
1950 5| atšutinti saldaus pieno "žarnoms išvaškuoti", idant jos, per ištisas
1951 5| užvažiuoja? Tiek ir girdi iš išvažiuojančių, kuriems teko mano patiekalų
1952 6| o jau miestelyje kuždėjo išvažiuojantieji:~ - Geišių Rapolienė
1953 3| netrukdomos, jos seniai išvedžiojo po dvejus vaikus ir trečiuosius
1954 3| terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžioti. O paskui su tais pačiais
1955 2| tačiau, jog visa to galima išvengti. Tik kaip? Nebent tai težino
1956 5| nesigraudino, tik akeles išvertęs trypčiojo tarp žmonių kaip
1957 2| proto netekusi. Plačiai akis išvertusi, veizėjo į vyriškį ir, lyg
1958 4| mėgiamąjį šlaitą į slėnį ir išvežė į Geišių kiemą.~ Jėzau,
1959 2| visas klėtis išplėšt ir išvežt. Visa visa įmigina priešaušris.~
1960 6| gi garbė ir liaupsinimas išvien gamtos ir gyvių!~ Ne
1961 3| dar apsnūsit ir iš vagos išvirsit, negyvėliai!.. Šiū-ū!~
1962 2| bepalikdama motutei tik valgyt išvirt. Tik tuoj susigriebė maža
1963 5| apykaklės nutvėręs, būt išvirtęs.~ - Reg reg, koks tavo
1964 2| jai buvo raudonos ir kiek išvirtusios, smilkiniuose tvinksėjo.
1965 2| prižiurna Daisia visas nušvito, išvydęs, jog Aužbikų kompanijėlės
1966 2| Akys jam blizgėjo, kaip išvydus senai senai bematytą artimą
1967 5| pasidžiaugti. Motutė labai nustebo, išvydusi tokio gražumo Velykiaus
1968 2| žaisti jam ant lūpų, ligi tik išvysdavo Severiotę.~ Dabar galvos
1969 4| gera, kad pavojų čia gali išvysti, nėra klastų, pasalų, tai
1970 3| nematot, kad bližės žagrė iššoko?! Na, ar beįsijudinsite
1971 3| prie pat ausies būtų kas iššovęs iš pištalieto. Tai artojas
1972 2| nepatenkinti. Vienas net jį įžeidė, atsisakęs su juo sėstis
1973 3| versti storas bei plačias įžėlusio dirvono velėnas. Galvos
1974 5| pagalinti Severja ligi tik įžengė į Dovydų namus, tuoj kibo
1975 5| Muša jis tik kada ne kada, įžiūrėjęs kokią itin nedorą, uvėrią
1976 5| Perkūną, kad ją vieną kartą įžiūrėtų ir trenktų.~ - Tai, kad
1977 2| kaklą, plaukus, kol įkniubo j lūpas ir nebenorėjo beatsitraukti.
1978 6| širdelę. Spūstis mūrinėje, jankelinėje, maušinėje, griežtai visur.
1979 2| rausvas, jog už tą cerą japonai, sakoma, tikrai būtų dovanoję
1980 2| kartybes jis nebenužengs. Jis jaučia ir turbūt per visą jau amžių
1981 3| gale nebūta nė paprastojo, jaučiais ariant, akstino, įkaltos
1982 2| poezija, nes jos esmės nei jaučiam, nei suprantam. Laimingas,
1983 2| Severja nenusimanė tai jaučianti ir atsiliepianti. Jis ir
1984 2| valandai baudžiauninkai jaučiasi esą sau žmonės, kur ir Mykoliukas
1985 3| dvejetą valandų, paleidęs jaučius pusryčių ganytis.~ Jauteliai
1986 4| dėlto nelaimingas.~ - Jaugi kitos tokios išmanėlės,
1987 3| įsirpinti. Ką dabar pagelbės jauja! Ko gamtos motinos viduriai
1988 5| blogiausias dalykas. Prie jaujo sienos stovėjo du kemsai
1989 6| kamarėlės.~ Ir susidaro tokia jauki atmosfera, kokios niekados
1990 6| dėdė Mykolas geria tą patį jaukumo orą, ir jam taip pat gera,
1991 2| juo.~ - Eisiu įsivesiu jaunąją, - tarė ir išėjo į klėtelę.~
1992 4| Saveikiuose. Pridėk prie to jaunamartės jaunumą, gražumą ir nefanaberiškumą,
1993 2| aržesnis už lūšį bernelis jaunasis...~ - Bernelių miške
1994 6| ji temokėjo suktinio, o jaunesnieji juoba mėgo - kratytinius.~
1995 3| nakvoti. Daug daug ko pramoko jaunesnioji karta. Pramoko ir orės,
1996 2| voromis po du, po tris. Jauni, paaugusieji ir net seni
1997 2| brolis Dovydžiukas, visų jauniausis, mažas, menkas pusbernėlis.
1998 2| Taigi prisirinks pačių jauniausių, neperaugusių, dar nekirmijusių,
1999 2| Eikiva vidun... - linksmai, jaunikaičiu striktelėjęs, tarė Rapolas
2000 5| mergoms patinka. Bet kai pats jaunikaitis nepastovi ir žirgan neįsisėda,
2001 3| pikčiurna, surumbėjęs senas jaunikis storžievis! Žinojo svietas
2002 4| meilius ir patraukiančius daro jauniklius. Tik Severja tenkinos, jog
2003 2| klausytojo, tarp seno ir jauno? Viens rėkavo savo įsakymus,