| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Juozas Tumas-Vaižgantas Dedes ir dedienes IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
bold = Main text
Part grey = Comment text
4516 6| Pašnibždos pirmąją, žinoma, pasiekė Dovydienę, ir ji, nei gyva,
4517 4| matą, lengvai miestelius pasiekią. Saveikiškiai nebuvo suskurdę,
4518 2| Sodžiuje gandas netrunka pasiekti patį galą. Jau jis visas
4519 5| atidirbsiu pagalėdama, tik tu pasigailėk nebepagalinčio karšinčiaus...~
4520 2| apsikrovė? Vadinasi, tyčia pasigamino daugiau duonos valgytojų
4521 2| tarp savęs, riesis su tėvu, pasigers ir da, žiūrėk, savo dėdę
4522 2| Griežė lig išnaktų. Tad ūmai pasigirdo svečiams skaudus balsas -
4523 4| kokią progą pakalbėt ir pasigirt savo žmona. Senas ir vis
4524 2| dvariškis, jis galėjo dar pasigirti tuo, kad visi baudžiauninkai
4525 5| šakelę nulauži. Kol medelis pasigydys, čia, toje nulaužtoje vietoje,
4526 3| kaip jį prašinėjo jaunimas, pasiilgęs muzikos ir šokių. Antrą
4527 2| Ta įkibusi mintis, tas pasiilgimas ar ištroškimas, pavadinkime,
4528 4| to neišmanė. Ir Aužbikų pasiilgimo priežastis buvo, nujau,
4529 6| daugiau, jau užmiršta savo pasiilgimus, tik ieško, kas čia tolimesnis
4530 5| kad būtų dar sviesto! - pasiilgo vaikas. Dėdei pagailo vaiko,
4531 2| dirbsiąs jis, dvariškis. Pasiims, girdi, Severja savo skrynią
4532 3| idant laikiau galėtų juos pasijungti.~ Taigi dėdės klėtelėje -
4533 3| Vis dėlto širdingai būtų pasijuokę, jei kas būtų įsižodęs,
4534 4| negalima. Vienu matu jis pasijuto toks senas, toks jau paliegęs,
4535 5| Adomukas nemažu pasididžiavimu pasikabino terbą.~ - Na, eikiva! -
4536 5| rodikliai. Abudu likdavo taip pasikalbėję labai viens antru patenkintu,
4537 2| sėdėdamas gale stalo, šitaip pasikalbėjo su Dovydžiuku:~ - Tu,
4538 2| pasiryžęs šį vakarą būtinai pasikalbėti, ne apie piršlybas, o, ne!
4539 6| jeibes, nors gerai žinoma? Pasikartojo tai antrą ir tretį kartą.
4540 2| Tiek jo, jog bet kieno pasikėsinimas atimti tai būtų sunkiausis
4541 2| kalbėjo draugės atbėgusios pasikieminėt ir nairydamos; ne ko nauja
4542 5| ištikimybės, kuria galima buvo pasikliauti kaip mūru. Tai beklausė
4543 2| pasergėjo kitų nuliekamą, tai pasikloti, jei troboje teko gulėti.
4544 5| žibančiom akelėm.~ - Pasikurkim, - pritarė dėdė. Jis nieko
4545 5| tie mūriukai išnyko.~ - Pasikurkime, dėde, ugnį, - tarė Adomukas
4546 6| neapsakomai gera. Pirmą kartą jai pasilaidavo tai, ką ji tampriai užrišusi
4547 2| sugrįžti tuo laiku, kada visi pasileidžia miestelio link, nors lig
4548 2| Jų laipumas nepasakomas. Pasileis vyti viena kitą aplink drūtą
4549 5| paklusnus dėdė, labai žemai pasilenkdamas, laikydamas visą kiaušinį
4550 2| jos ranką, petį, kaklą. Pasilenkė jos galvelę, ėmė bučiuoti
4551 3| kai stovėjo, nužemintai pasilenkęs, kai klūpėjo; akys blizgėjo
4552 2| paslaptingai, daugiau pašnibždėjo, pasilenkus prie jo ausies, neg pasakė.~
4553 3| pagaliau matyti žmogysta, pasilenkusi žemyn ir dar perkrypusi
4554 6| audros viesului. Visi laukia pasilgę, nekantrauja. Laukimo kentėtojų
4555 6| Užtat įspūdžių jis tikrai pasilgsta. Padirbės padirbės keletą
4556 2| pat mažens, lyg tik dabar pasimačiusi, ne per dvidešimtį metų
4557 2| progos nubėgt į Aužbikus ir pasimatyt su Severja. Ją, žinoma,
4558 2| vietos gulėti, nei ko pašonėn pasimesti, nei kuo užsikloti jis neturi.
4559 6| sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok ar svavalingai
4560 4| tą vieną dvaro karvelę pasimilžti. Gal taip, tokioje laimėje,
4561 2| bučiuoti. Geišė buvo tik pasinaudojęs jau tokia valanda, tokiuo
4562 2| buvo tik gamtos pajėga, pasinaudojusi tik jo rankom jai spaudžioti
4563 3| žmogus dar nemoka jomis pasinaudot ir savo papratimu ne save
4564 6| pirma, ramiai, giliai, visa pasinerdama garbėje ar prašyme. Jai
4565 2| visą jojo asmenį, ligi tol pasingą darė aktingą ir nebevienodą.
4566 2| kurgi dėtų savo žmonelę ir pasipiršęs? Ne, jis ne rungėjas kitų.~ -
4567 2| dėdei...~ Tas egoizmo pasipriešinimas, tas veržimasis į savo ateitį,
4568 2| žodelio, nei pritarimo, nei pasipriešinimo; jokiu mostu, jokiu raumenų
4569 2| liepos. Išlindo iš uokso, pasipurtė, apsidairė, jog dar per
4570 2| ji neįkalbėjo, kad pačios pasiraugtų kremblių ir apsigintų nuo
4571 5| kai jų prinokusių vaisių pasiraškai. Taip tu tik jų valią darai
4572 2| bet kokiems vekseliams pasirašyti, vis dėlto tėvai neleido
4573 2| ir nė nejusdamas rankom pasirėmė vejos ir kažin kaip nukėlė
4574 4| paliegęs, jog begalįs tik lazda pasirėmęs eit ir šunis lodyt, pakiemiais
4575 2| Loštelėjo atgal Geišė, pasirengęs bėgti, kad žmonės nepamanytų
4576 2| atėmęs iš jos teisėtą laisvę pasirinkti sau tinkamą amžiui porą.~
4577 4| su visa begaline meile pasirodys ir... ir... Tai jai nejučios
4578 4| žinojo ir tvirčiausiai buvo pasiryžę į Geišius niekados nebegrįžti.~
4579 5| kuri nelaboji dvasia, tyčia pasiryžusi apkartinti visą jų gyvenimą,
4580 2| Mykoliukas dar nebuvo sau pasisakęs, jog čia pat jau per ištisus
4581 6| pirma pasibučiuoja ir pasisako, kaip kits kito esą pasiilgę.
4582 2| pavaldysi, kuo įsitaisysi ir pasisamdysi, kad nė kelinių savo neturi?
4583 5| stovėjo du kemsai vėtytojam pasisėst ir spinta ne spinta - ant
4584 6| tvoja girtas drąsuolis, pasiskelbdamas nieko pasaulyje nebijąs,
4585 4| beturtis jaunas šlėktelė, pasiskelbė būsiąs čia to dvarelio nuomininkas,
4586 2| šnekučiuoti, kas kur gėlelių pasiskinti. Paantvalnyje tebuvo ta
4587 5| Rapolienę. Tai buvo lyg pasiskonėjimas pavalgius, paskutinis, saldusis
4588 4| Nekokių čia vaišių. Štai pasislėgiau paliepių. Jos nieko, kai
4589 5| padarius. Ūmai visa nušvitus, pasispyrė, sudundėjo aukšte ant pirkios,
4590 4| su visa puse kad ir tavo pasistatytų trobų. Taigi, daisia, leisk
4591 2| žymelės, kad kas būtų jį pasistojęs purvina ar tik dulkėta koja.~ -
4592 2| teglobojo. Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu, nė žymelės,
4593 2| pypkę rūkė. Kur tik jis pasisuko, visur girdėjai:~ -Mykoliuk
4594 1| nusimanyti, kad kur tik pasisuksi, visur pakeliui čia vieną,
4595 5| Adomuko nebuvo namie.~ Pasitepė vieną kartą iš lėkštelės,
4596 2| šeimininkės, - turėjo visa to pasitiekusios ne tik visam savo amžiui,
4597 2| paveikslas tikinčiųjų maldas ir pasitikėjimą. Ir darei stebuklus: jį,
4598 2| Mykoliukui į akis pilniausiu pasitikėjimu ir be jokių reikalavimų
4599 2| Numanė tat būsiant pasityčiojimą. Numanė Mykoliuką ją mylint.
4600 5| Jurgi, Prane! Ar pasiuntėt dailidei žinią, kad sukaltų
4601 2| katė. Bet reikia, kad jos pasiustų ar ką. Šiaip jau lūšis tokia
4602 5| Vis dėlto Dovydienė siuste pasiuto, kai patyrė, jos sviesto
4603 2| kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja.~ Taip Mykolas Šiukšta
4604 2| mergaičių. Be to, paskum dar pasivėluos krembliaut ir nebesuskubs
4605 2| namie ir eidavo klėtelėn "pasišnekėt" o tos šnekos kaip ir nebuvo,
4606 2| vieno karto negavo progos pasišnekėti su Severja ir patyrinėti
4607 4| bedaro, pirma iškilmingai pasižadėjęs nebevest ir tą "darbą" pavedęs
4608 2| kiek suvilgusios, taip pat pasižiūrėjo Mykoliukui į akis pilniausiu
4609 5| patinka, kas juos mėgia. Gana pasižiūrėt į akis, ir jau į vienus
4610 6| nustebo ir per negražiai pasižvairavo į Rapolienę. Nepraėjo nė
4611 6| permetus; nors savo apdarą paskaistint mėgina bent juosta ant kaklo
4612 2| jį prie dvaro be dienų, paskaitydami, kad taip jis atstos Geišių
4613 2| kleboną, kad jam egzorcizmus paskaitytų. Jis neabejotinai sirgo
4614 5| ji būtų. Bet kai kažkas paskelbė ją tiesiai nuo kapų išėjus
4615 4| šmėkla atėjo. Laisvė buvo paskelbta. Niekas iš kaimų dvaran
4616 5| bulbelės su "kailinėliais", paskrudusios po lupena! Gardžiai ir sočiai
4617 2| liuoksėdamas ir maitodamasis paskubėjo paskui Mykoliuką.~ Bene
4618 6| visus šešius!!!~ Žinai paskubos darbą. Žydės šinkuoja ligi
4619 2| lažininkai pripelnys, kokie paskučiausieji bus metų kampanijos vaisiai.
4620 2| vienos krosnies, daisia, paskuigaliais užsibadytų. Mudu su Dovydu
4621 2| neprižadindama mergaičių. Be to, paskum dar pasivėluos krembliaut
4622 5| abiejų laimė.~ Žibintas, paskutinę žibalo dalį atiduodamas,
4623 3| priverstinę kantrybę. Plaukia lyg paskutinėmis pastangomis: pasvyruos,
4624 5| atsieit brolio Dovydo paskutinysis vaikas Adomukas, Prikėlime
4625 6| nevalgiusi į bažnyčią; apie paskyrimą karvės milžtis ką ir besakyti.
4626 6| galima būtų kas nors iš namų paslapčiomis imti. Kas vagia, tas plėšia,
4627 5| epizodas. Galingas buvo, nors paslaptingas ir baisus, kai bučiavo ją
4628 4| sukta priemonė - krembliai paslėgti po švariu, nesupelėjusiu,
4629 2| ir ispanių, moteriškumui paslėpti. Tai ji ir be tos priemonės
4630 2| jog net margis, paklėtyje pasliukas gulėjęs, kilstelėjo galvą
4631 5| nereiks. Vis dėlto ir jis pasmalo, niekuo daugiau senatvėje
4632 5| Ir vis su ta prakeikta pasmirdėle liuika! Tai rūkymas, tai
4633 2| pokylis namiškiams ir draugėms pasninko dienomis ir pelnė Severiutei
4634 2| Geišės glėbyje, leidėsi pasodinama po medžiu. Geišė kažin ką
4635 4| beprasmiškais žodžiais, užtat paspausdama kiekvieną ir niuksėdama
4636 3| kaip ienagaliai nosiai paspausti ir energingai patriūbys
4637 2| įpuolė į vidų, uždusęs, paspringdamas. Atsisėdo šalia, apsikabino,
4638 2| padavė stiklelį. Siurbtelėjo, paspringo, apsipylė ašaromis ir, pastačius
4639 2| paspringo, apsipylė ašaromis ir, pastačius stiklelį atgal ant stalo,
4640 3| Plaukia lyg paskutinėmis pastangomis: pasvyruos, pasvyruos, čia
4641 4| Matėme, koks ten buvo jiems pastatytas prievaizdas. Vis dėto buvo
4642 6| bernelis puskvortę savo draugui pastatytų.~ Jauku, drauginga Lietuvos
4643 2| pastebėti, ko pirmiau nebuvo pastebėję. Ir stebėjosi: nejaugi tai
4644 2| kur buvo prie grūstuvės pastebėjusi alpstančią motiną.~ Už
4645 5| Seselės senai jau buvo tai pastebėjusios ir aptarusios, jog jis juoba
4646 2| vienas ir antras ėmė tai pastebėti, ko pirmiau nebuvo pastebėję.
4647 5| nesuskubtumei sumesti jų į pastogę. O pirmasis puola Rapolas.
4648 5| dvare, likusi be duonos, be pastogės? Argi ji viena nebūtų mirusi
4649 2| žmogaus slepias, ne kelią jam pastoja.~ - Bene tu esi, daisia,
4650 2| peršasi!~ Užbartiems pastumdėliams rodės, jog nė Pats-Pamarneckas
4651 3| vaikų, vis daugiau radosi pastumdėlių, tai Mykoliuko rolė maža
4652 3| nesubadyti, nesuraižioti ariamųjų pasturgaliai reiškė, jog botkočio gale
4653 2| galvom, plačiai atkiša storus pasturgalius ir sukas, ne kratytinio,
4654 2| tyčia, kad būtų storiau pasturgalyje ir dėl to laibiau rodytųsi
4655 5| reikalinga, ne man pačiai!~ Ir pasukė smilium Dovydienei po nosim,
4656 2| Tačiau gyvenimas kitaip pasuko savo ratą.~
4657 4| nedabojamas šmūkštelės susigėdęs į pasuolę, palikdamas bevypsančią,
4658 5| aš tave, mano mažutėli, pasupsiu, paliūliuosiu, tai ir bus
4659 2| bėgdavo jos verkiančios pasupti. Paskui nešiojo ją ir žadino.
4660 5| pėdžią einant, užmuš savo pasvarais.~ Rapolo tylėjimas dar
4661 2| per anksti, sušvilpė savo pasveikinimą dienai ir vėl dingo gūžtelėje.~
4662 2| priešaušris.~ Severją pasveikino tas vienas šnekutis švilpikas,
4663 2| nematome sekėjo, kai skubinamės pasveikinti jo ponią ar poną. Ir šiaip
4664 5| Adomėlis ir kelia koją. Tik pasverda ir, kad dėdė nebūt jo už
4665 6| man...~ Visi laukimu pasvirę šinkiaus link, kaip rugių
4666 5| pilnu ūkio gyvenimu, bet pasyviai, viena dvasia, dvasia į
4667 5| niekur nieko! Tu, Rapolien, pataikaudama savo pačiam, pabaigei jį
4668 3| kantriai laukia, neva artojui pataikaudamas, ne savo tinginiui, kol
4669 5| vaikas, visų pagarba ir pataikavimas... Ar tai ne sapnas, ne
4670 2| ėjimo, taigi ir vaikams pataikavimo, be ko kita.~ Mykoliukas
4671 5| prižiurnos pareigos tik pataikavo. Jas eidamas, Rapolas, tiesą
4672 2| reiks sukčiau patirti... Ir pataikęs valandą, kada Mykoliukas
4673 4| gardumėlio! Ė kaipgi tu juos ir pataisai? Tai rūgštelė, tai krušnumas,
4674 5| parneštumei iš šulinio. Ar svirtį pataisytumei. Matai, baigia trūkti. Dar
4675 2| pagalviais ir minkštais patalais, kuriais klojo žiemą vasarą.
4676 2| jai valia ilgėliau parūgti patale. Tačiau ir per užvožtus
4677 5| žvilgsniu į šviesą ir į patamsį.~ Pagaliau, vieną sykį
4678 2| sugebėjo sudaryti sritį ir patapti jos karalaičiu, mylimu ir
4679 5| darbą einantį jis lydėjo patarimais, net įsakymais ir griežtais
4680 4| Tai jai nejučios sakė patarinėjo, nors ji to neišmanė. Ir
4681 5| prisiartino, ir meiliai jam patarnavo vaikiškuose jo reikaluose.~ -
4682 5| niekados nepamėgino tuo būtent pateisinti savo neveiklumą, vis dėlto
4683 3| slėnio skardyje, pačioje patekančioje saulėje pradėjo atsirasti
4684 4| kai anksti rytą pirmieji patekančios saulės spinduliai uždega
4685 2| besužiūrėsi. Dirbk nuo saulės patekėjimo iki pat nusileidimo ar net
4686 2| šalinosi, nei į juos dėjosi. Patekęs į būrį, jo nepadidino, išsiskyręs
4687 2| Kitas šnirpštė, lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas.
4688 4| skyrium. Gali būti labai patenkinamas ir vis dėlto nelaimingas.~ -
4689 5| Dovydienė, gavus visą patenkinimą, baigia atvėsti.~ - Aš
4690 2| dvasių harmonijoj, ar kūnų patenkinime? Kas bendra dvasių srityje
4691 5| trumpos jos laimės, bent patenkinimo, relikvija; tai viena. Antra,
4692 5| negalėjo susilyginti su tuo patenkinimu ir pasididžiavimu, kai jį, "
4693 5| paskutinis, saldusis jai patiekalas. Dovydienė širdyje džiaugės,
4694 5| išvažiuojančių, kuriems teko mano patiekalų paragauti: "Viso svieto
4695 4| klėtelę ir ėmė ten kraustyti, patiekdamas vietos naujakuriams.~
4696 4| tai ir gana. Kam lemta jos patiekiamų kremblių ar meilės paragauti,
4697 2| toki skanėsai, kokių tegali patiekti labai išmintinga virėja
4698 2| žiogeliais pievoje, Dievo patiestame divone, kaip ir tamsiame
4699 6| Kas vagia, tas plėšia, ne patikėtus daiktus imlioja. Ne, čia
4700 5| Paskui jo laukė sugrįžtant ir patikrinėjo, ar taip padaryta ir kodėl
4701 2| Dėdė Geišė ateina... - patikrino tačiau ramiai Severja, nepakeldama
4702 5| tik ką pasakys močia, kai patirs mus be jos žinios pasikabinus?~ -
4703 2| žiūrint. Širdims išskrost ir patirt, ką atskiras lietuvis kenčia,
4704 6| lygumų ir ramių kalnelių lėtą patisumą, gražią, ramią Lietuvos
4705 2| ir niekaip nerasdamas sau patogaus padėjimo, kad galėtų galų
4706 2| jau besėdįs paantvalnyje patogiausioj jam sėdynėj, ant ežios,
4707 3| baidydamos tai, kas jas patrameno ir nubėgo į raistą:~ -
4708 3| tramvajaus arklys, iš vietos patraukdamas vagoną su penkiomis dešimtimis
4709 2| dėžutę ir tokiuo įnirtimu patraukė smuiku: "Kai noriu, rimtai
4710 3| penkiomis dešimtimis važiuolių. Patraukia, ir žagrė lyg pati savaime
4711 4| to, kas tokius meilius ir patraukiančius daro jauniklius. Tik Severja
4712 5| kad norsgi kartą grėbleliu patrauktų. Tik šaukia šaukia:~ -
4713 2| dieną - broliai.~ Rapolui patraukus Severją už rankos, nuo kelių
4714 3| žvakės. Sienoje kabojo nuo patrešusio kryžiaus nukabinta didžiulė
4715 4| su kitais, namie per daug patriarchalūs, dvarininkui kaip paprastai
4716 2| sugyvena? Kodėl lietuvis patriotas "myli" lenkę, aiškiai nusistačiusią
4717 3| paspausti ir energingai patriūbys nosim, jog net per mišką
4718 2| rasdavo saujelę papiltų grūdų, patrupintų bulvių, pelienės duonos;
4719 2| teisingumu ir ištikimybe Pats-Pamarneckui. Ir vis už tai, kad dabar
4720 2| geležinį kūno padarymą ir jo patvarumą. Rodės, tokia oda nė senatvėje
4721 2| Tijūnas ateina, - patvirtino Mykoliukas ir nė nejusdamas
4722 3| sodelių ar darželių, kur visus patvorius jos vienos apsėjo. O kitur
4723 2| intenciją, pažiūrės į jį, patylomis pašieps, ir smek kiaurai!
4724 2| pasišnekėti su Severja ir patyrinėti jos. Pagaliau arti šv. Jono
4725 2| kaip yra, bent kol vaikai paūgės.~ Tačiau šis šviesus,
4726 3| tai galima kad ir dangaus paukščiams sulesinti.~ Tik ir tų
4727 2| iš laukų jiems nešioja paukščiukus, kiškiukus, iš miesto riestainius.~
4728 3| pabaigti. Sugrįš jie, tie paukšteliai, tie bajoriukai, tokie pat
4729 4| tokios išmanėlės, mano tu paukštyte mylimoji, mano tu voveryte
4730 5| neurastenikas - būtų jį pavadinę sodiečiai, kad būtų išmanę
4731 1| susidarius, nes dėdės ir dėdienės pavadinimai anuolaik reiškė visai ne
4732 2| pasiilgimas ar ištroškimas, pavadinkime, kaip sau norite, meile
4733 5| penatas, kaukas, ar kaip ten pavadinsi gerąją namų dvasią, kuri
4734 2| karto dar nesi tuo vardu pavadinusi. Pabūkime, daisia, nors
4735 3| siunčiojamas - buvo kas jaunesnis pavaduoja. Tęviršt ir darbininkų Šiukštuose
4736 3| nedaug tepalengvėjo.~ Pavaduojant jį kituose darbuose, savaime
4737 5| neisiva: reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti
4738 2| Būtų gera... Tik su kuo tu pavaldysi, kuo įsitaisysi ir pasisamdysi,
4739 5| ruošės kažin ką veikti. Pavalgęs pusryčių, rūpestingai kimšos
4740 5| sulūžusio skatiko. Dirbo tik už pavalgymą. Net dengės iš buvusiojo
4741 5| sielų gyvenimą, vienų kūnų: pavalgyt ir vegetuot, žole augt.
4742 5| dvaro tijūnas, mirė. Jo pavalgyta žiurkžolių, sutaisytų pelėms
4743 4| Severjai patiko, kad jų pavardė tariama ir yra visiems žinoma.
4744 5| lauko, prisivaikščiojusiu ir pavargusiu, užėjo į klojimą. Jis stovėjo
4745 5| gražumo Velykiaus dovaną, pavartė abudu kiaušiniu, papliaukšėjo
4746 4| tijūnas ir turi teisės bizūną pavartoti. Geišė jo ir nevartojo.
4747 2| kalbėdavo, atėjęs kur nors pavarytų. Kalbėjo kavalierišku ūpu
4748 5| 1] ~ Labai graži pavasario diena, Velykų diena. Per
4749 2| baisiausi, juodų juodžiausi paveikslai ir vaizdai, ir vis dėlto
4750 2| priiminėjai, kaip stebuklingasis paveikslas tikinčiųjų maldas ir pasitikėjimą.
4751 3| didžiuliai ragai, lyg Čiurlionies paveiksle ožragiai. Tau rodos, lyg
4752 4| maldingai, kaip į kokį šventąjį paveikslėlį, ir Severjai buvo gera,
4753 2| nepiešė jai jokio Geišės paveikslo, kokių jis akių, kokių plaukų,
4754 4| ėmė viskas irti. Ir tie pavėlavę darbininkai nebe jo istorijų
4755 3| patys būtų buvę kalti, kad pavėlavęs ūkininkas nesunaudojo visų
4756 2| skambėti, kai pasirodo, pavėlavusi šį kartą, nuo kalno leidžiantis
4757 3| nebeatstosi saulės močiutės.~ Pavėlintąjį vasarojų seka piktžolės.
4758 2| Nebent paprašius ponas, kad "pavelytų" vesti. Reiškia, tuoj duotų
4759 2| pasaka dėl to galutinai pavergė abudu klausytoju. Mykoliukas
4760 2| padariusi - dėde; dvare jį buvo pavergęs įsakytojas Geišė ir padaręs -
4761 5| mirdamas ar kokio raganiaus pavergiamas. Ne jis kaltas, kad toks
4762 2| ir kiti, buvo įbailintas, pavergtos dvasios. Namie jį buvo pavergusi
4763 2| pavergtos dvasios. Namie jį buvo pavergusi brolio šeima ir padariusi -
4764 4| senąją klėtelę, kurią tu pavertei pelude.~ Dovydas nutilo.
4765 5| pasėji. Jos tave skanėsais pavilioja tai padaryti. Bet skauda,
4766 5| visą jų gyvenimą, idant jie pavirstų nebent Dievo rinktiniais
4767 5| Dėdė padrožė šaukštu palei paviršę ir padavė vaikui.~ Ir
4768 2| nakčių nemigo. Rietimus pavogus, skaudžiau buvo neg arklius.
4769 4| čia, tik tiek gera, kad pavojų čia gali išvysti, nėra klastų,
4770 3| laukiniui ar kuriam kitam pavojui dėdei gresiant, būtų taip
4771 2| amžius, kurį jai laiduoja pavydėtina sveikata.~ Kai Rapolas
4772 5| dar be trupučio tebebuvo pavydėtinos sveikatos, kuri reiškėsi
4773 4| ką? Tegu kalba, apkalba, pavydi...~ - Tegul bus pagarbintas...
4774 2| sau, sau vieniem, kurio pavydu buvo, kad kiti kvėpuotų;
4775 4| nematomoje vietoje. Tik jei pavykstą duriant nesužeisti kitų
4776 3| Argi vislumas - jeibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad
4777 5| nebeatsikvėpdami. Reiks pašalėn bėgioti pažiobčiotų kaip
4778 6| Sutartinai siaudžia visi pašaliai, visos kamarėlės.~ Ir
4779 2| sielos, padaro jį kitokį, o pašalietis nė spėti neatspėja, jog
4780 2| buvo laisva nuo visa ko pašalinio gyvenime, tiek dabar buvo
4781 6| grynų širdžių, be jokių pašalinių sumetimų. Bet kuri mergelė
4782 2| mikrobų, jei jų negalima pašalinti?~ Namiškiai dar nebuvo
4783 5| bežiūrint atitarkš naktį pašalusiu gruodu.~ Atsigavėt Adomukas
4784 5| Dėkos gyvulėliai už tokį pašarą ir bus juo riebūs. Tik štai -
4785 3| užėmę - jokių grūdų, vienas pašaras. Nebent jaujoje dar pamėginus
4786 2| Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą - tijūnauti. Taigi tijūnavo
4787 5| raguoliukų, padažyti padaže ir pašerti, kad ne taip ilgu būtų laukti
4788 2| dairės, kad jį kas kitas pašertų pamylėdamas ar kaip kitaip.
4789 4| pralaimėtojo jaunikio, piktai pašiepdamos jį, "kvailą girckų", ir
4790 2| krembliauti lūšių srityje, - pašiepė klausytojus.~ Mykoliukas
4791 2| pažiūrės į jį, patylomis pašieps, ir smek kiaurai! Rapolui
4792 2| pakilus. Taigi prispaudė savo paširdį į piestos briauną ir žiobčiojo
4793 2| tašo ir suka, nevaliosi pašluoti, - teisinosi moters.~
4794 6| ieško, kas čia tolimesnis pašnekinus, ne prieinant, tik iš tolo,
4795 4| kūmutė paslaptingai į ausį pašnibžda.~ Viename didžiausių
4796 2| Tylutėliai, paslaptingai, daugiau pašnibždėjo, pasilenkus prie jo ausies,
4797 6| už didžiojo stalo...~ Pašnibždos pirmąją, žinoma, pasiekė
4798 2| išėjo išvažiavo bažnyčion, pašoko ir pati galvatrūkčiais iškurnėjo
4799 6| išleisti iš užu stalo, bet visi pašoksta lyg susitarę urmu lydėti,
4800 4| Dar kartą niuktelėjus į pašonę, viešnia pagaliau ištiesia
4801 4| daugiausia kitados trynės tijūno pašonėmis, veltui įsiteikdamos.~
4802 6| kuri minios srovė pagavo ją pašventoryje bestovint, ir ji, kaip skiedrelė
4803 2| medžių.~ Čia rytų saulė pašvietė tiesiai į lazdynų krūmą,
4804 2| negirdėdamas. Jis vykdė savo pažadą - dar kartą, paskutinį kartą
4805 2| išpeikė, išbarė, pragarus pažadėjo ir iš ten nebemėgino vaduoti,
4806 2| Pats-Pamarnecko dukterį, ir ji būtų pažadėta grapui Marikoniui ar kunigaikščiui
4807 2| mano sapnas? Ar tai ir yra pažadėtoji paslaptis?~ Parbėgo namo
4808 5| miega, kol jų galybę vėl pažadins - kitiems tikslams. Rapolo
4809 2| vienom rankom už pečių, už pažasčių, ne už liemenų, ne už rankų
4810 2| žybčiojo be griaustinio, pažemiais pynės. Kad būtų griaudę,
4811 5| nejok, nes būsi išjuoktas ir pažemintas. O garbė žmogui reikalinga,
4812 2| tyčia ieškojo priemonių sau pažeminti. Nuo pradžios ligi galo
4813 2| kojų, kol nesugniaužė už pažiaunių. Sugniaužė ir nebeleido.~ -
4814 4| laukelis. Vos galėjai žmogų pažinti kitame gale. Papratus prie
4815 2| būtų tik dabar viens antrą pažinusiu, ne iš pat mažens, lyg tik
4816 5| nebeatsikvėpdami. Reiks pašalėn bėgioti pažiobčiotų kaip žuvims. Kodėl gi tėvas
4817 2| nieko nekalba, o dėdę jau pažįsta ir išmano, ko iš "dėdės"
4818 3| Artojas - geras mūsų pažįstamas Šiukštų Mykoliukas, trims
4819 6| zuja užeigose, vis naujų pažįstamų ir giminių susilaukdami,
4820 3| ir, praskleidęs plaukus, pažiūrėjo, be ne vėlyvasis inkstiras
4821 2| sprandas, kai žiūri iš kupros, pažiūrėjus iš priešakio, buvo tik stiprai
4822 2| slaptąją jo intenciją, pažiūrės į jį, patylomis pašieps,
4823 4| čia prasimetus ir nuėjus pažiūrėti Rapolienės. Tai nebuvo sunku.
4824 5| paaria, kitos žlugtą jau pažlunga, kitas dar ir visai mažutis.
4825 2| pagrįžo iš bažnyčios, pavalgė, pažygiavo, pagulėjo, pagaliau pasiėmė
4826 2| molinė, plūktinė. Visą žiemą pečeliuje (papečkyje) laikomos vištos,
4827 5| du raudonu kiaušiniu iš pečionės.~ Lygiai skaniai suvalgė
4828 2| išaugęs, storas juosmenyje, pečiuitas, daugiau kaip vidutinio
4829 4| pabaigė dubti. Jis palinko pečiuose. Kojos pynės. Nebesišiepė
4830 5| būdamas, nė nemanė savo pėdų mėčioti. Išėjo aikštėn,
4831 3| auksinais šiaudais, ilginių pėdus treknais trinant laužant,
4832 5| trūkti. Dar ką nors, pro pėdžią einant, užmuš savo pasvarais.~
4833 2| kenčia, dar nerasta tokių peiliukų. Viena poezija tai težino,
4834 4| suneramino visus dvariškius, kaip pelė bites, įlindus į jų avilį.
4835 5| pavalgyta žiurkžolių, sutaisytų pelėms nuodyti...~ Ligi tik
4836 2| trobesys niekuo nepadavė, nei pelėsių, nei moterų kvapu. Vis dėlto
4837 4| Javai neužauga, duona pelienė, ir tos nėra... Šeimos ir
4838 2| draugėms pasninko dienomis ir pelnė Severiutei daug meilės ir
4839 2| kurios buvo Geišių Geišė pelnęs savo asmens savitumais,
4840 5| vargstame, duonelės ir turtų pelnomės, tik jis vienas nieko? Ir
4841 4| klėtelę, kurią tu pavertei pelude.~ Dovydas nutilo. Jį
4842 5| Savo namų jis buvo tikras penatas, kaukas, ar kaip ten pavadinsi
4843 5| skaniaisiais kąsneliais penėdama.~ Dėdė Rapolas, visados
4844 3| Vaikus auklėjo, riestainiais penėjo, žaisleliais žadino, glamonėjo,
4845 5| Rapolą visi važiuoti. Net penki giedotojai įsitaisė į tą
4846 5| Kiaušiniautojai sugrįžo namo penkiais kiaušiniais nešini ir tai,
4847 3| vietos patraukdamas vagoną su penkiomis dešimtimis važiuolių. Patraukia,
4848 4| niekieno nepastebimas eiti bent penkis kilometrus. Be beržų tarpukalnėje
4849 4| o ryto metą tesulaukia penkių šešių, ir daryk tu ką bedarąs:
4850 5| želmenimis.~ Adomukas baigė penktus metelius ir buvo gudrus
4851 2| ėmė pagaliau kalbėti, visa perbalus, visa drebėdama, visa uždususi,
4852 3| Pagaliau artojas abiem perbraukia per snukius, išleisdamas
4853 3| vienam šiapus nugarkaulio. Perbrauktų ir anapus, tik nepatogu
4854 6| daugiau byrėti melo ar bent perdėjimų.~ Kas gi sodžiuje nežinojo
4855 5| Dovydienė ėmė ir kaip visados perdėjo, kai Adomukas buvo ar tik
4856 2| skripkuotojas savo stygas perdilino. Mykoliuko skripkelės trūko
4857 2| valanda, tokiuo laiku, tuo pereiginiu jaunybės laiku.~ Severja
4858 3| jog net per mišką aidas pereina, tuoj jungas sustoja ir
4859 2| valią, vesi kvailę bobą, ir perėk sau sveikas vaikų. Aš tam
4860 6| apgulę vyrai, lyg bitės perekšlės korį. Visi turi bendrą įsispitrėjimo
4861 2| jis moterų nevadino), ims perėti tau vaikų, ir tiek iš jos
4862 2| kaip vištytė, ruošdamasi perėtų. Ė, ką gi? Metas. Mergaitės
4863 2| mažą dalelę to, kokią dramą pergyvena jų "dėdė", kokią auką jis
4864 5| ėmė šnekėtis apie vištų perinimą, žąsiukų apsaugojimą, kad
4865 5| jo neapsieidavo nei žąsų perinimas, nei avių kirpimas, nei
4866 5| globos įspėtąjį.~ Geišė perkėlė ją į visai kitą buitį, dvaro
4867 3| nepalankiais žmonėmis ir perkelia jį visai į kitą sritį. Ūmai
4868 2| O kaipgi? - gyvai perkirto jį Severja. - Lūšis kelias
4869 2| keletą nelietuviškų saviškai perkreiptų žodžių, lyg savo kalbos
4870 3| pasilenkusi žemyn ir dar perkrypusi kairėn. Tvirtai nutvėręs
4871 5| širdyje raginant ant jos Perkūną, kad ją vieną kartą įžiūrėtų
4872 5| kvaila boba, argi visados perkūnas muša, kai graudžia? Muša
4873 2| Mykoliuko, tik jį nutirpino kaip perkūno srovė, ir nebežinojai, į
4874 5| Tai, kad palygino save su perkūnu! Sakykit jūs man dievaitis!
4875 5| būdavo, visas strėnas, perlaužia nugarą, kol pagimdai. Paskui
4876 2| tačiau visados galįs jį perlieti savo bizūnu už bet kurį
4877 5| bent į kupetas: vis ne tiek perlis kupečiavietes, kad ir nesuskubtumei
4878 5| panašus į perlūžusį pagalį: perlūžime atsiranda tiek daug šeberkščių
4879 5| Rapolas buvo panašus į perlūžusį pagalį: perlūžime atsiranda
4880 6| nesidomauja, bet tik ko permetus; nors savo apdarą paskaistint
4881 2| stačiai per girią. Taip buvo pernai, taip ir šiemet. Tik šiemet
4882 5| nebereagavo, kaip žmonės pernakt giedojo, budėdami prie nabašninko;
4883 2| ko, kuo ji nusidėjusi. Ir perpietėmis, kada pareina valgyt, nuėjo
4884 5| krosnis. Senai reikia ji visa perplūkti, tik tai ne vieno Rapolo
4885 2| Aužbikų Šiukšta Mykolas, perpus už jį jaunesnis. Tijūnas
4886 5| jog Adomėlis ir nakvoti persikėlė į dėdžių klėtelę ir gulė
4887 6| šlaunies ar ilgokai esant persikreipus į vieną šoną. Atsveria lietuvį
4888 3| nepadarė. Gyvenimas tik jį persirito neužkliudydamas.~ Metai
4889 3| gyvulių Prisipirko žemės, persistatė visas trobas, praplėtė sėdybą.
4890 2| nakčių. Oras elektra pernelyg persisunkia ar ką. Rusai tokias naktis
4891 3| aukštyn bližės rago, dirželis persvertas per žagrės galą. Palaidi,
4892 2| užsigeidei žaisti, - bailingai pertarė Daisia.~ Baimė baime.
4893 2| žodžių, lyg savo kalbos pertarmę. Ypač žymu buvo - daisia,
4894 2| vadino; visi jautė tai iš pertarmės, ne iš pažeminimo ir niekinimo.
4895 3| pradėjus vėsti. Purioji žemelė, pervasar pradarbus praželdžius, pagaliau
4896 2| džiaugsmo kūliu aukštynelkas pervirsti per savo galvą, kaip daro
4897 4| užsidarę, ramūs. Čia buržujų peryklos, jų šeimos gyvenimas. Dienos
4898 2| tijūnas (ar tai juokai?) peršasi!~ Užbartiems pastumdėliams
4899 5| Tai kam gi čia man vis perši Rapolą padėjėju? Ar mano
4900 2| dažniau ją glosto savo akim. Peršliauš palengva per visus ir vėl
4901 2| užmigti. Akys buvo sausos, net perštėjo. Buvo kiek karščio. Jis
4902 5| tolo kosulys ima, gerklę peršti nuo tavo dūmų, galvą jie
4903 3| vidaus turiniu, kurs kiaurai peršviečia visą kūną - sielos žievę.
4904 2| katastrofa. Nedrįso tad peržengti slenksčio merginos klėtelės,
4905 4| gyslomis. Važiuotieji ir net pėstieji čia kelia tiek triukšmo
4906 2| lengvai palytėjo Mykoliuką už peties.~ - Mykoliuk, Mykoliuk,
4907 5| kurie ten kėlė lermą ir pešės. Pagaliau Rapolas ėmė nė
4908 4| aukštais statiniais nuo vagių, piemenaičių aptvertas.~ Kieme akį
4909 4| pagautų ir kaip nepaklusnų piemenį vėl už ausies nuvestų savo
4910 2| žadino. Paskui vedžiojos, piemeniuku būdamas, kai visas būrelis
4911 2| per savo galvą, kaip daro piemenukai.~ Širdingas juokas pagavo
4912 5| suaustų? Kas gi mėsiškus, pieniškus sudavadytų? Žiūrėk, kiek
4913 4| žiūrima indelio, begu jis ne pienuitas ar net tašlotas, kai norima
4914 2| prispaudė savo paširdį į piestos briauną ir žiobčiojo kalbėjo
4915 5| kas gi būtų, kad aš ligi piet gulėčiau? Kas gi suverptų,
4916 4| šeimų karaliai grįžta čion pietauti, vakarieniauti, ilsėtis,
4917 5| tebuvo iki pietų. Drauge su pietumis nyko iš namų iki septintos
4918 2| saulei... dar miškui... dar pievai...~ Ir paėmęs ją į vyrišką
4919 5| vazojos po laukelius, po pieveles, po miškelius, neskubėdami,
4920 2| atkaltis buvo išdrožinėta piešiniais ar paįvairinta kiaurynėmis.
4921 6| navą, pilnoje paveikslų ir piešinių bažnyčioje.~ Sparčiai
4922 2| Suprask, riestainį ar kokį pigų žaislelį iš pievos.~
4923 3| toks keiksmininkas, toks pikčiurna, surumbėjęs senas jaunikis
4924 2| nei jis keikės, nei ką piktino. Protingas beraštis ir nematyto
4925 2| Nepaniekintų, daisia, lūšis piktoji įdrėksti, o dar aržesnis
4926 5| Aštriais savo žvilgsniais, piktomis akimis Dovydienė varstė
4927 3| kiek reiškia vienas jo "piktumas", kuriuo tai pasakoma!~
4928 3| Giria kartojo ir visus piktus rykavimus iš užu skardžio.
4929 3| Už ką jas pravardžiuoja piktžolėmis, kad jos tokios pat žolės,
4930 3| verpia. Mes pykstame ant piktžolių, kam jos tokios vislios.
4931 5| Laumės pagavo ir į savo piliakalnį nusinešė, ten, kur ir kiti
4932 4| turtuolių rūmai ar paprastų piliečių mūrai, stovi lyg negyvi,
4933 2| tebuvo gerumo. Šiaip jau pilkas, surūgęs buvo jų, kaip ir
4934 2| pilkos mažutės klėtelės, pilki ir kiti trobesiai. Ir viskas
4935 6| nuo atšokusios žievelės, pilko artojo nuo pilkos žemelės
4936 2| įsipynė paprastus kasdienius pilkus raištelius, tik susiprato
4937 5| labiau jautės įtūžusi, juo pilnesnė neapykantos. Nenulenkė jos
4938 2| nešvęstų žolių bei žolynų buvo pilni pabalkiai. O viduryje gražiai
4939 2| ir be žodžių aišku! Dar pilniau. Žodžiai arba ne viską tepasako,
4940 5| pagaliau, ūmai nurimdamas, pilniausia rezignacija ir eina sau
4941 2| pasižiūrėjo Mykoliukui į akis pilniausiu pasitikėjimu ir be jokių
4942 2| paskui.~ Bažnyčioje, pilnintelėje žmonių, jai buvo piga nugrimzti,
4943 6| viškomis aplink visą navą, pilnoje paveikslų ir piešinių bažnyčioje.~
4944 2| akių, tik didelėm didelėm, pilnom bekraščio džiaugsmo ir pasigėrėjimo
4945 6| tik ne į vieną punktą, kur pilsto, bet į kits kitą. Imą po
4946 6| durtuvai, siekia gėrimų pilstytojas ir įnirtusiai siūlo joms
4947 6| Dovydams vienas vidutinis pinigas. Per visą.savo amžių Dovydai
4948 6| daugiau "reikalų"... Gailėjo pinigo, ką ir besakyti: jis ne
4949 4| Ieškoti žmonių, lygti jie už pinigus, būstą, darbą, malkas, pasėlį.
4950 2| darbininkės bulbakasės, nešėsi pintinėlę. Visas jos stuomuo nedarė
4951 2| Pagaliau susigriebė ir šoko pintis bizus. Į galus įsipynė paprastus
4952 5| juo jis tylėjo, ramiai sau pipsėdamas liuiką ar dar ramiau sekdamas
4953 5| malti malti be vieno galo, pipsėti savo liuiką, čirkšėti seilę
4954 4| Tokių trobų, kaip Aigipto piramidų, nepasistatysi samdytomis
4955 2| buvo Pukštų, kaip ir kitų, pirkelė. Ji teturėjo du nedideliu
4956 2| Pilkos dūminės mažutytės pirkelės, pilkos mažutės klėtelės,
4957 2| jai negalėjo duoti, nei ji pirkiai. Ne vieno žmogaus galia
4958 3| gerokai užmiršę ir praturtę. Pirkias rukšleles pakeitė erdvesnėmis,
4959 2| nei galvijų. Žemės negi pirksiąs, gyvuliais negi dirbsiąs
4960 2| arklius. Arklių galėjai pirkt, audimų kiekvienas taisės
4961 4| prirėkaus, prišūkaus, kad nuo pirmadienio tiek ir tiek darbininkų
4962 4| Geišiai iš pirmos dienos tapo pirmaisiais dvaro kumetyne ne tik aukštesniu
4963 5| vieną rytą neužmiršo jam pirmajam pakepti raguoliukų, padažyti
4964 5| nebeparašysiu. Jau tai nebe pirmas kartas. Mūsų ūkininkams
4965 5| sumesti jų į pastogę. O pirmasis puola Rapolas. Nervinas,
4966 4| rauginti: ji tuo gynėsi nuo pirmojo šešėlio - nuobodumo, kurs
4967 4| suprasi, jog Geišiai iš pirmos dienos tapo pirmaisiais
4968 4| iš tikrųjų nuobodu.~ Pirmučiausia dvaro kiemas buvo toks didelis,
4969 2| nukrito Pukštienei širdis, pirmus žodžius Geišei ištarus,
4970 5| pakasti.~ Šmėklą pajuto pirmutinė Rapolienė, dar kunigui neatvažiavus,
4971 5| dvasia, ar jam buvo atsirūgęs pirmykštis jo tingėjimas, kurs taip
4972 2| vaidijas, net mušasi, nori pirtin eiti ar ypatingai guoslūs
4973 2| jog į Pukštus jau atėjo piršliai (jam buvo vis tasia, kas)
4974 2| baudžiauninkus. Atėjo pats vienas, be piršlio, buteliu degtinės kišenėje
4975 2| būtinai pasikalbėti, ne apie piršlybas, o, ne! tik taip sau...~
4976 5| net nosis mėlynuoja ir pirštai stingsta! Dabar lyja. O,
4977 2| nei mėgino:kurgi jam ir pirštis, kad pirkioje nėra vietos,
4978 2| sukapotos blusų, jog, rodos, piršto nebebuvo kur pridėti, kur
4979 3| ausies būtų kas iššovęs iš pištalieto. Tai artojas perliejo katram
4980 6| kurią tiek metų riejo ir pjovė nesigailėdamu, vis dėlto
4981 3| mergos, miško kirtėjai, šieno pjovėjai. Vienos tekėjo, kiti užkuriomis
4982 6| sunkesnis už smarkiausį pjovimą. Imtų prikaišioti, išmetinėti,
4983 3| bližę ir versti storas bei plačias įžėlusio dirvono velėnas.
4984 2| vidutinio ūgio ir pagali. Šieno plakais, grūdų maišais jis žaiste
4985 3| išleisti, kaip rusų, marškiniai plakasi pakinkliuose ir be sagtelės
4986 5| spirinėdamos, kad norsgi plakelį pakeltų, kad norsgi kartą
4987 2| matyti liepsna. Liepsna mušės plakės iš krosnies tiesiai palubėn,
4988 5| be įnagio, rankom griebia plakus ir meta bent į kupetas:
4989 3| gyvybe ir amžinąja jaunybe plastančioje saulėje, visas apdriektas
4990 2| karščio. Jis visas degė, plastėjo, vis tą pačią mintį mąstydamas,
4991 2| kūju plakti, blaškytis ir plastėti.~ Kažin kas iš kažin
4992 2| vienos pusės gatvės, destis platesnę, tas pirkią ir klėteles
4993 3| botagas užnertas, tik užrišta plati minkšta šikšna, juoba tinkama
4994 2| papratimu metė ant savęs platų, gražų šv. kryžiaus ženklą,
4995 2| apipintas, ir ėmė juo šukuotis. Plaukai - ne nuobraukos, buvo jauna,
4996 2| net išturėti nebegalima. Plaukė srovės juoko ir srovės ašarų,
4997 3| gulima. Nestigo nė vieno plaukelio, kurie būtų buvę nušutę
4998 2| jį bučiavęs. Sklaistė jo plaukelius, maukė juos aukštyn nuo
4999 6| pusantros mylios į bažnyčią. Plaukte plaukia svietelis linksmas,
5000 2| paveikslo, kokių jis akių, kokių plaukų, kokių lūpų, nosies, ką
5001 2| už liemenų, ne už rankų plaštakų, palinksta viena į kitą
5002 5| gyvų krutančių žmonių, jų plepėjimo, juoko. Nuolat ieškojo progos
5003 2| Severiutė tauškė plepėjo, dėstydama į kutą išbirusias
5004 2| savo pasaka.~ - Kažin ką plepi! Daisia, lyg būtumei ragana:
5005 5| kalba jam ir ne jam. Tai tik plėtė akeles. Vis dėlto klausė
5006 2| rūmas statės dygo, tvirtėjo plėtės. Ir, ak, kaip jis buvo paskui
5007 3| kai užu stalo suvatkinėjo, pletkavo, kaimynus plūdo, kits kitą
5008 2| pradžią ar priežastį ir plėtojasi, kol prieina skiriamąjį
5009 6| paslapčiomis imti. Kas vagia, tas plėšia, ne patikėtus daiktus imlioja.
5010 5| bijo. Štai tu kažin kam plėšte nuplėšei šaltekšnio šakelę.
5011 3| visi tie baisūs šauksmai ir pliaukšėjimai ne jiems adresuojami. Ne
5012 5| tijūnas; ne su rimbu jam pliaukšėti, tik su šakėmis mėšlai mėžti.~
5013 6| Girta! Te tau...~ Pliaukštelėjo rankom Dovydas, ir taip
5014 2| pakriautėn, kur buvo prikraunama pliauskių džiūti. Dažnai jos užsidegdavo
5015 3| buvusi tuštuma, ne kūnas. Plika lig pakaušio galva saulėje