| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Juozas Tumas-Vaižgantas Dedes ir dedienes IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
bold = Main text
Part grey = Comment text
4006 2| Krito miegan ir tuojau nuplaukė į tokias karalijas, į tokias
4007 5| Štai tu kažin kam plėšte nuplėšei šaltekšnio šakelę. Gal dėl
4008 5| akys nebemirkčiojo. Lavoną nuprausė taip šaltai, kaip mazgodavo
4009 5| puodu žarijų, kad speigas nupultų, arba į lietų su skėčiu
4010 2| Atminęs "gaspadoriaus" nupuolimą, Mykoliukas net visas nutirpo.
4011 2| pabučiuoti.~ Geišė visas nuraudo. Pagrobė mergaitę už rankos,
4012 5| Neskauda ir krembliui, kai jį nurauni. Jo amželis trumpas, valandomis,
4013 5| nieko gera nepadaręs. O nurausi, išrūginsi - širdelę kam
4014 2| Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu, nes tavo dvi akelės gražesnės
4015 5| dabar, Dievulėliau... Ir nuriedėjo seneliui ašaros. Giliai
4016 2| stiklelį bjaurios degtinės. Ji nurijo, ko neuždusdama spirito
4017 5| taria pagaliau, ūmai nurimdamas, pilniausia rezignacija
4018 4| ištikimiausios tarnybos dvarui, nuritino pakalnio, per tą Rapolienės
4019 3| velėną.~ Stačia galva nuropojo atkalne lig paantvalnio
4020 3| nusišniurkščius, kol juos nusausini šiurkščiais kaip karštuvai
4021 5| man, dieverėli, jei kuo nusidėjau! Atleisk man, nabadėlei,
4022 2| neišmanė, dėl ko, kuo ji nusidėjusi. Ir perpietėmis, kada pareina
4023 2| susilaukt iš savo draugės jis, nusidėvėjęs vyriškis. Tirpo ir iš baimės,
4024 2| užmiršęs. Tad griebė jį nusigandęs ir pagavo linksmai čyruoti: "
4025 2| veidelis, lyg išblyškęs nusigandus. Graži graži lietuviškai
4026 6| tarė Dovydienė vyrui visa nusigandusi.~ - Girta! Te tau...~
4027 4| svogūnais.~ Viešnia ūmai nusigąsta.~ - Ką čia, sesele, prasidėsi
4028 2| Mykoliukas lyg kažin kur nusigręžė, šnibžtelėjo Severjai:~ -
4029 2| Jautė ją grįžtant, nors buvo nusigręžęs, jautė artinantis, kaip
4030 3| klėtelę, drauge su šaliku nusiimdavo ir į gembę ligi kito karto
4031 2| visi tie dvarai, kokiuo nusijuokimu juos pablokštų Severjai
4032 2| saulės patekėjimo iki pat nusileidimo ar net sambrėškos. Darbas
4033 5| kunigo ant Geišių namų tyliai nusileido šmėkla. Lyg juodas juodas
4034 2| ir ūpu, jog ji, vos tik nusileidusi nuo kalno, tuoj imdavo suktis.
4035 5| Gal tau visas liežuvis jau nusilupė nuo kartumo, kad taip jį
4036 2| Kad būtų griaudę, būtumei nusimanęs esąs karo lauke per artilerijos
4037 1| pirkioje ūžia, ir drauge malonu nusimanyti, kad kur tik pasisuksi,
4038 4| kuri, rodės, pagriebs ir nusineš kur į pragarus.~ Kaip
4039 5| nieko neatsakę, išnyko, nusinešdami šmėklos žvilgsnį.~ -
4040 6| išsigerti, pabaigti atgauti nusinuobodžiavusią žemės ūkyje širdelę. Spūstis
4041 2| Gal būt galų gale ir visai nusinuodijęs nikociana, kad ne tie šventadieniai
4042 2| prisipešiojo arklio ašutų smuikui, nusipirko kanifolijo. Iš viso to negudraus
4043 2| atiduotų už tai, kad tik galėtų nusipiršti Pukštaičią.~ - Nebeesmi,
4044 3| nevalią panarintas į vandenį. Nusiprunkščiusi, dar visa šlapia, jau šauna
4045 6| TAS VIENAS NUSIRAMINIMAS ~ Darbštūs ar tinginiai,
4046 5| Dėde, - sako, - aš nusiraškiau štai žemuogėlę. Ar ir jai
4047 2| žmogus tuoj siekia jo - nusiraškyti ir pavarčius pavarčius numesti,
4048 2| juokai - keturi varstai nusispirti! Pasileido plaukus, ilgus,
4049 2| patriotas "myli" lenkę, aiškiai nusistačiusią prieš jo idealus, prieš
4050 2| šerinį šepetį sakuotu kotu, nusistebėjo, kaip jis gražiai, sumaningai
4051 4| pasakų klausė, tik patys, kur nusisukdami, pašnibždomis tarės ir mitingavo.
4052 5| šiandie labai gerai buvo nusiteikusi, sulaukus šventų Velykų.~ -
4053 2| Tijūnas Rapolas, geroką bizūną nusitvėręs, rūsčiai ir rimtai vaikčiojo
4054 5| pritaria dėdė.~ Adomukas nusitveria per aukštai ir nebepasiremia.
4055 5| paėmęs jį už rankos, veste nusivedė į klėtį, kur stovėjo senovinė
4056 2| neapsakomai prietelingai nusišiepdamas. Ir klastelėjo kiek į šalį,
4057 2| nugriežiama lapai nuo griežčio. Nusišluostė ir taip pat išėjo į namelį,
4058 3| daugiau darbo užduodami nusišniurkščius, kol juos nusausini šiurkščiais
4059 2| buvo anąkart kilstelėjęs ir nuslūgęs, šiuo kaip tik reikiamuoju
4060 3| ragą dešine, kaire žemai nuspaudęs antrą ragą, idant velėna
4061 5| su Velykiaus dovanomis, nustebino ir jį, kaip ir motutę, neregėtu
4062 5| Bet jis vis sėdi kaip nustėręs ir tebemato, ko kiti nemato.
4063 2| Aužbikus.~ Pukštų samdiniai nustėro.~ - Tijūnas! Pats dvaro
4064 3| saulėje. Stovi jie nuliūdę, nustoję noro augti ir bręsti kaip
4065 2| pasirodė ataušęs ir skanumo nustojęs, - išėjo į apluoką ir užsirėmė
4066 5| vasara, ir vėl bus gera, nustos liję savaime, išdžius javai
4067 2| ir visu delnu suktinai nusukė zūbelius, kaip nugriežiama
4068 5| ir ji, kai palenki, visai nusvyra.~ - Ne, geriau aš lazda
4069 5| Vakare dėdė Rapolas nutaisė Adomėlį ir išsinešė jį su
4070 2| Eisiu pasikviesti.~ Nutarė ir... nebėjo.~ Numanė
4071 3| strėles palei pačią žemę. Nutiesia nudriekia jomis rugienas
4072 2| aidėjo, net žiogai buvo nutilę. Griežė įsižiūrėjęs į ateinančią
4073 4| šokinėt, ir atkirto:~ - Nutilk, kvaily! Aš ir pats, daisia,
4074 2| tikslo, o Mykoliuko muzikai nutilus, ir visiškai buvo sustoję,
4075 2| neužmušė Mykoliuko, tik jį nutirpino kaip perkūno srovė, ir nebežinojai,
4076 3| nebečiupinėjo. Tai skripkelės. Kai nutrūko stygos, jam paskutinį kartą
4077 3| jaunų dienų darbo skripkelė nutrūkusiomis stygomis, iš antros pusės
4078 5| užsimušęs, kad motina nebūtų nutvėrusi.~ - Liaukitės, niekatauškiai!
4079 5| tokios brangios šventės nutyli. Jai gera, kad jos Adomėlis
4080 2| Severja kaip paprastai buvo nuvargus dienos darbais ir miegan
4081 4| nepaklusnų piemenį vėl už ausies nuvestų savo vieton. Valgyti, prisispaudus
4082 2| Geišės paslaptį, kuri, ji nuvokė, arti palies ir ją pačią.
4083 2| pavarčius numesti, kad be laiko nuvystų, jau užmirštas.~ Ką jiedu
4084 3| nuo prikepusio mėšlo ar nuzuzinti, besikasant į tvoras ar
4085 2| užsiklojęs tik ligi kelių, nušalusiom kojom ar susitraukęs kamuolin...
4086 2| kaip ji priilsusi ir visa nušilusi. Gulėjo kniūpsčia ant grindų
4087 2| nepajuto reikalo iš ten nušliaužt į žemybes kažko atsiimti.
4088 3| plaukelio, kurie būtų buvę nušutę nuo prikepusio mėšlo ar
4089 5| nesiekė. Tai jie buvo raudonai nušviesti ugnelės ir tikrai rodėsi
4090 2| ir gaidžio statumu, visas nušvitęs, išėjo į paraistę, pasiryžęs
4091 2| dvaro prižiurna Daisia visas nušvito, išvydęs, jog Aužbikų kompanijėlės
4092 5| čia padarius. Ūmai visa nušvitus, pasispyrė, sudundėjo aukšte
4093 3| darėsi status, kai stovėjo, nužemintai pasilenkęs, kai klūpėjo;
4094 2| Balsas silpnėja, tolyn einant nyksta, lyg Mykoliukas jį pamažu
4095 2| nesužavėta ir dėl to nepagydomai nykstanti, buvo tokio pat stipro kūno,
4096 2| Vis tiek Geišių baigia nykti šeima, bebuvo likę vienu
4097 4| šiaip jau gražu ir vis dėlto nyku ir svetima. Nebuvo matyti,
4098 3| inkstiras ar koks šašas. Nykščio naga, didumo sulyg geru
4099 5| šermukšniui, nei kriaušei, nei obelei neskauda, kai jų prinokusių
4100 2| tik kad akis mėgo. Gražiai obliuotos ir sandariai suleistos grindys
4101 4| saiku. Taip turėjo stebėtis Odisėjas, nežinodamas, iš ko padaromi
4102 5| per valstybines įstaigas, oficialiai, bet pro pirštus žiūrėjo,
4103 5| Daisia nemokėjo tylėti, ogi jo maža kas vyresniųjų benorėjo
4104 4| nežinodamas, iš ko padaromi Olimpo dievų maistas ir gėris,
4105 5| šuneliai ar kiti gyvulėliai ome atspėją, kam jie patinka,
4106 6| bažnyčia gyvenimo alfa ir omega, pradžia ir galas.~ -
4107 5| neg pačią motiną, ne viena omine, tik ir sąmone. Visame siaurame
4108 2| Kaziuko, nei Lauruko, nei Onutės. Onutė išskris kitur vargo
4109 3| žalios. Ar iš tingėjimo? Oo! Pačios sau paliktos, nesumaningo
4110 2| Pagaliau Rapolas pabaigė savo oracįją:~ - Gi tam, kvailiuk,
4111 5| tai lyja. Negi bėgsi žiemą oran su puodu žarijų, kad speigas
4112 3| jaunesnioji karta. Pramoko ir orės, tai ji ir teko dėdei, neva
4113 2| kiauras dienas šeima buvo orie. Tėvas su sūnum dirvoje,
4114 3| Galvos lyg pačios savaime oru plaukia, pamažu, užsimerkusios,
4115 2| savęs taip gražiai žaidžia? Ot, kad jos užšoktų man ant
4116 2| tol matyt, ar kur girelė ošia. Nei jis pavydėjo, nei kelią
4117 2| savo galvą pabalusiomis it ožio akimis. Atsilošė į sieną,
4118 3| lyg Čiurlionies paveiksle ožragiai. Tau rodos, lyg iš už kalno
4119 5| ir paraukšlintas kairysis paakys tereiškė skaudų išmetinėjimą.~
4120 3| galva nuropojo atkalne lig paantvalnio ir vėl sustojo; čia artojas
4121 2| Kad tu, Rapolai, nors kiek paarėtumei, tai mudu valaką išgyventuva
4122 5| džiaugsmo turi. Vienas jau paaria, kitos žlugtą jau pažlunga,
4123 2| voromis po du, po tris. Jauni, paaugusieji ir net seni slenka Mykoliuko
4124 5| vaikas storžievis, nemokša, paaugusių nepagerbia. Jam kitą kartą
4125 2| jei vilkas, meška - am? - pabaidė Geišė Severją, kaip baido
4126 5| gerbės, ruošės į darbą.~ Pabaigai ginčų Dovydienė turėjo vieną
4127 4| tebesudėtom ant krūtinės, pabaigdama jau silpnai priešintis:~ -
4128 2| akimis susikalbėti, kai pabaigdavo rietimą austi, kai griausmas
4129 5| pataikaudama savo pačiam, pabaigei jį tvirkinti. Nejaugi tau
4130 2| kibino.~ Taip jis ir būtų pabaigęs amželį, kad raganos, kurias
4131 5| kaip jis vyksta ir kada jis pabaigtinas negaišuojant. Jam be galo
4132 2| prapliupo verkti: taip jam pabaiso vienam gyventi ir vargti.
4133 2| žolių bei žolynų buvo pilni pabalkiai. O viduryje gražiai atsišvietė
4134 2| Sienose, grindyse nė dulkelės; pabalkiais, sąsparose nė vortinklėlio.
4135 2| sunkiai atsvėrė savo galvą pabalusiomis it ožio akimis. Atsilošė
4136 2| darytoja. Taigi net dabar čia pabarėje, nedirbamą dieną, toli nuo
4137 2| kai motina vieną kartą pabeldė į sieną, po valandos antrą,
4138 2| motina. Ji tenkinosi, kumščiu pabeldus į galą, prie kurio viduje
4139 2| ruduokių, grūzdžių, paliepių, paberžių? Nors šiandien penktadienis,
4140 2| kokiuo nusijuokimu juos pablokštų Severjai po kojų. Te, žinokis,
4141 2| gintis.~ - Severiut, ar pablūdai? Gi tai aš, daisia, Geišė,
4142 2| lūpose.~ Ir ėmė jį kaip pablūdusi bučiuot, į save spaust,
4143 2| Geišė jos taip nėra nė karto pabučiavęs. Nuo Geišės akys temo, nuo
4144 2| už kaklo. Kiekvienas jos pabučiavimas buvo jam dar vienas svajonių
4145 5| vieno kiaušinio duoti. - O pabučiuosi, širdį sau palenksi, vėl
4146 5| Dovydienė, ragindama jį, kad pabučiuotų kunigui ranką.Pabučiavo
4147 2| atsakyti, tai tik pirštais pabūgnijo į stalą. Tarp jo ir broliuko
4148 2| nesi tuo vardu pavadinusi. Pabūkime, daisia, nors vieną dieną -
4149 6| žmogus vos kvapą atgauna; pabuvę viduje lėpsta, kad ir mažai
4150 2| ir saldinęs. Tik gerokai pabuvus, striktelėjo prieklėtin.~
4151 3| sutiko ir kits kitą mėgo. Pačepsėjus patys stojo į jungą, nevaromi
4152 4| dirbančių sau. Jie visi tan pačian balsan šaukte šaukė - žmonių
4153 5| nesakydama, pasiėmė tas pačias namų ruošos funkcijas; dirbo
4154 4| slapstosi nuo jaunos savo pačiutės... Ar ne nuobodu vienai?..~
4155 2| kanifolijo. Iš viso to negudraus padargo dabar jis moka gauti melodiją,
4156 2| giliai tikėjo, nebūtų jo padariusios; reiškia, sužavėjusios visai
4157 4| Odisėjas, nežinodamas, iš ko padaromi Olimpo dievų maistas ir
4158 2| aiškiai pajuto, jog nuo tų "padarų" nėra vaisto; ar, tikriau,
4159 3| ėjo.~ Nežinia, ar tai padarydavo valandos rimtumas, ar šaliku
4160 2| bet reiškė geležinį kūno padarymą ir jo patvarumą. Rodės,
4161 2| šv. Dvasia ar karvelis, padarytas iš žąsies kiaušinio. Indauja
4162 5| skatiko, ne daugiau, o visa padarytoji žala verta grivinos, ne
4163 5| pakepti raguoliukų, padažyti padaže ir pašerti, kad ne taip
4164 5| pirmajam pakepti raguoliukų, padažyti padaže ir pašerti, kad ne
4165 2| plienine merga? Ir kur ją padėčiau? Pas Dovydus jau ir be to
4166 2| brolienė kas šeštadienis padeda jam, jei turi prasiskalbus,
4167 5| savaimingai, tam pačiam sodžiui padedant ir tarpininkaujant. Sodžius
4168 5| sūnus už dėdę būtų galvas padėję. Kas juodu suderino? Žinoma,
4169 5| mažutis. O man kas? Ar mano padėjimas geresnis, kad sveikatos
4170 4| kumetyne ne tik aukštesniu savo padėjimu, bet ir asmeniniais savumais.~ -
4171 4| laukė, tačiau jo paties padėtis, tos baudžiavos padaras,
4172 2| niekados nieko nesišaukdamas padėtų. Net kai tirštai žmonių
4173 2| taip jai gera buvo šitoje padėtyje, nors ir visai nebesistok,
4174 5| dovanojusi tiems, kurie padidino jos šeimyną. Vis dėlto matė,
4175 2| Neramu. Žmonės buvo padidintais norais ir padidintu nepatenkinimu.
4176 2| buvo padidintais norais ir padidintu nepatenkinimu. Nepatenkintas
4177 2| siunčiojo jį ten, kur jis... padirba dvigubai, trigubai. Niekas
4178 5| sveikatą, ir aš tiek pat padirbsiu, kiek tu, kiek ir dirbau
4179 3| liepti, kad tą ar kitą darbą padirbtų, kaip ir pirma, kaip ir
4180 3| ir ramina. Paskui čia pat padirvyje susitraukęs snūdo ar savo
4181 5| nosį, kuri po audros ūmai padrėko.~
4182 5| įdėtas, kuriuo kabinama. Dėdė padrožė šaukštu palei paviršę ir
4183 2| šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis: čiūkš - čiūkš -
4184 2| vaduoti, kaip paprastai darė, paduodamas vilties. Oras sudaro gyviams
4185 5| tam dar mergos pamatys ir padyvys. Sakys: toks jau didelis
4186 2| pusryčių, paskui kiek ilsisi paėdus, o kai saulė gerokai įkaitina
4187 2| Nejaugi būtų kur kitur paėjėję? Ir pagreitino savo žingsnius.
4188 5| nerado. Dėdė pagalvojęs paėmė gelžgalį ir juo lengvai
4189 3| Ė-ė-ė...~ Ir nueina paežin didelės, niekieno dar nepaliestos
4190 5| dirbt. Aš už du atidirbsiu pagalėdama, tik tu pasigailėk nebepagalinčio
4191 5| tokio, kurs nereikalavo pagalėjimo; rodės, gera valia virto
4192 2| metų dirbo berno darbus ir pagalėjo. Nei tijūnui Geišei, nei
4193 5| Jauna, darbšti, sparti ir pagalinti Severja ligi tik įžengė
4194 5| Ir apsidairė neva to pagalio, tuo tarpu vaikas ko neiškrito
4195 5| kažin ką. Kad duosiu štai pagaliu, tai susičiaupsite!~
4196 2| gulėti, ilgais per visą pagalviais ir minkštais patalais, kuriais
4197 5| paieškoję jo nerado. Dėdė pagalvojęs paėmė gelžgalį ir juo lengvai
4198 2| jo, jog skauda, net tik pagalvojus apie nebuvimą čia.~ Mykoliukas
4199 2| ženklą - bizūną.~ Be pagarbos, kurios buvo Geišių Geišė
4200 4| atsitikęs negandas tučtuojau pagarsėja, atpasakoja jį gyvais žodžiais,
4201 5| užkandos. Padėjo geros duonos, pagarsėjusios savo lydytos grietinės,
4202 2| tuoj imdavo suktis. Ją pagaudavo muzikos ūpas, išpūsdavo
4203 5| Tai dabar net kūnas jam pagaugomis nuėjo, įsivaizdinus tą operaciją.
4204 2| liūdesį ir ilgesį. Muzika pagauna sielas, užburia jas ir nebepaleidžia
4205 3| ir buvo mylimas. Saldumo pagautas, kniubo ir nebesikėlė; nenorėjo
4206 4| nukrentant, idant jį ore pagautų ir kaip nepaklusnų piemenį
4207 3| vasarojui įsirpinti. Ką dabar pagelbės jauja! Ko gamtos motinos
4208 2| skirtis su ta viena dukterimi. Pagerbė jos skausmą ir sulygo -
4209 2| kurie vieni temokėjo jį pagerbti neveidmainiškai. Gerbė jį,
4210 2| žodžių? Žodžiais ateitį pagiedos vestuvių daina...~ Sodžiuje
4211 2| vaikas buvo susirgęs. Ar jau pagijo?~ Ir jam mielai atsakinėdavo,
4212 5| strėnas, perlaužia nugarą, kol pagimdai. Paskui juos supk, čiulink,
4213 5| nemalonu! Ar ne pats velnias pagiriomis vėsinas! O, kad tave devynios -
4214 4| galva; vis dėlto esti gi ir pagirių dienų, kada prasiblaivi
4215 2| nieko atsitikę, nebūtų buvę pagiryje nei Mykoliuko, nei Geišės.
4216 2| paskui prišokęs prie jos, paglostęs ją abiem rankom, per pečius
4217 2| kąsnį kieto sūrio pakišo pagraužti. Ne, niekas jo nepamalonino
4218 2| būtų kur kitur paėjėję? Ir pagreitino savo žingsnius. Išeidamas
4219 2| nei šalta. Pasergėjo ir pagreitintą jo žingsnį, ne tokį šabasinį
4220 5| Rapolui Dovydienė, ūmai pagriebdama iš jo vaiką. Vaikas rėkė,
4221 4| ateities šmėkla, kuri, rodės, pagriebs ir nusineš kur į pragarus.~
4222 2| raistas jam taria. Gaus man pagriežti per vestuves...~ Ir atsidūrė
4223 2| tave paprašyti, kad man pagriežtumei per mano vestuves... Kodėl
4224 2| sudaro gyviams nuotaiką, be pagrindo pykina ar linksmina. Buvo
4225 2| nesigirdama.~ Štai jis pagrįžo iš bažnyčios, pavalgė, pažygiavo,
4226 2| Geišė visas nuraudo. Pagrobė mergaitę už rankos, ištempė
4227 6| Dovydai aimanoti, kas čia bus pagrobęs jų "bumašką". Aimanojo,
4228 5| ir, nieko nesiklausdami, pagrobia iš jų globos įspėtąjį.~
4229 2| kartą... paskutinį kartą pagrok man per vestuves...~ -
4230 2| paskutinį kartą per vestuves pagrot ir tesėjo: nesisakė, kiek
4231 4| pritesėsim, kur mes jus paguldysim, kuo apdengsim, jūs, elgetos,
4232 2| bažnyčios, pavalgė, pažygiavo, pagulėjo, pagaliau pasiėmė savo paties
4233 6| čia mano meilė ir visa paguoda.~ Dėdienė Severja, mirus
4234 5| aukštą. Sugrįžusi rado savo paguodėlę prilipusį prie dėdės Rapolo
4235 2| patiko, kas jį paglostė, pagyrė ar dovanų kąsnį kieto sūrio
4236 2| eilė, be galo, be saiko, pagyrimo priedų, kurie vis dėlto
4237 2| Severiutei daug meilės ir pagyrimų. O ji visai nenusimanė savo
4238 2| nenorėjo iš tos "ligos" pagyti. Kur tau! Jis to savo padėjimo
4239 2| jaunybę. Jei buvo jam lemta pagyventi dar 20 metų, tai, rodės,
4240 5| ir raktas išsinešta. Bent paieškoję jo nerado. Dėdė pagalvojęs
4241 3| pradarbus praželdžius, pagaliau pailsus, prakaituoja, net jai akelės
4242 3| tinginiui, kol jis pabaigs tą painią ir sudėtingą operaciją.~ -
4243 5| kaip višta kvakšėdama, painiojas šiene kaip nuobraukuose.
4244 3| žiūrėti jų nežiūrėjo, nei paisyti nepaisė. Dirbo savo darbą
4245 2| išdrožinėta piešiniais ar paįvairinta kiaurynėmis. Net ir grindys
4246 2| norėjo, nes jautė - ne jo pajėgoms išvaduoti Severiutė iš tos
4247 2| moteris tebebus pilna jaunų pajėgų. Ar jis nėra matęs, kas
4248 3| atsitikę, kiekvieną jos pajudėjimą. Ir buvo tiek laimingas,
4249 3| ir anapus, tik nepatogu pajungtam. Vienoje vietoje ranka kažin
4250 3| tau rodos, galingi, jog, pajungus už jų, jaučiai nubrauktų
4251 3| kitais, ir, jiems rodės, pajuokimų nesuprato, tai ir slėptis
4252 3| pirmieji mokėjo skaudžiai balsu pajuokti savo dėdę.~ Tai buvo
4253 2| tad kaip išmanydamas, o pajusi Dievo valią, vesi kvailę
4254 2| žiemą jautri nosis galėjo pajusti spalgenų ir bruknių kvapelį,
4255 3| į gembę ligi kito karto pakabindavo tą savo antrinę sielą.~
4256 4| Viską pamatė, skrynią ir pakabintą rankšluostį, net kokiomis
4257 5| tiekuo ašarų, kurių būtų pakakę jam ištisai dienai. Verkė
4258 3| pakinkliuose ir be sagtelės pakaklėje. Krūtinėje prasikėtę, rodė
4259 3| glūdumoje prieš Dievo kančią, pakalbės paprastuosius negudrius
4260 4| darbininkių. Gaudė bet kokią progą pakalbėt ir pasigirt savo žmona.
4261 2| kaip vėtyklės saujom už pakalio ir už nugarėlės. Jis myli
4262 2| tvoras. Bėgo pakluonėmis į pakalnę, į girią; ne kiauliarisčiu,
4263 2| vestuves...~ Ir atsidūrė pakalnėje, kur savo vietoj ant ežios
4264 4| tarnybos dvarui, nuritino pakalnio, per tą Rapolienės mėgiamąjį
4265 2| tokią pat negudrią, bet jam pakankamą.~ "Kai noriu, rimtai
4266 5| Dėdė davės, ir kai jau buvo pakankamai atlenktų pirštų, Adomukas
4267 2| čia daugiau beradus sau pakankinti? Geišė tyčia ieškojo priemonių
4268 5| akimis Dovydienė varstė pakarčiui kiekvieną namiškį, ilgiausiai
4269 6| išėjęs. Tiesa, kad vienodai pakarpomi vyrų uostai, vienoda visų
4270 2| Saveikius... - dusliu aidu pakartojo tai Mykoliukas nesavomis,
4271 5| dėdę rytą anksti išlydėjo pakasti.~ Šmėklą pajuto pirmutinė
4272 3| praturtę. Pirkias rukšleles pakeitė erdvesnėmis, dideliais,
4273 5| spirinėdamos, kad norsgi plakelį pakeltų, kad norsgi kartą grėbleliu
4274 5| kaip žuvims. Kodėl gi tėvas pakenčia nerūkęs?~ - Todėl, kad
4275 2| saldino, lengvino, darė pakenčiamą, net džiaugsmingą.~ -
4276 3| Mykolui; jis - nuliekamas, vos pakenčiamas žmogus šeimoje, kuriai buvo
4277 4| dėl to ir Saveikių dvaras pakentė tokį tijūną, kurio, jei
4278 5| rytą neužmiršo jam pirmajam pakepti raguoliukų, padažyti padaže
4279 2| sparnais aukštyn pamodamas ar paketinęs iš juoko ir didelio džiaugsmo
4280 4| pasirėmęs eit ir šunis lodyt, pakiemiais elgetaudamas. Akys ir skruostai
4281 2| fiziškai sopėjo, lyg gumbui pakilus. Taigi prispaudė savo paširdį
4282 2| pakaušio, sprando ligi pat pakinklių ir blauzdų. Ir pasidarė
4283 3| rusų, marškiniai plakasi pakinkliuose ir be sagtelės pakaklėje.
4284 2| įsinešęs vidun visą naštą pakinktų taisyti, piktai atšovė:~ -
4285 3| Už jungo, jaučių ir viso pakinkymo pagaliau matyti žmogysta,
4286 2| stumtelėjęs į žmonių būrį.~ Pakirdo Severja visa stangi, taip
4287 3| užsidengti. Šyptelės, rytą pakirdusi, ir ima rūkai skirtis, ir
4288 2| žvėrys, ir visos dvasios pakirdusios. Vis dėlto, jei būtų geros
4289 4| imliodavo ją sau ant rankų, kai pakirsdavo. Net kūdikėlio verksmas
4290 3| nemint kodėl ir bent kiek pakitėjęs.~ Artimieji ir tolimieji
4291 4| dėl žmonių, jis žmonėms pakiša savo paties baimę, ir naudos
4292 2| dovanų kąsnį kieto sūrio pakišo pagraužti. Ne, niekas jo
4293 5| nuomonės apie savo vyrą. Ji paklausta nebūtų ieškojusi nei jo
4294 2| dirbu", jog net margis, paklėtyje pasliukas gulėjęs, kilstelėjo
4295 3| lova labai retai mainoma paklode (ančvilkalas dažniau). Priešais
4296 2| kelius ne pastatęs, tik juos paklojęs minkštoje pievoje. Sėdi
4297 2| Mykoliukas per savo atšlaimą į pakluonę, takeliu į kalną, leidžias
4298 2| išmintingesnės, doresnės, tėvam paklusnesnės...~ Biro Mykoliukui visa
4299 5| Na, mušk, - tarė paklusnus dėdė, labai žemai pasilenkdamas,
4300 5| trypčiojo tarp žmonių kaip paklydęs šunelis, tai vienam dirstelėdamas
4301 2| rytą girioj, ir triskart pakratė rankeles, kaip gindamasi
4302 4| vandens, nebenorinčio atmušti pakraščių žilvičių, kuriais buvo apžėlęs, -
4303 2| turėjo prieš tai suskubti pakrembliauti. Vis tai, - kaip paprasta.
4304 2| krosnies tiesiai palubėn, pakriautėn, kur buvo prikraunama pliauskių
4305 2| juokas pagavo ir Severją. Pakrizeno ir ji. Pagavo ir Mykoliuką.
4306 3| sunkumo jaučiai vos vos pakruta ir tokią kančią reiškia.~ -
4307 5| įritino į lovelę, kur, dar pakukčiojęs valandėlę, užmigo bejėgio
4308 5| bailino, juo ji stvėrės to pakumpusio senio kaip skenduolis plūduriuojančio
4309 5| virti, tai ar savo plaukais pakursi pakriautę? Ir pakriautė
4310 2| ir labai intriguoja.~ Pakviesta šokti betgi atsijokėjo,
4311 6| nuobodžiauti. Vienodumas jam pakyri, kaip ilgokai sėdint ant
4312 3| persvertas per žagrės galą. Palaidi, ant kelinių išleisti, kaip
4313 2| panaši į vantą. Ji buvo be palaidinės nažutkos, skiriamos, kaip
4314 2| savo tarpe drąsesnės. Jokio palaido žodžio... O kad griežia!
4315 2| šliukšėjo čia pat į aslą; kad palaidos, nebesuplūktos žemės duobutėse
4316 3| ganyklą.~ Abudu jaučiu nė palaidu nebesiskyrė, vis jungu ėjo,
4317 2| paveikslų: Dievo kančia, palaiminimas tiems namams, šv. Jurgis
4318 2| stalą, suolus, langus ir palanges Severja temazgojo vos keletą
4319 2| jei dar ne žodžiais, tai palankumu apsiėjime su juo.~ -
4320 5| Na, eikiva! - tarė.~ - Palauk! - sustabdė jį dėdė . -
4321 4| Saveikiuose! Jie visi trys buvo palaukėmis ir lyg sodinte prisodinti.
4322 5| sudavadytų? Žiūrėk, kiek kumpių, palčių ant trobos rūksta, kiek
4323 3| temiegojo dvejetą valandų, paleidęs jaučius pusryčių ganytis.~
4324 4| laikė didžiausia savo laime: paleidimas iš baudžiavos.~ Jau nuo
4325 5| kodėl to nepadaryta tuo paleidimu.~ Rapolui nebuvo vis
4326 4| pykčio ir baimės. Ir kai paleido savo bumą, tai kūliu išvirto
4327 4| įtikinėjo jį, jog žmones "paleidus", ne jis gaus badu stipti,
4328 2| nebepakenčiamą lermą, buvo paleidžiamos palesti. Jos čia, asloje,
4329 4| senuosius tarnus ir darbininkus paleidžiąs, kurie nesutiksią savo rankom
4330 4| Nepaleisi, kils revoliucija. Paleisi - vėl nieko gera: "žmonės"
4331 5| ir pradžiūvęs. Dar kartą paleisk ir drąsiai kraukis į galą:
4332 3| Brolis, iš baudžiavos paleistas, ėmė sparčiai gerėti. Atsirado
4333 2| niekuo negalėjo sodžiui palengvinti, tai bent rūpinosi niekuo
4334 2| lietuvaičių, kuprelė buvo, lyg palenkdama galvą sprandelyje.~ Severja
4335 4| Kieno širdžių nebuvo jie palenkę Severjai dar Aužbikuose!
4336 5| daug daugiau, ir ji, kai palenki, visai nusvyra.~ - Ne,
4337 5| O pabučiuosi, širdį sau palenksi, vėl kiaušinį gausi, ir
4338 4| ir visiškai jis užkišti palėpėn: baudžiauninkai pabaigė "
4339 4| pasaugoti, kad neužgautų palėsis, tai ir bus rūgštelė nepagedusi.~
4340 2| lermą, buvo paleidžiamos palesti. Jos čia, asloje, rasdavo
4341 5| žmonės. Eina kruta, kad ir paliegę, ką galėdami, dirbinėja...~ -
4342 2| valgo - valgo, bet ligi tik palieka vienas pats be nieko, kniaubias
4343 5| gi tu taip ūmai mus dabar palieki? Ar tau nepatiko baltoji
4344 2| grietinės ir apdažydavo paliepę ar grūzdį, kol uždės ant
4345 2| paslaptį, kuri, ji nuvokė, arti palies ir ją pačią. Krito miegan
4346 5| būtų ir ašaringa, kad būtų paliesta širdies styga. Tai nesigraudino,
4347 2| Severją sakydavo, tereikią paliesti siena, ir ji tuoj ant kojų:
4348 4| Laiko nėra. Antai vaiką palikau geldoje, katilėlį ant vąšo.
4349 2| duknas sutraukė ant savęs, palikdama nuogas kojas. Šnirpštė nosimi,
4350 4| šmūkštelės susigėdęs į pasuolę, palikdamas bevypsančią, dar labiau
4351 5| atėmė tą vieną kūdikį, palikdami tokią tuštumą, tokią bedugnę,
4352 5| susiveža namie džiovinti: paliksi lauke, tai kiti arkliais
4353 6| Tiesa, kad ji šventą dieną palikta namie būtų jautusis lyg
4354 5| Rapolo lavonas stingo paliktas. Kunigas įėjo į seklyčią
4355 3| tingėjimo? Oo! Pačios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus
4356 5| Giliai giliai jis atsiduso, palingavo galva ir baigė:~ - Nei
4357 6| Ir čia visi žmonės palinkę, tik ne į vieną punktą,
4358 2| ne vyrišką raumeningumą. Palinkęs sprandas, kai žiūri iš kupros,
4359 4| skruostai jam pabaigė dubti. Jis palinko pečiuose. Kojos pynės. Nebesišiepė
4360 2| liemenų, ne už rankų plaštakų, palinksta viena į kitą galvom, plačiai
4361 5| mano mažutėli, pasupsiu, paliūliuosiu, tai ir bus geriau. Koks
4362 6| negautų savo bažnyčioje mūru paliūliuoti, šilti ir prakaituoti.~
4363 2| plakės iš krosnies tiesiai palubėn, pakriautėn, kur buvo prikraunama
4364 5| trenktų.~ - Tai, kad palygino save su perkūnu! Sakykit
4365 3| kartais vieną, kartais antrą palytėdamas. Jautė, kaip tai jo draugams
4366 2| atsisėdo šalia ir lengvai palytėjo Mykoliuką už peties.~ -
4367 5| tiek pat atsieina su stogų, pamatų, krosnių taisymu. Ir daug
4368 3| lomoje būdamas, nes prieš pamatydamas ilgai ilgai girdėjai iš
4369 5| kelinių? Po tam dar mergos pamatys ir padyvys. Sakys: toks
4370 6| neperžengia. Ir labai būtų keista pamatyt suartame pūdyme - baltuojančią
4371 2| kiemą. Jei buvo nedaug, pamazgojus dubenėlį ar ką kita, tingėjo
4372 3| laukų darbų, tiesa, jau pamažėjo. Beliko bulbės. Vėlybieji
4373 5| pasiramsčiuodamas, jei nori savo dėdę pamėgdžioti, - pritaria dėdė.~ Adomukas
4374 2| tarnaitės, kurią jis dideliu pamėgimu veda ir santaikoje sugyvena?
4375 2| spinduliai atsidurtų į jį. Pamėgino vėl užsimerkt, juk šiandien
4376 5| Prašom gi kunigėlį pamėginti mano grietinės! Žinia, kol
4377 3| pašaras. Nebent jaujoje dar pamėginus prinokinti...~ Lyg žali
4378 2| apsikabino, prispaudė, pamielavo, kaip ir rytą. Severja ir
4379 5| šnekaus savo auklio. Ir pamilo jį didesne meile neg pačią
4380 3| Ir skubinos į laukus, į pamiškę, kur nėra žmonių, kur jautėsi
4381 2| malūno sparnais aukštyn pamodamas ar paketinęs iš juoko ir
4382 2| davinėjo pirmąją meilės pamoką.~ O gal nebe pirmą? Ag
4383 2| Vykino iš Geišės gautas pamokas. Geišei ji meile neatsakydavo
4384 2| galvoti. Ją tik gyvenimas pamokė, jog gali būti lygiai galingas
4385 2| kunigas nervingai pasakė pamokslą: visus išpeikė, išbarė,
4386 5| giesmes, praklausė ilgojo pamokslo, prasvajojo su dangaus angelais;
4387 2| Mykoliukas, jai rodės, jokių pamokų jai nedavinėjo. Kas buvo,
4388 2| vienatinį kartą per visą amžių pamylavo, pamylėjo, tai, kurią jis
4389 2| kad jį kas kitas pašertų pamylėdamas ar kaip kitaip. Pagaliau
4390 2| per visą amžių pamylavo, pamylėjo, tai, kurią jis vieną vienatinę
4391 5| tau lazda. Jok raitas, su panaberija. Berniokas esi, tai kavalierius.~ -
4392 4| jai nebuvo parėję galvon panagrinėti, koks gi tasai, kuris ją
4393 2| 1] ~ Gerokai prieš panaikinant dvarų baudžiavas.~ Saveikių
4394 3| nudažytas sviedinys, per nevalią panarintas į vandenį. Nusiprunkščiusi,
4395 2| svyrimas, ar kūnų? Ar kūnai tik panaudoja dvasių krypsnį? Kurgi tad
4396 2| ražais ir už jų sukamos. Juo panašesnės į vantas, kad šventadieniui,
4397 2| kitos užklius ar pats šokis panašesnis bus į šlubavimą. Šoka ypatingai.
4398 2| Pukštaičia mažiau už kitas buvo panaši į vantą. Ji buvo be palaidinės
4399 5| svaidyti, tvoromis jodyti ir panašiai. Visa to dėdė, kai jo globoje
4400 5| sunkesnėmis ligomis. Rapolas buvo panašus į perlūžusį pagalį: perlūžime
4401 3| kaip pirma; dabar juoba panėšėjo į juosimąją juostą, ne rišamąjį
4402 6| dar nėra tikrumo ir teisės paniekinti tą žmogystę, kurią tiek
4403 4| žemėn ir neatsitiktų tokios paniekos tai Dievo dovanai. Valgytoja
4404 4| netaisė. Rudenį ar pavasarį panoręs iš vieškelio į Saveikius
4405 2| užkliuvo. Uostai šepečiu panosėje, nes karpė nuo burnos, kad
4406 5| nedaug. šienelis gražus, panuovalinis, jau ir pradžiūvęs. Dar
4407 2| jau savo griežtuvėlį esąs panuovalyje padėjęs ir visai jį užmiršęs.
4408 2| daisia, būtų kvailės bobos į paodį lindusios, senai jų būčiau
4409 2| plūktinė. Visą žiemą pečeliuje (papečkyje) laikomos vištos, kai imdavo
4410 5| Neturiu žodžių sau už tai papeikti. Bijau, kad sutrūks santykiai
4411 2| savo raugintais krembliais papenėti. Tačiau gal dar liko.~
4412 5| vaiką jis šėrė. Tegu jį papeni, tai nė bulbių nereiks.
4413 3| egoistai - vėl savo vaikelių paperėti, Lietuvos duonelės atsivalgyti,
4414 5| patenkintas, kai maža būdavo paperų, kai linamarkos nepatvindavo
4415 2| Moterų jis ne tik nebuvo papiktinęs, nė nematęs. Mergų darbininkių
4416 2| asloje, rasdavo saujelę papiltų grūdų, patrupintų bulvių,
4417 5| pavartė abudu kiaušiniu, papliaukšėjo liežuviu ir tarė:~ -
4418 3| vilkai papjautų!~ Ir papliauškėja baisiąja disciplina. Gavę
4419 2| vieni. Andai neiškenčiau ir papliauškėjau delnais. Tai žlebt žlebt
4420 2| blusų.~ Pagaliau stambių paplokščių akmenų takas per purviną
4421 2| tikrą vietą ėjo, ašaromis paplūdusi. O ką gi besakyti, už tarno,
4422 2| Mykoliuko, nei Geišės. Bėgo paprastais takais, paprastu atspėjamu
4423 5| greituoju sukalto, giliai į paprastas vežėčias įstumto karsto
4424 3| botkočio gale nebūta nė paprastojo, jaučiais ariant, akstino,
4425 3| prieš Dievo kančią, pakalbės paprastuosius negudrius savo poterėlius,
4426 2| pintis bizus. Į galus įsipynė paprastus kasdienius pilkus raištelius,
4427 4| žmogų pažinti kitame gale. Papratus prie ankštų savo kiemelių,
4428 2| į tokį tirštimą? Nebent paprašius ponas, kad "pavelytų" vesti.
4429 2| linksmintojau... Agi aš ketinau tave paprašyti, kad man pagriežtumei per
4430 3| išsitempė, nebebuvo toks papuręs, šiltas ir gludnus kaip
4431 2| sugrįžus, nebereiktų gaišt, tik papusryčiauti greituoju ir tekinai į kelionę:
4432 5| kalbėjo dėdė Rapolas, jau papusryčiavus su pargrįžusiais iš bažnyčios,
4433 6| kaip rugių baras, smarkiai papūtus audros viesului. Visi laukia
4434 5| begales išmintingų patarimų ir paraginimų, pats jų negi vykino.~
4435 2| juo nebeis, net reikalu paraginti į bet kurį dvaro žygį ar
4436 2| ir visai nebesistok, lyg paralyžius būtų ją palengva ėmęs ir
4437 2| geras! Jau tokio kito visoje parapijoje nerasi... Mums jis kaip
4438 6| eilės. Gyvumas veiduose, net paraudę. Akys blizga, lūpos praviros,
4439 2| laiką seka atsidėjęs ir net paraudęs Saveikių dvaro tijūnas,
4440 2| kojų žemė linksta. Akys paraudo, liepsnos prieš akis draikos.
4441 5| bent kiek atatemptas, ir paraukšlintas kairysis paakys tereiškė
4442 2| žymisi moteriškas kūnas, parausvinamas sveikatos ir nepagedusio
4443 3| niekieno dar nepaliestos žolės parauti. Po gerą saują supenėjęs
4444 4| atpasakoja jį gyvais žodžiais, parašo ir raštu. Miesto nuošalėliuose
4445 2| pažadėtoji paslaptis?~ Parbėgo namo ir įsikniaubė į priegalvį.
4446 4| sielą gera valia velniui pardavęs ir jau imamas į pragarą,
4447 6| Dabar marti sėdi, kaip žemę pardavusi. Matyt, nė kąsnelis jai
4448 5| netikėtam svečiui užsukus. Parduoti nebuvo ko, ir temokėjo po
4449 4| Daisia kartojo savo žmonai pareidamas tai, ko buvo prisiklausęs
4450 4| išeidavo iš pirkios, juokdamos pareidavo, ir lauke būdamas vis šypsojos.
4451 5| kuriam dvaro prižiurnos pareigos tik pataikavo. Jas eidamas,
4452 2| nusidėjusi. Ir perpietėmis, kada pareina valgyt, nuėjo į Šiukštus.
4453 4| atlyžt ir musią kandęs pareit.~ Vis dėlto šmėkla atėjo.
4454 4| dar nė karto jai nebuvo parėję galvon panagrinėti, koks
4455 3| prikibusiems pakeliui.~ Parėjęs namo į savo klėtelę, drauge
4456 6| pareinant. Ji netruko, tik parėjusi nė valgytų nėjo, bet stačiai
4457 4| atsargoje, dešinės alkūnei paremti, kad ji svyruotų. Ir tik
4458 4| stovi ir šypsosi, ranka parėmusi smakrą.~ - Iš dvaro virėjo
4459 5| Rapolas, jau papusryčiavus su pargrįžusiais iš bažnyčios, eidamas į
4460 5| nieko.~ - Nors gi šakalių parinktų skiedryne! Žiūrėk, reiks
4461 6| svavalingai pamėgink jį parminti. Fraternitė aukščiausio
4462 2| naudos, kad jis iš dvaro parnešdavo jam kokių senų, dar stiprių
4463 5| Eitumei nors kibirą vandens parneštumei iš šulinio. Ar svirtį pataisytumei.
4464 3| Tinginiai, apsimetėliai! Aš jums parodysiu! - aiškina tau vis dar už
4465 5| Adomėlis gaus po kiaušinį, parsineš jų pilną terbelę. Tik už
4466 2| žingsniu pasileido iš miškelio parugėn. Akys jam blizgėjo, kaip
4467 2| šiandien ir jai valia ilgėliau parūgti patale. Tačiau ir per užvožtus
4468 3| pati atkalnė tebėra pilkai parūkavusi.~ Skardyje, gyvybe ir
4469 5| bobos kvailės jau turi mums paruošusios. Tik reikia geros terbos.~
4470 2| niekados nesiliaus mylėjęs.~ Parvažiavo namo. Severja, dabar jau
4471 5| šiltai išmiegojo kone lig pat parvažiuojant iš bažnyčios. Adomukas jau
4472 5| mano grietinės! Žinia, kol parvažiuosi, iškratys, - ragino kunigą
4473 6| dabar duotų savo draugei paryšėti, bet kuris bernelis puskvortę
4474 5| baltai išskalbtą ir su pasaitu. Adomukas nemažu pasididžiavimu
4475 2| pasakojąs, sudėdamas visokias pasakėčias apie seną vyrą ir jauną
4476 2| Bernelių miške aš, tiesą pasakius, dar nesu nė karto susitikus.
4477 2| tepasako, arba per daug pasako ir atvėsina vidų. Žodžiai -
4478 1| Liūdna tai bus istorija ir pasakojama toli gražu ne prie "apynio
4479 2| jis taip susirūpinęs, ir pasakojąs, sudėdamas visokias pasakėčias
4480 3| jo "piktumas", kuriuo tai pasakoma!~ Apgižo senas vienišas,
4481 5| mokinį įtikindavo. Abiem pasakos žodžiai buvo tikrenybė,
4482 5| ką?~ - Ak, tu jejem, pasakymas: gali sau gulėti! - Dovydienė
4483 3| turtinguosius ūkininkus. Pasakysime pašnibždomis - net rimčiau
4484 6| Geišien! Klausyk, ką aš tau pasakysiu!..~ - Geišien, mes visi
4485 2| apibrėžti anų laikų gyvenimas, pasakytume: minimum ištaigų, bet kokių
4486 4| gali išvysti, nėra klastų, pasalų, tai ir gelbėtis galima.
4487 4| sausu slėgtuvu. Tereikia pasaugoti, kad neužgautų palėsis,
4488 2| Rapolui rodės, jau visas pasaulis žinąs jo meilės kankinimąsi,
4489 2| dalykas, jie susidaro savo pasaulius.~ Niekur Mykoliukas nėjo,
4490 5| jų valią darai grūdelius pasėji. Jos tave skanėsais pavilioja
4491 2| drauge susitvėrus, viena pasekė. Kažin kodėl kaip tik per
4492 2| nebevienodą. Nebuvo kam pasekti ir jam pasakyti, nes jis
4493 2| šitame raiste, tai tyčia jas paseku nuėjus. Jos taip pat žaidžia
4494 4| pinigus, būstą, darbą, malkas, pasėlį. Suirutė truko bent dvejus
4495 2| jam keliais gorčiais linų pasėlio, iš ko jis gauna keletą
4496 2| kada jau, daisia, tikrai pasensta ir niekas nebegali apsirikti.
4497 2| kitomis poilsio dienomis. Pasergėję žingsniuojant tiesiai į
4498 5| žemėn. Ji skirta sėklai pasėti. Toks jos likimas, tai jai
4499 5| Dovydienės byla buvo pralaimėta. Pasibaigė tuo, jog Adomėlis ir nakvoti
4500 5| tasia, ar blogai, ar gerai pasibaigs, tai ir teiravos ir domėjosi
4501 2| padaryti, ir ji veikiausiai pasibaigtų jo, Mykoliuko, mirtimi...~
4502 6| Daug džiaugsmo, šnekų, pasibučiavimų.~ - Sveikas, sveikas!~ -
4503 6| kito. Imą po trečią - pirma pasibučiuoja ir pasisako, kaip kits kito
4504 6| susispausk, pasimieluok, pasibučiuok ar svavalingai pamėgink
4505 5| nesugyvenant draugėje, galimas pasidalijimas žeme. Valdžia, tiesa, tai
4506 3| dar čia pat, gimtinėje, pasidarbuoti, čia išsišėrus plunksnelių
4507 5| Tai tik stebėjais dabar pasidariusiu jos lėtumu.~ Šis Rapolienės
4508 2| nelaimės apauga kaip gumbas;pasidaro dalis jo sielos, padaro
4509 2| gundyti:~ - O kol tai pasidarys, tu būsi jau senas ir nebenorėsi
4510 2| sudaro, kokia didelė spraga pasidarytų jo gyvenime, jei jos netektų.
4511 2| vartoti, ne į savo skrynelę pasidėti ar išsinešti. Jo paties
4512 1| miela savo broliavaikiais pasididžiuoti. Giminės - ką daugiau besakysi!~
4513 2| avinžarnių stygoms, pats pasidirbo skrynutę, prisipešiojo arklio
4514 4| taip moka mylėti. Kad būtų pasidomėjusi Severja, būtų mačiusi Rapolą
4515 5| neužsimovęs, nubėgo į motutę pasidžiaugti. Motutė labai nustebo, išvydusi