| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Juozas Tumas-Vaižgantas Dedes ir dedienes IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
bold = Main text
Part grey = Comment text
3506 2| pasiteisinti, tai dėl dabos nenujėgė, jog jos mėgsta dabą. Kur
3507 5| nedraudė, nebijojo, kad jis nenukristų, neužsimuštų ar kita ko
3508 5| juo pilnesnė neapykantos. Nenulenkė jos nė tai, kad jis buvo
3509 3| nedrįsdami, be nebus per gilu, be nenumarmės ligi pat antrojo dangaus,
3510 2| ne kam kitam. Dėl to ir nenuobodžiai, kad ir vienodai.~ Išėjo
3511 2| ir vaizdai, ir vis dėlto nenupiešė jai to tikrojo vaizdo, kaip
3512 5| ne savaitėmis skaitomas. Nenurausi, jis ir pats tuojau suglebs
3513 5| ūmai juos išmetė, niekuo nenusidėjus, ir paliko jiemdviem ilgesys
3514 2| savo nuomonės nepareiškė. Nenusigando, neparaudo, tik susirūpino,
3515 2| kumetė, nebe Aužbikietė. Nenusinešiu šios lovos, kur taip švaru,
3516 5| biją erdvės ir tuštumo: ko nenusitvėrę, virstą. Rapolas galėjo
3517 5| visados būtų laisvas, nieko nenusitvėręs. Jis net tą pačią lazdą,
3518 5| pats girtas. Kai žirgas nenustovi, tai mergoms patinka. Bet
3519 4| žmona. Senas ir vis dėlto nenuvokė, jog girti moteriškė moteriškės
3520 2| nors nė per akies mirksnį nenyko, tačiau nebekliudė. Jis
3521 5| vienu žodžiu nepasiskundė, nepaaimanavo, net jai rankos nesugniaužė.
3522 2| vienas vabzdys neaplenkia jų nepabučiavęs, ant jų nepasilsėjęs. Tik
3523 5| Adomėlis jai nė karto rankos nepabučiavo.~ - Čia tu, Adomai, gerai
3524 3| nes gyvenimas nevienišo jo nepadarė. Gyvenimas tik jį persirito
3525 5| suglebs ir žus, nieko gera nepadaręs. O nurausi, išrūginsi -
3526 5| taip padaryta ir kodėl to nepadaryta tuo paleidimu.~ Rapolui
3527 2| vėdinamas trobesys niekuo nepadavė, nei pelėsių, nei moterų
3528 5| išdyko ir dabar broliui nieko nepadeda.~ Žmonių akyse Rapolas
3529 2| muziką.~ Nė valandėlei jos nepadėdamas nuo kaklo, nors tai buvo
3530 5| šviestų ir vis dėlto šiaudų nepadegtų. Atsiradus kerosinui, tie
3531 2| dėjosi. Patekęs į būrį, jo nepadidino, išsiskyręs iš būrio, jame
3532 4| kasti nemoku, elgetauti nepadoru"...~ Dvaro dvasios prisigėrė
3533 4| palėsis, tai ir bus rūgštelė nepagedusi.~ Vis dėlto viešniai
3534 2| parausvinamas sveikatos ir nepagedusio kraujo. Ypač tai aišku buvo,
3535 5| storžievis, nemokša, paaugusių nepagerbia. Jam kitą kartą nebereikia
3536 5| dabar ūmai prikrautos mėsų, nepagestų ir neatsisakytų virškinti.~
3537 5| dviejų, ypač dėdės, motutė nepagirtų, tai taip pat tylėjo nevaikiškai,
3538 2| tinginiauju". Nepertraukdamas, nepagreitindamas, tuo pačiu taktu, visai
3539 2| reiškia, nesužavėta ir dėl to nepagydomai nykstanti, buvo tokio pat
3540 5| Juo tai dėdė darbavosi nepailsdamas. Šimtą kartų atpasakojo
3541 3| jų nežiūrėjo, nei paisyti nepaisė. Dirbo savo darbą kaip tinkami -
3542 5| vaišintis. Tik kunigas nė nepajudėjo. Sėdėjo gale stalo, nieko
3543 2| sočiai gana, jog nė justi nepajuto reikalo iš ten nušliaužt
3544 2| nepraleidžia nė vieno kiemo, nepakalbinęs:~ - Seni kvaily! Boba
3545 5| širdį, kad tų jos nuopelnų nepakanka apsaugoti senam vyrui nuo
3546 3| Stori uostai kelmais styri nepakarpomi, tik daugiau darbo užduodami
3547 2| patikrino tačiau ramiai Severja, nepakeldama akių nuo savo žolių šluotelės,
3548 2| šilelyje. Nė vieno karto nepakėlė akių, kol išėjo, kur rečiau
3549 2| vėl atšokdamas atgal nuo nepakenčiamai skaudaus spiegimo.~ -
3550 2| neatlygina, jokio gardėsio jam nepakiša. Bene nuopelno - "dėdės",
3551 2| pasakymu nieko nepasako, nieko nepaklausia, nieko nelaukia ir išgirsti,
3552 4| idant jį ore pagautų ir kaip nepaklusnų piemenį vėl už ausies nuvestų
3553 5| išmintingai, neužgaulingai. Niekam nepakyrėjo, nieko nepažemino. Ir tie
3554 2| ruošias teliūskuojas, švaros nepalaikysi, - teisinosi vyrai.~ -
3555 3| neprietelingais, bent jam nepalankiais žmonėmis ir perkelia jį
3556 4| tik kad taip jau susideda. Nepaleisi, kils revoliucija. Paleisi -
3557 3| bet dar visai sveikas, nepaleistomis akelėmis vilnonis šalikas.
3558 3| metai, lyg nepertraukiamą, nepaliaujamą, tą vieną darbą dirbant.
3559 5| dešimties metų, galėjo dar būti nepaliegęs. Ar tai maža senių, kurie
3560 5| senam, taip ir mažam, o nepaliekama buvo jiemdviem nieko. Dėdė,
3561 3| paežin didelės, niekieno dar nepaliestos žolės parauti. Po gerą saują
3562 2| akis, tiesa, niekados jo nepalietęs, tačiau visados galįs jį
3563 5| stojo už jį, aržiai gindama, nepalikdama neatmušus nei mažo, nei
3564 2| išsiskyręs iš būrio, jame žymės nepaliko.~ Dienos darbus padirbęs,
3565 2| pagraužti. Ne, niekas jo nepamalonino nei šiandien, nei bet kada
3566 2| pasirengęs bėgti, kad žmonės nepamanytų ko bloga. Tik Severja riktelėjus
3567 2| jo darbštumo ir spartumo nepamatė ar tyčia nepasirodė matą,
3568 2| riestainius.~ Tačiau niekas to nepamato, niekas jam už tai ačiū
3569 3| intapas. Jo niekaip nagalėjai nepamatyti, kad ir lomoje būdamas,
3570 2| išsigandęs, kad kas jo nepamatytų verkiant ir neimtų domėtis
3571 5| neglamonėdama, vaikiškai nepamėgdžiodama. Be to, nė vieną rytą neužmiršo
3572 5| tikrai esamus dalykus, nepamėgdžiodamas vaikiškai, vis dėlto meiliu
3573 5| nebeveikdamas. Rapolas niekados nepamėgino tuo būtent pateisinti savo
3574 5| kaip nė vienas tikras tėvas nepamilsta tikrojo savo vaiko... Vis
3575 2| kuriems tinka - mergiena... Nepaniekintų, daisia, lūšis piktoji įdrėksti,
3576 5| tikrai rodėsi kits kitam nepaprasti padarai.~ - Kepkim bulbes! -
3577 2| užsigynė Mykoliukas nepaprastu jam karštumu, net rankomis
3578 4| užmušti, nė vienu žodeliu nepaprieštaraudami: jautė, visa tai teisybė,
3579 2| nepareiškė. Nenusigando, neparaudo, tik susirūpino, kaip susirgus
3580 2| nepasakė, savo nuomonės nepareiškė. Nenusigando, neparaudo,
3581 6| padaryti niekam nė į galvą neparėjo; ji, kaip ir kiti, skuba
3582 2| Vaikams šiuo kartu jis neparnešė nieko. Tai ir jie paliko
3583 2| Mykoliukas. Jis vienas nieko nepasakė, savo nuomonės nepareiškė.
3584 5| bet tai jam pačiam buvo nepasakomai bjauru ir nuobodu. Jis ilgėjos
3585 2| nors didžiulės. Jų laipumas nepasakomas. Pasileis vyti viena kitą
3586 2| piga nugrimzti, kad niekas nepasergėtų, kaip ji priilsusi ir visa
3587 5| ar kita ko lygiai baisu nepasidarytų. Dėdė visa to nė nematė.
3588 2| išbirusias savo smilgeles, ir nė nepasidomėjo, kokį įspūdį daro savo pasaka.~ -
3589 2| galulaukę. Sodžius, lyg nepasiduodamas, kad tai iš jo vidaus aišytų,
3590 2| ištempė ją, kad sėdėdama nepasiektų jo lūpomis, ir ėmė svavalingai
3591 2| bedarysi? Saulės dirbtinai nepasigaminsi, reikia laukti, kad vėl
3592 3| Tik vieno "dėdės" niekas nepasiklausė nuomonės. Jam teišmanė liepti,
3593 2| kraičiui.~ Ūkininkas nepasikliovė užraktu.~ Gelžinis jis
3594 6| raišteliu ant galvos, - visa to nepasilgsta.~ Užtat įspūdžių jis
3595 2| jų nepabučiavęs, ant jų nepasilsėjęs. Tik vienas nedorėlis žmogus
3596 5| nei dvasia tai galybei nepasipriešinsi. Nebuvo galybės, lygios
3597 2| spartumo nepamatė ar tyčia nepasirodė matą, juoba niekas nė gražiu
3598 5| Rapolas jai nė vienu žodžiu nepasiskundė, nepaaimanavo, net jai rankos
3599 2| nepasiteisinęs, niekam, nė namiegams, nepasiskundęs. Dirbo tylomis, kalbėjo
3600 4| kaip Aigipto piramidų, nepasistatysi samdytomis pajėgomis, tik
3601 2| žodeliu nepaprieštaravęs, nepasiteisinęs, niekam, nė namiegams, nepasiskundęs.
3602 3| visą savo įpykimą, visą nepasitenkinmą gyvenimu - savo jauteliams,
3603 6| suspaustas, ūmai kilsterėjo nepasitikėjimo voką ir švirkštė garavo
3604 5| įdirbti ir nudirbti, kad nepasivėlintume, kad mūsų nepjautų barų
3605 2| krembliauju, jie, tinginiai, nepaslenka, o gal labiau už mane, mergelę,
3606 5| sviesto ant kiaušinių, kad nepaspringtume, daisia.~ Dovydienė uždėjo
3607 2| užsidegdavo ir reikdavo numesti. O nepastebėjai, tai supleškėjo visa troba,
3608 4| slaptinga tėkme galėjai niekieno nepastebimas eiti bent penkis kilometrus.
3609 2| amatui netikęs ir tau kelio nepastosiu.~ Dovydžiukas prapliupo
3610 5| Bet kai pats jaunikaitis nepastovi ir žirgan neįsisėda, tai
3611 5| veiksmu jo nė per nago juodymą nepastūmėdamas ir nesutrukdydamas. Konstatuodamas
3612 5| balų pjauti. Dar saulei nepatekėjus, jau visi jie krūvoje ir
3613 2| padidintais norais ir padidintu nepatenkinimu. Nepatenkintas sugrįžo iš
3614 5| mus dabar palieki? Ar tau nepatiko baltoji mūsų duonelė? Ar
3615 5| būdavo paperų, kai linamarkos nepatvindavo rudens vandeniu; ir grauždavos,
3616 2| pasakys, kad mudu ir dviese nepavaldova nė to dvejeto arklių. Kad
3617 2| išvaro jį ko dirbti. Kad nepavarytų, gal taip prabūtų visą dieną,
3618 5| pradžių, kad jai ir Rapolui nepavydėtų kampo ir maisto, nelaikytų
3619 5| Niekam nepakyrėjo, nieko nepažemino. Ir tie patys jo kalbos
3620 2| veizėjo į vyriškį ir, lyg jo nepažindama, spiegė kaip šunų apnikta
3621 2| mergelę. Tačiau jai praeinant, nepažiūrėjo į veidą ir jos akelių negaudė.
3622 3| ir vadavo. Ir vis dėlto nepelnė jų širdies. Linksmoje kompanijoje
3623 4| Berželiai augę, dideli, liekni, neperaugę, žievė dar nesutrūkusi,
3624 2| prisirinks pačių jauniausių, neperaugusių, dar nekirmijusių, neapglebusių.
3625 2| kai nenoriu, tinginiauju". Nepertraukdamas, nepagreitindamas, tuo pačiu
3626 3| ir slinko metų metai, lyg nepertraukiamą, nepaliaujamą, tą vieną
3627 6| kurios nei vieni, nei antri neperžengia. Ir labai būtų keista pamatyt
3628 2| nuostabu: jos vaizduotė nepiešė jai jokio Geišės paveikslo,
3629 5| išvažiavo.~ Adomukas dar nepilnai išmanė, ką gi tai reiškia -
3630 5| nepasivėlintume, kad mūsų nepjautų barų nenuganytų, kad nesuvežtų
3631 6| pasižvairavo į Rapolienę. Nepraėjo nė dešimts minučių, o jau
3632 2| ar ruošą. Seniau, būdavo, nepraleidžia nė vieno kiemo, nepakalbinęs:~ -
3633 2| lūpos virpėt, ir ji niekaip neprarijo degtinės raselės, kurios
3634 5| jos, ir be jos apsieinu, neprašydama kitų padėjėjų. Tai kam gi
3635 4| teisybė, jų čia nė pirštu nepridėta, ir duonos tikrai maža,
3636 3| tikrenybė su svetimais, šaltais, neprietelingais, bent jam nepalankiais žmonėmis
3637 5| išėjusiai, atriektai riekei, į neprietelingus dieverio namus atėjusiai,
3638 3| jau toks jo buvo būdas: neprieštarauti, ne gintis, ne pretenzijas
3639 2| vortinklėlio. Sienose, kur neprikabinėta drapanų ir nėra lentynų
3640 5| valgyt neišverdu, raguolių neprikepu, duonos neįminkau, gyvuliams
3641 5| aplink visus darbus, nė nagų neprikišdamas prie bet kurio.~ Nejaugi
3642 5| neiškenčia, kartkarčiais neprikišus:~ - Bepiga tau, kai tu
3643 2| dėlto nė per nago juodymę neprisiartino prie savo tikslo, nė vieno
3644 2| maža tegalėsianti padaryti, neprižadindama mergaičių. Be to, paskum
3645 3| jiems adresuojami. Ne tik nepyko, tiesiog nei žiūrėti jų
3646 5| išsinešta. Bent paieškoję jo nerado. Dėdė pagalvojęs paėmė gelžgalį
3647 5| galvą. Kad nesukčiau, kad neraginčiau, nerūpinčiau gulti, kelti,
3648 2| viduje Rapolas senai jau neramiai dairės, bet tylėjo. Ir tada
3649 4| Taip rodės ir vis dėlto - neramino. Mykoliuką ji slėpė savo
3650 4| gydytojas užtinkąs tą slapuką neramintoją ir praduriąs jį pro sveiką
3651 2| 3] ~ Esti neramių nakčių. Oras elektra pernelyg
3652 4| Severiutės - dėl per didelio neramumo tuose namuose, kur jai buvo
3653 5| Reg reg, koks tavo žirgas neramus ar tu pats girtas. Kai žirgas
3654 5| sieloje esant kažin kokios neramybės, kurios jis tačiau niekam
3655 2| kai minioje kurį kartą neranda Severjos Pukštaičios, ir
3656 2| Oro slopumas visus darė nerangius. Visi šiandie ėjo lyg be
3657 5| tingėjimas, lietuviškasis nerangumas daug gera norėti, daug daugiau
3658 5| jo tautinio tingėjimo bei nerangumo, nei liguistumo. Jai Rapolas
3659 5| karaliūnaičią. Ligonis ar nerangusis to nebūtų padaręs.~ Galingi
3660 2| šono ant kito ir niekaip nerasdamas sau patogaus padėjimo, kad
3661 4| gana buvo visiems. O kad jo nerasdavo namie, pirkioje, na, tai
3662 2| tokio kito visoje parapijoje nerasi... Mums jis kaip ir nesvetimas,
3663 2| atskiras lietuvis kenčia, dar nerasta tokių peiliukų. Viena poezija
3664 5| su adresatu. Ir vis dėlto nerašau. Ir nebeparašysiu. Jau tai
3665 5| nustebino ir jį, kaip ir motutę, neregėtu jų gražumu. Ir kai jau visa
3666 2| kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu; kam jis pritaria,
3667 6| visur. Ir čia, ir bažnyčioje nereikalaujama jokių patogumų. Juo tirščiau,
3668 6| ašvieniu, kantriu, nieko sau nereikalaujančiu, vieną Dievą bepažįstančiu,
3669 5| per šabą, net tokio, kurs nereikalavo pagalėjimo; rodės, gera
3670 5| Rapolienė nė nejusdama imdavo nereikalingai trepsėti, žersteklius be
3671 5| jį papeni, tai nė bulbių nereiks. Vis dėlto ir jis pasmalo,
3672 2| apsitraukė migla ir nieko nereiškė, kas viduje darosi.~ -
3673 6| pasturgalį. Už tai gauna neriebiai ir nebaltai pavalgyti, pilkai
3674 2| nudulkėjo. Blogas - reiškė: neriebus, sublogęs, sumenkęs.~
3675 5| balse nebuvo jausmo, tebuvo nerimas ir susisielojimas.~ Samdiniai,
3676 5| Dabar tik namiškiai ėmė nerimauti, kur gi ji būtų. Bet kai
3677 4| ištisus metus. Žmogus imąs nerimti, nemiga kankintis, nežinodamas,
3678 2| ar kam kitam. Mykoliukas nerūkė, tai tuos auksinus supenėdavo
3679 5| Kodėl gi tėvas pakenčia nerūkęs?~ - Todėl, kad ir be
3680 5| nesukčiau, kad neraginčiau, nerūpinčiau gulti, kelti, kulti, malti,
3681 5| turiu atsakyti. Guli ir nervina mane jau trečias ar ketvirtas
3682 2| ta diena buvo ypatingai nervinanti. Kaitra, kokios dar šiemet
3683 5| pirmasis puola Rapolas. Nervinas, pyksta, nekantrauja, rankomis
3684 2| nervinosi. Ir pats kunigas nervingai pasakė pamokslą: visus išpeikė,
3685 2| nusikvatojo iš visos širdies tokiu nervingu širdies balsu, jog net klausytojus
3686 5| jo akivaizdoje... Ir ji nervinos, bėgiojo kaip elektrizuojama.
3687 5| atvėsti.~ - Aš tau nieko ir nesakau. Aš juk tik apie tavąjį
3688 5| Sėdėjo gale stalo, nieko nesakydamas, pergelta širdimi ir kaip
3689 2| Be to, jos veidelis buvo, nesakysime, gražus, tik toks baltas
3690 5| skambėjimu. Ir tas vyriškas, nesaldusis meilumas vyriškai Adomuko
3691 4| delnu nubraukdama nuo suolo nesamas dulkes ar šiaip ką, ir vikriai
3692 6| Ag mes jai niekados nesame davę nė sulūžusio dvylekio
3693 5| jautė savo vertybę, jautė nesanti nuliekamas čia žmogus. Dėl
3694 2| pakartojo tai Mykoliukas nesavomis, užtirpusiomis lūpomis.~ -
3695 3| žemę visam kaimui. Kiti juo nesekė, neišmanydami ar netesėdami.~
3696 2| Mergaitės veikiai sensta. Kad nesentų, vienas tėra vaistas - ištekėti.
3697 2| taip pat būtų pravartu, kad nesentumei, jei tai tikras vaistas
3698 2| tu jo turbūt nė karto dar nesi tuo vardu pavadinusi. Pabūkime,
3699 5| didelis su juo lygiai, niekuo nesidėdamas, šnekėjos. Iš pradžių Adomukas,
3700 2| ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama.~ Štai jis
3701 6| lietuvis mėgsta, kad ir nesidomauja, bet tik ko permetus; nors
3702 5| tolimąsias praviras duris jų čia nesiekė. Tai jie buvo raudonai nušviesti
3703 6| tiek metų riejo ir pjovė nesigailėdamu, vis dėlto negalėjo jos
3704 2| mylėjai ir tebemyli. Tebemyli, nesigink! Jis geras. Jis tau yra
3705 6| Žiūrėk, užpulta ims ir nesigins. Ką tada bedarysi?~ Ak,
3706 2| vaiso nesididžiuodama, nesigirdama.~ Štai jis pagrįžo iš
3707 5| paliesta širdies styga. Tai nesigraudino, tik akeles išvertęs trypčiojo
3708 2| kampanijos vaisiai. Taigi nedūko, nesikeikė, ypač niekas nebūtų pasakęs,
3709 2| Mykoliukas nėjo, niekur nesikišė, niekuo nesisielojo. Tėvų
3710 3| prasivardžiavo. Priprato nesikišti. Be balselio žygiavos, savo
3711 5| susisuka kaip audra ir, nieko nesiklausdami, pagrobia iš jų globos įspėtąjį.~
3712 2| nebuvo vietos: jie čion nesilankė.~ - Ak, sesel, kur tu
3713 2| pat, kaip tuo pradėjimu nesiliaudamas čirškia jo gamtos brolis
3714 5| uvėrią bobą... Gi dudenti nesiliauja per visą audrą.~ Veikiai
3715 2| Severiotė, daisia, nesiliauji knarpius dirbus. Tai krembliauji,
3716 2| tebemyli ir niekados niekados nesiliaus mylėjęs.~ Parvažiavo
3717 6| dėdėmis virtusi sulig tų pačių nesimainančių tautos savumų.~ Vis dėlto
3718 5| vežėčias įstumto karsto nė nesimatė. Jį be ceremonijų apžergęs
3719 4| smakrą.~ - Iš dvaro virėjo nesimokiau. Ne tokia jau čia sukta
3720 5| maitinau ir maldžiau, kad nesimuštų. Gana man tų darbų, gana.
3721 2| užsibadytų. Mudu su Dovydu gal ir nesimuštuva, tik duonos visiems tikrai
3722 2| netrūksta. Mykoliukas jos nesipiršo, nei mėgino:kurgi jam ir
3723 2| per skruostą.~ Severja nesipriešino, lyg pajėgos netekusi; net
3724 2| klėtelės, kur niekas po kojų nesipynė... Nebeisiu į paraistę...
3725 2| tokia oda nė senatvėje nesiraukšlės.~ Visos draugės buvo
3726 2| Užmiršo, kas buvo, ir, matyti, nesirūpina, ką jis ras namie ir ką
3727 2| vestuves pagrot ir tesėjo: nesisakė, kiek jam tai kainuoja.
3728 2| niekur nesikišė, niekuo nesisielojo. Tėvų jam senai nebėra.
3729 2| tikras - Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju,
3730 6| nežinojo, ir kas atidėjo. Ir nesiteiravo. Tik dėdienės Severjos nuo
3731 5| jam duonos, kuria vaikas nesitenkino, o daugiau nebuvo ko.~
3732 2| visa to priežasties ir jos nesitvėrė, kaip, susirgęs karštinėmis,
3733 2| kaip, susirgęs karštinėmis, nesitveri mikrobų, kurie tą ligą yra
3734 2| visai nebereikiamu laiku: nesiutęs apželdamas, gavo atsiusti
3735 2| Nuostabu, kad ir jis iš pradžių nesivaizdavo Severjos ir ne joje koncentravo
3736 2| už tris, niekados nieko nesišaukdamas padėtų. Net kai tirštai
3737 6| nebaltai pavalgyti, pilkai neskaisčiai apsidengti. Nors pavalgyti
3738 6| buvę gera. Vis dėlto ji neskęsta maldingumo nirvanoje, tik
3739 4| dykaduonius ir besočius ėdruolius, neskiriant nė mergytės, kuri daugiau
3740 5| pieveles, po miškelius, neskubėdami, visur po ilgai sustodami:
3741 2| Mergų darbininkių visai neskyrė nuo bernų darbininkų. Visus
3742 2| išpešti. Džiaugės, kad dar nesmunka, ir šukavos, braukinėjo
3743 5| Tau, Adomėli, tegul galvos nesopa, kaip ten jūsų močios skaitysis.
3744 2| Šiukštų išeidama: Mykoliukas nestabdė išleisdamas; Dievas juos
3745 6| atmosfera, kokios niekados nesti kad ir labai draugingai
3746 3| mėšlais, matyt, sausai gulima. Nestigo nė vieno plaukelio, kurie
3747 4| mylinčia ranka. Savininkas čia nestojo, bastydamasis po užsienius
3748 5| mostaguoja, ragina kibti, nestovėti. Čia jo žmona švaistos,
3749 2| Niekas jo nemuša, niekas nestumdo. Vis dėlto lygiai dvare,
3750 2| kad jo šokikai ir svečiai nestumdytų, griežė griežė savąją melodiją: "
3751 2| aš, tiesą pasakius, dar nesu nė karto susitikus. Tokiuo
3752 3| jaučiams raginti. Sveiki, nesubadyti, nesuraižioti ariamųjų pasturgaliai
3753 5| nesulydom, ir nesupūdom, ir nesuganom...~ Dovydienė, gavus
3754 5| arkliais užleis ir suganys; jei nesuganys, tai bent kuokštą pagaus.
3755 4| krušnumas, lyg nevirtas, nesuglebęs. Ir visa ko su saiku - sūrio
3756 5| grasa, kad, dviem broliam nesugyvenant draugėje, galimas pasidalijimas
3757 5| kad aš jam suku galvą. Kad nesukčiau, kad neraginčiau, nerūpinčiau
3758 2| juosmens nė raišiodamas nesulaibinsi.~ Pasisuks vienas dvejetas,
3759 5| kad šienas nesupūtų... Ir nesulydom, ir nesupūdom, ir nesuganom...~
3760 5| bus jis nebe toks, kaip nesulydytas, neatsileidęs. Tai visi
3761 5| nenuganytų, kad nesuvežtų gubų nesulytų, kad šienas nesupūtų...
3762 3| Oo! Pačios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus žmogaus neglobojamos,
3763 4| naujakuriams.~ Dovydas buvo nesumatus. Jei į Rapolo baidymą skeltis
3764 2| tuo pačiu taktu, visai nesumesdamas, kam jis griežia, kas jo
3765 3| kad pavėlavęs ūkininkas nesunaudojo visų karštųjų 90 dienų,
3766 4| krembliai paslėgti po švariu, nesupelėjusiu, sausu slėgtuvu. Tereikia
3767 6| virpa vargonai, mistiškai, nesuprantamai gieda kunigas, blizga žvakės
3768 2| Argi tatai reiškė nesuprantamas mano sapnas? Ar tai ir yra
3769 2| dienos darbus padirbęs.~ Nesuprantami gamtos dėsniai ir jų pajėgos
3770 2| vienas. Kiksi ir šypsosi, ir nesuprasi, kuo jis šiandien taip patenkintas,
3771 5| nesupūtų... Ir nesulydom, ir nesupūdom, ir nesuganom...~ Dovydienė,
3772 5| jergutėliau - sulis! Pūdyti nesupūdys, vis dėlto gyvuliams bus
3773 5| gubų nesulytų, kad šienas nesupūtų... Ir nesulydom, ir nesupūdom,
3774 3| raginti. Sveiki, nesubadyti, nesuraižioti ariamųjų pasturgaliai reiškė,
3775 5| vaga, kaip iki šiol, nėmaž nesurizgęs. Tik taip neesti. Į jų gyvenimo
3776 2| teatminė iš praeities ir nieko nesurojo iš ateities. Jokių aiškių
3777 5| Duok, kiaule, kiaušinį: ar nesusipranti, ko čion mes atėjova!~
3778 2| Aužbikų kompanijėlės dar nesuskubo atidūlinti paraistėn. Oro
3779 5| jau lašnoja jau lynoja, nesuskubsite... štai tau ir lyja... -
3780 5| perlis kupečiavietes, kad ir nesuskubtumei sumesti jų į pastogę. O
3781 5| duonos neįminkau, gyvuliams nesutaisau? Bereikia tik išnešti. Yra
3782 2| kada su bet kuriuo būtų nesutikęs, susigynęs ir išsipravardžiavęs.~
3783 4| darbininkus paleidžiąs, kurie nesutiksią savo rankom jam darbo dirbti.~
3784 5| juodymą nepastūmėdamas ir nesutrukdydamas. Konstatuodamas faktą, jis
3785 4| liekni, neperaugę, žievė dar nesutrūkusi, iš kiekvieno lupk tošį
3786 5| nepjautų barų nenuganytų, kad nesuvežtų gubų nesulytų, kad šienas
3787 2| džiovininkė, ne padaryta, reiškia, nesužavėta ir dėl to nepagydomai nykstanti,
3788 4| Tik jei pavykstą duriant nesužeisti kitų dalių, ligonis susyk
3789 2| prisimerkėliai, vadinas, kaip nesveika žlibakio akis. Praktinė
3790 2| tai išaiškino: tingi arba nesveikas. Ir ūdijo juoba už tinginį,
3791 2| nerasi... Mums jis kaip ir nesvetimas, tik saviškis. Drauge augom...
3792 4| laiku, tai nė kelelių niekas netaisė. Rudenį ar pavasarį panoręs
3793 3| dirbo, kaip ir pirma, žodžio netaręs, nepaprieštaravęs. Bejausmis
3794 5| daugelio metų dalybas, kaip neteisingai vieni vis laimi, kiti pralaimi,
3795 4| dvare. Ir pats jautė, tai neteisybė, tai tuščia baimė dėl žmonių,
3796 2| negalimas, Pukštaičia už jo netekės; nei kas dora būtų, kad
3797 4| likti ant pusės valako, ypač netekti tų trobų, kurias jis tokiu
3798 2| pasidarytų jo gyvenime, jei jos netektų. Ne spraga, būtų neblikę
3799 5| kaip jam bereiktų gyventi, netekus ir to vieno savo klausytojo.
3800 3| nesekė, neišmanydami ar netesėdami.~ Brolis mirė. Brolienė
3801 3| imi abejoti, begu tik iš netesėjimo, iš per didelio sunkumo
3802 2| Ne, Mykoliuko pajėgos to netesės - išeit iš gimtosios vietos,
3803 3| nes saulė dar galinga, dar netesėsi kaip reikiant nuo jos užsidengti.
3804 2| ėjo ūkis. Jis pats matė netesėsiąs, o vesti nebuvo linkęs.
3805 3| nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Dilgės, va, dabar didžiausia
3806 2| dirbti. Tik aš, matai, dar netesiu, ir mudviem teks badu numirti...
3807 2| sveikas vaikų. Aš tam amatui netikęs ir tau kelio nepastosiu.~
3808 3| tai ji ir teko dėdei, neva netikesniam kitam darbui dirbti.~
3809 5| kurių buvo lengva pasigauti, netikėtam svečiui užsukus. Parduoti
3810 4| brolio vestuvių ir jo buities netikrumo: išvarys dvaras, tai kurgi
3811 5| sąmonės.~ Be to, mes čia netiksliai ir negriežtai esam išsitarę -
3812 3| Gavę po smūgį, jaučiai nė netimptelia. Toks jau jų rambumas ar
3813 5| funkcijas; dirbo rimtai, netingėdama, kaip paprastai dirbama,
3814 4| nėmaž negadino ir Rapolui netrukdė lepinti savo žmonos. Ak,
3815 3| neglobojamos, reikia suprasti: netrukdomos, jos seniai išvedžiojo po
3816 6| laukė marčios pareinant. Ji netruko, tik parėjusi nė valgytų
3817 2| nieko nebuvo, tai niekas ir netrūksta. Mykoliukas jos nesipiršo,
3818 2| kur, kur, kur…" Nė kiek netrukus, visas jaunimas išvirto
3819 2| daina...~ Sodžiuje gandas netrunka pasiekti patį galą. Jau
3820 2| džiaugias svetima šeima, savo neturėdamas; taigi sau daros malonu,
3821 5| grabą? Bėk patsai, Jurgeli - neturėsime kur padėti aptaisę...~
3822 2| skersomis lyg našlaitis, neturįs prie ko prisiglausti, nei
3823 5| trečias ar ketvirtas mėnuo. Neturiu žodžių sau už tai papeikti.
3824 2| gyvenimo, vaikus paleisti iš neturto į tikrąjį badą. Jis turi
3825 2| senio tijūno rungėjas, nors netyčiomis.~
3826 3| kitiems dovanoję.~ Rytas neūkanotas. Tai tik rūkas. Jo dabar
3827 5| vykino.~ Rentininkas, neurastenikas - būtų jį pavadinę sodiečiai,
3828 5| nori nenori, turi savo neurasteninį neveiklumą nugalėt ir bent
3829 6| viso sodžiaus vyrai buvo neutralūs, ar tyčia apsimetę negirdį,
3830 2| rūtelę imk niūniuoti. Rūtelės neužaldavo, tik staigiai kluptelėjo
3831 4| elgetos, plikiai?.. Javai neužauga, duona pelienė, ir tos nėra...
3832 3| gražiai atsakinėja mandagiems neužaugoms, prikibusiems pakeliui.~
3833 2| degtinės. Ji nurijo, ko neuždusdama spirito garais, ir visu
3834 4| aš vienas vargau? Sakei neužeisiąs kelio, o dabar trise užeinat...
3835 5| tai labai išmintingai, neužgaulingai. Niekam nepakyrėjo, nieko
3836 4| Tereikia pasaugoti, kad neužgautų palėsis, tai ir bus rūgštelė
3837 3| Gyvenimas tik jį persirito neužkliudydamas.~ Metai vijo metus. Keitėsi
3838 3| Perbraukė kitam. Čia nieko neužkliuvo. Tai iš viso abu du apmetė
3839 5| nepamėgdžiodama. Be to, nė vieną rytą neužmiršo jam pirmajam pakepti raguoliukų,
3840 2| jam buvo vis tasia, kas) neužmušė Mykoliuko, tik jį nutirpino
3841 5| rankeli, nė kelinėlėmis neužsimovęs, nubėgo į motutę pasidžiaugti.
3842 5| nebijojo, kad jis nenukristų, neužsimuštų ar kita ko lygiai baisu
3843 4| neprakalbino, jai kelio neužstojo. Matė Severją ir nebematė
3844 2| tik duonos visiems tikrai neužtektų.~ Taip įkalbinėjo sau
3845 2| pat striuke, nei klėtelės neužšovusi, pasileido kaip stirna šokinėdama
3846 5| nebeieškojo.~ Gudrusis dėdė, nevagis būdamas, nė nemanė savo
3847 5| nepagirtų, tai taip pat tylėjo nevaikiškai, artistiškai šaltai dirbo
3848 2| pusės žodelio. Ką valgęs, ką nevalgęs, - rytą virtas viralas jam
3849 6| įmaišė melo. Vyrui mirus, "nevalgius" į bažnyčią, destis į ss.
3850 6| kruopelės sviesto, išeina net nevalgiusi į bažnyčią; apie paskyrimą
3851 5| įsirpusių uogų. Tik tu jų nevalgysi - negardžios. Sako, nuo
3852 2| vyrai dirba, tašo ir suka, nevaliosi pašluoti, - teisinosi moters.~
3853 6| sudarę, ar pats lietuvių nevalyvumas žydus pritraukęs, kaip mėšlo
3854 2| Mykoliuk ten.~ Kai tijūnas nevaro į dvarą, brolis jį varo
3855 3| Pačepsėjus patys stojo į jungą, nevaromi ėjo namo ir iš namų. Jie
3856 4| bizūną pavartoti. Geišė jo ir nevartojo. Vis dėlto į tą laiką, kada
3857 4| tramvajaus būdą, kuria niekas nevažinėjo, valkiojo kuinas. Net graudu
3858 4| kaip žmonės gali gyventi nevedę. Tiek daug pasaulyje gražių,
3859 1| kalbėti apie tėvo brolį - nevedusį ir apie tėvo brolienę -
3860 6| teko pačiam sau vienam būti neveidmainiu teisėju. Ir Dovydai būtų
3861 2| vieni temokėjo jį pagerbti neveidmainiškai. Gerbė jį, mylėjo ir net
3862 5| Dovydienė.~ Rapolas ničnieko neveikė, bet tai jam pačiam buvo
3863 5| pyko, kam Rapolas nieko neveikia. Neberasdama, prie ko čia
3864 5| Tai nė neminėjo Rapoluijo neveiklumo, ypač kad jį daugeriopai
3865 5| žinot ir išmanyt Ir. - nieko neveikt? Iš dalies, taip. štai stačiai
3866 5| pat pradžių ėmus ničnieko neveikti, Dovydui nieko nebuvo likę
3867 5| karšinčius savaime, Dovydienės neverčiamas, net jos prieštaraujamas,
3868 5| skabinėjasi ir rauda, nors neverkdama. Adomukas, girdėdamas karštus
3869 2| beužmirština.~ Severja neverkė, iš Šiukštų išeidama: Mykoliukas
3870 2| reikiamuoju momentu nebekilo ir nevertė ko nors griebtis. Mykoliukas
3871 2| ne gyvenimas, ar jis jos neves, ar ji už kito ištekės.~
3872 3| vienišas, nes gyvenimas nevienišo jo nepadarė. Gyvenimas tik
3873 2| Mykoliukas visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs, mažiausiu žodeliu nepaprieštaravęs,
3874 4| rūgštelė, tai krušnumas, lyg nevirtas, nesuglebęs. Ir visa ko
3875 2| bruknių kvapelį, jei jo neviršijo mėtų, ramunėlių, čiobrelių
3876 2| septintajam Dievo įsakymui - nevok, net negeisk. Severja dabar
3877 3| piktai, su panieka:~ - Et, nevykėliai nebrendėliai! Tik žemę pralaikė
3878 5| privertęs, kad imtųsi visai nevyriško darbo.~
3879 2| pačius langus, nes, kad nešaldytų vidaus, buvo užšaunami lentomis
3880 4| taria šeimininkė, į stalą nešdama dubenėlį raugintų kremblių,
3881 2| darbininkės bulbakasės, nešėsi pintinėlę. Visas jos stuomuo
3882 2| buteliu degtinės kišenėje nešinas, ir išgąsdino visą Pukštų
3883 5| namo penkiais kiaušiniais nešini ir tai, girdi, dėl to tik,
3884 2| žaidžia, iš laukų jiems nešioja paukščiukus, kiškiukus,
3885 2| verkiančios pasupti. Paskui nešiojo ją ir žadino. Paskui vedžiojos,
3886 2| buvo darbų prižiurna ir nešiojos rimbą, gerbė visa Saveikių
3887 5| kalbos šiurkštumai buvo visai nešiurkštūs. Sodžius tepadyvijo jį už
3888 6| benešant, laistosi bepilstant į nešvarius, niekad nemazgotus stiklelius.
3889 6| priežodin įėjusį karčemų nešvarumą nevalos rytiečiai žydai
3890 2| puošiami žolėmis. Švęstų ir nešvęstų žolių bei žolynų buvo pilni
3891 4| eglėmis, arti kurių nė žolė nežėlė. Sodas buvo užleistas, priaugęs,
3892 2| Mozės ragų. Akys švietė nežemiška meile ir dovanojimu visa
3893 4| dramų nė artimieji kaimynai nežino, nebent kokia kūmutė paslaptingai
3894 2| ajerai baido, - stebėjosi, nežinodamos, jog blusos kiaušinius deda
3895 5| tryško lyg plieno vylos ir nežinojai, kuo nuo jų beprisidengti.
3896 2| ir nublokš į kažin kokią nežinomą šalį, į neatspėjamą likimą.
3897 4| ušsitrenkus. Jam pačiam ėjo nežinomosios, neaprūpintos ateities šmėkla,
3898 6| Ir tasai dirbtins į ją nežiūrėjimas kuo geriausiai ją įtikino
3899 3| tiesiog nei žiūrėti jų nežiūrėjo, nei paisyti nepaisė. Dirbo
3900 6| mielą dienelę, tačiau nė nežvilgterėdami į sėdinčią prie stalo marčią.
3901 2| pragiedrėjęs tipas vėl ėmė savaime niauktis. Naujas, ligi šiol visai
3902 3| glostė. Ir mylėjo juos, kaip nieką daugiau pasaulyje.~ Jaučiai
3903 6| bepilstant į nešvarius, niekad nemazgotus stiklelius. Garuoja
3904 2| Pats-Pamarneckas: kokie būtų jam niekai visi tie dvarai, kokiuo
3905 5| nutvėrusi.~ - Liaukitės, niekatauškiai! Vaikas mažas ir ligonis,
3906 2| pertarmės, ne iš pažeminimo ir niekinimo. Doras, švarus, skaistus
3907 2| užsimesti senstančiam Rapolui ji nieku būdu nagalėjo.~ Tai kaipgi
3908 5| Aš juk tik apie tavąjį niekurneivą.~ Ataušta ir Rapolienė
3909 2| gale ir visai nusinuodijęs nikociana, kad ne tie šventadieniai
3910 4| paspausdama kiekvieną ir niuksėdama viešnią į kairį šoną, kad
3911 4| grietinėtą kremblį. Dar kartą niuktelėjus į pašonę, viešnia pagaliau
3912 2| linksma, nors rūtelę imk niūniuoti. Rūtelės neužaldavo, tik
3913 2| naktis vadina "vorobjinaja noč (žvirblių naktis)". Dėl
3914 2| kaime sužadinęs ilgesį, norą eiti toliau toliau, į gamtą
3915 2| Žmonės buvo padidintais norais ir padidintu nepatenkinimu.
3916 2| išsižiodami. Ėmė drabnumas, noras virsti ant šono. Bažnyčioje
3917 2| bijoti Aužbikų kaimo. Juo norės ten eiti, juo nebeis, net
3918 5| lietuviškasis nerangumas daug gera norėti, daug daugiau žinot ir išmanyt
3919 4| pienuitas ar net tašlotas, kai norima iš jo atsigert? Aja! Bene
3920 5| vaikas zyzo ir skundės norįs valgyti. Davinėjo jam duonos,
3921 4| tik čia atsiranda, tas, noromis nenoromis, turi dalyvauti
3922 4| nebuvo matę dirbančių savo noru, ne varu, dirbančių sau.
3923 3| piršteliais, kaip ienagaliai nosiai paspausti ir energingai
3924 2| palikdama nuogas kojas. Šnirpštė nosimi, visa apdrikusi plaukais,
3925 4| nekrutėdama nuo suolo bėgti.~ - Nu jau, tai čia dabar... -
3926 2| Geišė tik ieškojo progos nubėgt į Aužbikus ir pasimatyt
3927 2| už rankos, nuo kelių jai nubiro visos smilgelės, ašarėlės
3928 2| vieną jų, pasuks pasuks ir nublokš į kažin kokią nežinomą šalį,
3929 3| žalias, dabar gerokai jau nublukęs, bet dar visai sveikas,
3930 4| Rapolienė, tuo tarpu delnu nubraukdama nuo suolo nesamas dulkes
3931 5| nebepasiremia. Tai matydamas, dėdė nubraukia jo saujelę žemiau.~ -
3932 3| veido džiūti, lyg Laumei nubraukiant jį spalvotąja savo juosta.~
3933 3| pajungus už jų, jaučiai nubrauktų į lomą visą kriaušių, ir
3934 2| į lazdynų krūmą, visą jį nudažydama raudonai. Dirstelėjo ten
3935 3| didelis skaisčiai raudonai nudažytas sviedinys, per nevalią panarintas
3936 5| nervinosi, kad jo žmona vis tai nudeda į šalį.~ - "Ajau, neparsinešiu!
3937 2| dažnai ir visas kaimas nudegdavo. Tada žmonės statės dar
3938 5| savąjį kiužį ir, it pirštus nudegęs, atačiulpė įdubusį kiautą.~ -
3939 5| atsikirsti ir viską juokais nudėti. Sakydavo:~ - Marč, tu
3940 5| mūsų taukai būtų įdirbti ir nudirbti, kad nepasivėlintume, kad
3941 3| palei pačią žemę. Nutiesia nudriekia jomis rugienas ir gaisru
3942 2| vieną kartą ir kažin kur nudulkėjo. Blogas - reiškė: neriebus,
3943 2| griausmas sugriausdavo, kai nueidavo gubų statyti: regi, kiek,
3944 5| ugnelė išsiverš ir uždegs. Nueitų į apluoką su vyteline molio
3945 6| užsidėti. Vis dar be nuovokos nuėję lig pusei šventoriaus, čia
3946 5| ir, vaiką išėmusi, lopšį nugabeno atgal į aukštą. Sugrįžusi
3947 5| neurasteninį neveiklumą nugalėt ir bent ką dirbti. Pagaliau
3948 2| Ne vieno žmogaus galia nugalėti visa susidariusi tvarka.~ -
3949 2| saujom už pakalio ir už nugarėlės. Jis myli savo brolio vaikus,
3950 3| karštuvu braukia vienam šiapus nugarkaulio. Perbrauktų ir anapus, tik
3951 5| galvažudys diržą tau iš nugaros išrėžtų. Atameni anąjį berniuką,
3952 4| žilvičių senų, kreivų, nugenėtomis viršūnėmis. Jie ypač nemalonų
3953 2| suktinai nusukė zūbelius, kaip nugriežiama lapai nuo griežčio. Nusišluostė
3954 2| pilnintelėje žmonių, jai buvo piga nugrimzti, kad niekas nepasergėtų,
3955 6| visados darė, kai jai rūbai nugulėdavo pečius.~ - Gėrusi... -
3956 2| sulysęs! Lyg Dievo munkelė, nuimta nuo kryžiaus: tiek buvo
3957 5| bejėgio miegu, silpnumo nuimtas. Jis nebejuto ar nebereagavo,
3958 2| tai težino, ir ta - tik nujautimu.~ Per dvi savaiti senis
3959 3| didumo sulyg geru kaušeliu, nukabino - prilipusį grumstelį. Perbraukė
3960 3| nuo patrešusio kryžiaus nukabinta didžiulė Dievo munka (kančia),
3961 2| pasirėmė vejos ir kažin kaip nukėlė save bent per žingsnį nuo
3962 2| sritį. Ir vėl iš ten žvilgiu nukeliauja į minią. Kaip kada tai nė
3963 2| besakyti! Jis dar kartą nukilo į tą sritį, ir to jam buvo
3964 4| laukdama kremblio ar trupinio nukrentant, idant jį ore pagautų ir
3965 2| tikro padėjimo. Taigi kaip nukrito Pukštienei širdis, pirmus
3966 5| raudona. Ji ir taip būtų jau nukritusi žemėn. Ji skirta sėklai
3967 5| padėti aptaisę...~ Ūmai nukrypo Dovydienė nuo lavono į praeinantį
3968 5| tu su vaisiais ir šakelę nulauži. Kol medelis pasigydys,
3969 5| medelis pasigydys, čia, toje nulaužtoje vietoje, jau nebebus vaisiaus.~
3970 2| dalykais. Ji ėjo, vis akis nuleidus, lyg ieškodama žemėje ko
3971 2| apsidairęs pasergėjo kitų nuliekamą, tai pasikloti, jei troboje
3972 3| nebekaitrioje saulėje. Stovi jie nuliūdę, nustoję noro augti ir bręsti
3973 6| skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas.
3974 2| savasis kailis, kuris vargu nulupti, nors ir sakoma dvaras mėginąs
3975 6| Vikšrelio nebeatskirsi nuo nulūžusios šakelės, drugelio nuo atšokusios
3976 6| įtikino šeimininkus aiškiai numanant, nebe įtariant, ji tai būsianti
3977 5| Atsakinėjo ir vis labiau siuto, numanydama Rapolą savo širdyje raginant
3978 5| Rapolai, kaip šakės mėšlo: kur numesi, ten tebrasi. Nejaugi tu
3979 2| vienas, kaip ir dabar, ir numirs užmirštas, kur arklidėje,
3980 4| iš jo atsigert? Aja! Bene numirsi...~ Rapolas tiesiog sukvailo
3981 2| netesiu, ir mudviem teks badu numirti... Ir ėmė vipčioti, nes
3982 4| gynėsi nuo pirmojo šešėlio - nuobodumo, kurs vis labiau buvo beapimąs
3983 2| trobesiai. Ir viskas mirštamai nuobodžiai, vienodai sustatyta. Tebuvo
3984 6| pradeda lyg tingėti, lyg nuobodžiauti. Vienodumas jam pakyri,
3985 4| čia, Saveikiuose - tokios nuobodžios lygumos.~ Esą tokių vočių
3986 2| dėlto jis nebuvo paniuręs, nuobodžius. Viską taisė mėlynos jo
3987 2| juo šukuotis. Plaukai - ne nuobraukos, buvo jauna, tai nepiga
3988 5| kvakšėdama, painiojas šiene kaip nuobraukuose. O jisai čia pat spirinėdamos,
3989 2| šilumą; gėrė, kol dar nebuvo nuodėmė, kurios jau tenka bijoti.~
3990 6| taip abudu nusigando, lyg nuodininkui įėjus į jų namus. Rytą nebepagorėjosi
3991 5| žiurkžolių, sutaisytų pelėms nuodyti...~ Ligi tik dėdė karšinčius
3992 2| pasidarė nejauku, lyg kas ją nuogą būtų stumtelėjęs į žmonių
3993 2| sutraukė ant savęs, palikdama nuogas kojas. Šnirpštė nosimi,
3994 5| visas gyvenimas. Liovėsi nuolatinės barnės. Gal ir buvo Dovydienei
3995 2| besėdįs ne tik drauge su savo nuolatiniu prižiurna, dar abipus tos
3996 4| pasiskelbė būsiąs čia to dvarelio nuomininkas, pradėsiąs savotiškai ūkininkauti,
3997 2| gardėsio jam nepakiša. Bene nuopelno - "dėdės", seno, bevaikio
3998 2| kiaurai klimpo, stovėjo nuostabiai gražiame kalne, ne kalne,
3999 2| riktelėjus nutilo, ir Rapolas be nuotokos pulte įpuolė į vidų, uždusęs,
4000 2| ir užeidavo. Tai jo buvo nuovada. Čia nieko keista. Tik šitiems
4001 2| rūpesčiais, kad visi iš jo nuovados būtų laiku atėję į darbus,
4002 4| parašo ir raštu. Miesto nuošalėliuose atsitinkančių dramų nė artimieji
4003 4| skirtumų miestuose.~ Tokiame nuošalėlyje buvo ir Saveikių dvaras.
4004 5| sėdėjo ant savo skrynios nuožmių Dovydų kieme? Ji nebūtų
4005 3| ir savo papratimu ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi.