| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Juozas Tumas-Vaižgantas Dedes ir dedienes IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
bold = Main text
Part grey = Comment text
6017 6| altoriui, Dievo sostui, sėdas, stoja, limpa į gurguolę ar gyvąją
6018 3| rugieną ir versti plačią bei storą velėną.~ Stačia galva
6019 2| kaimietės lietuvės kresnos ir storagalės buvo ir be priedų, o tvirto
6020 2| liūliuojančių rugelių, nei margos, storai prižėlusios pievos, per
6021 2| gražiai, sumaningai ir tvirtai storais siūlais apipintas, ir ėmė
6022 3| musioms sienose naikinti, ne storaodžiams jaučiams raginti. Sveiki,
6023 4| Rapolienė, lauždama duonos iš storos riekės ir kraudama ant jos
6024 2| leido šaltį. Žiemą buvo storu šepečiu užšalę, užmarmėję
6025 2| kitą galvom, plačiai atkiša storus pasturgalius ir sukas, ne
6026 2| tiktų vilkams ar net meškoms stoti. Nėra čia jų. O kitoms žvėrelėms
6027 2| taip švaru, jog net nedrąsu stotis, - kalbėjo draugės atbėgusios
6028 4| tiek ir tiek darbininkų stotų, o ryto metą tesulaukia
6029 6| keleivis, išsodintas ne toje stotyje; tai padaryti niekam nė
6030 6| eigastis, net vienodas vyrų stovėjimas ar sėdėjimas, o moterų gulomis
6031 3| tinginiai! Jums kad tik ilgiau stovėt ir uodegomis temojuot...
6032 2| būtų laiku atėję į darbus, stovėtų savo vietose, bent ponų
6033 6| kiti būreliais rinkoje stoviniuoja statikuoja be tikslo, o
6034 5| bažnyčios pasienyje molio stovyla.~ Tėvu Dovydienė vadino
6035 2| būtų neblikę ištiso ilgo straipsnio, tiesiog nebebūtų kas beužstoja,
6036 4| įbestas, kiekvienas tvoros straipsnis užtvertas, kiekviena troba
6037 2| Jurgio kepurė iš tokių strauso plunksnų, kurios tedygsta
6038 3| jau šauna savo spindulių strėles palei pačią žemę. Nutiesia
6039 5| Išgelia, būdavo, visas strėnas, perlaužia nugarą, kol pagimdai.
6040 2| linksmai, jaunikaičiu striktelėjęs, tarė Rapolas ir išsivedė
6041 2| saldinęs. Tik gerokai pabuvus, striktelėjo prieklėtin.~ Ramybė ryto,
6042 2| stikluotu sijonu bei tokia pat striuke, nei klėtelės neužšovusi,
6043 5| nematė. Ji ėjo stati kaip stulpas. Stačia išstovėjo per mišias
6044 3| Jaučiai buvo įganyti kaip stumbrai bent po tris birkavus. Jų
6045 4| Geišė vis dar šiaip taip stumdėsi po dvarą, nebe ką bedirbdamas,
6046 2| nejauku, lyg kas ją nuogą būtų stumtelėjęs į žmonių būrį.~ Pakirdo
6047 4| esant, tiesa, vyrą ir iš stuomens ir iš liemens, vis dėlto
6048 2| nešėsi pintinėlę. Visas jos stuomuo nedarė jokio ypatingo įspūdžio.
6049 2| taip smarkiai ir bailingai stvarstydamasi visa ko aplinkui, lyg viskas
6050 5| kad būtų paliesta širdies styga. Tai nesigraudino, tik akeles
6051 2| jog skripkuotojas savo stygas perdilino. Mykoliuko skripkelės
6052 3| skripkelė nutrūkusiomis stygomis, iš antros pusės kitados
6053 2| pats susisuko avinžarnių stygoms, pats pasidirbo skrynutę,
6054 3| metalinė. Stori uostai kelmais styri nepakarpomi, tik daugiau
6055 3| Žmogaus kepurė užmauta ant styrinčio aukštyn bližės rago, dirželis
6056 5| nepasirinksiu aš šakalių! O suaižėjusi ne viena pakriautė, tik
6057 2| Ne, tikrai ne! Jis negali suardyti broliui gyvenimo, vaikus
6058 6| labai būtų keista pamatyt suartame pūdyme - baltuojančią ramunėlę.~
6059 6| baras, lyg jo paties tik ką suartas pūdymas; tai vienaplaukių
6060 3| dirbti.~ Dėdė gavo rudenį suarti ne tik pūdymui, dar ir vasarojui.
6061 2| dabar rodės Mykoliukui taip suaugusi su jo būtybe, jog nė tai
6062 5| gulėčiau? Kas gi suverptų, suaustų? Kas gi mėsiškus, pieniškus
6063 2| šypsena ant jo lūpų, akys sublizgėjo pirmykščia svajone, jis
6064 2| Blogas - reiškė: neriebus, sublogęs, sumenkęs.~ Ir Mykoliukas
6065 2| Lūpos atsičiaupusios ir taip sudarytos, lyg tuoj štai pasakys,
6066 2| išskrodęs jų kokį šimtuką, sudarytumei kitiems gerą pragariuką,
6067 5| Kas gi mėsiškus, pieniškus sudavadytų? Žiūrėk, kiek kumpių, palčių
6068 2| susirūpinęs, ir pasakojąs, sudėdamas visokias pasakėčias apie
6069 5| galvas padėję. Kas juodu suderino? Žinoma, geros jųdviejų
6070 3| jis pabaigs tą painią ir sudėtingą operaciją.~ - N-e-e-a,
6071 2| kad kiti kvėpuotų; įlįs ir sudrums užkerėtą jų meilės sritį.~ -
6072 5| visa nušvitus, pasispyrė, sudundėjo aukšte ant pirkios, sudunksėjo
6073 5| sudundėjo aukšte ant pirkios, sudunksėjo kažkuo tęsiamu, ir lingėje
6074 4| lyg Vilniaus Šnipiškių; sudužusią medinę tramvajaus būdą,
6075 2| po truputį. Visas Rapolo sudvariškėjimas reiškėsi tuo, kad į savo
6076 2| kirmėlių neįkandžioti ir sausi sudžiūvę. Tarė: "Amen", ir paliko
6077 5| Severja, su kuria pagaliau sueidavo į klėtelę tik gulti ir kuo
6078 2| krosnis buvo nuo karščio sueižėjusi, pro ją buvo matyti liepsna.
6079 2| atsibučiuoti už visą savo sugaištą jaunybę. Jei buvo jam lemta
6080 2| pasakys, ką jis gera yra sugalvojęs ar atminęs. Mykoliukas kažin
6081 5| kiti arkliais užleis ir suganys; jei nesuganys, tai bent
6082 5| tavo dūmų, galvą jie man sugauna. Galų gale nebepagyvensime
6083 2| kaip šypsos žmogus smarkiai sugauta galva.~ - Klausyk, Sever!
6084 5| Nenurausi, jis ir pats tuojau suglebs ir žus, nieko gera nepadaręs.
6085 6| Apygirtė moteriškė sugraudinta, verkia ir šniurkštauja.
6086 2| rietimą austi, kai griausmas sugriausdavo, kai nueidavo gubų statyti:
6087 5| reikalavimais. Paskui jo laukė sugrįžtant ir patikrinėjo, ar taip
6088 2| bažnyčią, kad, iš miško sugrįžus, nebereiktų gaišt, tik papusryčiauti
6089 5| nugabeno atgal į aukštą. Sugrįžusi rado savo paguodėlę prilipusį
6090 2| Kur liko vietos, vaikams sugulus, ten jam gulti; ką apsidairęs
6091 2| duobeles, paskui tose duobelėse sugulusios krapštės ir dulkėmis gynės
6092 2| pamėgimu veda ir santaikoje sugyvena? Kodėl lietuvis patriotas "
6093 6| kad ir labai draugingai sugyvenančioje šeimynėlėje. Širdys tirpte
6094 4| darbą, malkas, pasėlį. Suirutė truko bent dvejus metus.
6095 5| pasidarė, kam žmonės taip ūmai sujudo kunigo, ko jis čia atvažiavo,
6096 2| Kur vyrai dirba, tašo ir suka, nevaliosi pašluoti, - teisinosi
6097 2| kelioliktieji metai jis nuolat sukaliojas Geišės akivaizdoje. Vis
6098 5| užjautė.~ Prasto, greituoju sukalto, giliai į paprastas vežėčias
6099 5| pasiuntėt dailidei žinią, kad sukaltų grabą? Bėk patsai, Jurgeli -
6100 2| surištos ražais ir už jų sukamos. Juo panašesnės į vantas,
6101 2| bet gardžiai kvepiančiais sukapotais ajerais. Buvo taip jauku,
6102 2| bluselės! - pavydėjo visos sukapotos blusų, jog, rodos, piršto
6103 2| atkiša storus pasturgalius ir sukas, ne kratytinio, tik suktinio.
6104 2| žinočiau, eičiau. Dabar reiks sukčiau patirti... Ir pataikęs valandą,
6105 3| ilgai tylomis ar ražančių sukdamas stovi tarp jų, kartais vieną,
6106 2| apetitinga, jog net nosį sukė ir seilę varė. Tikrai sakau,
6107 6| tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok,
6108 2| instinktu, motinos ir dukters, sukibo; du karkleliu susipynė iš
6109 2| nebesigirdi, kur viena tyla, tik sukiojasi vis tų pat balsų srityje,
6110 5| nejauku buvo Dovydienei sukiotis jo akivaizdoje... Ir ji
6111 4| kai nebegaus nė vogti ko. Sukirmys, "degutą bedegdami" - bemiegodami
6112 3| nežmoniškai surinka:~ - Sukitės, nevalos, liurbiai, kad
6113 2| bailė ją perėmė, jog ji sukliko nebe savu balsu ir taip
6114 2| Jei šilta, tai vainiku suklostyta, tačiau mečmergės (viešai
6115 5| maža gyvybėlė ir visą jį sukomplikavo. Tai buvo anasai Rapolo
6116 2| Jomdviem buvo darbo, jos sukos po pirkią, po namelį, net
6117 3| tą vieną kartą jį taip sukrėtę, jog daugiau, rodės, nė
6118 3| Ant trumpo botkočio ne sukriai suvytas botagas užnertas,
6119 4| Geišių; du nauju kumečiu sukrovė menką jų turtą į vežimą
6120 4| nebeištvėrė. Jis pirmą kartą sukrutėjo, kai Dovydas ėmė per arti
6121 4| nesimokiau. Ne tokia jau čia sukta priemonė - krembliai paslėgti
6122 1| kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas
6123 2| spirito garais, ir visu delnu suktinai nusukė zūbelius, kaip nugriežiama
6124 5| kaip tik dėl to, kad aš jam suku galvą. Kad nesukčiau, kad
6125 4| numirsi...~ Rapolas tiesiog sukvailo iš laimės. Žmona jam dabar
6126 2| knisiai žmonės tebesidžiaugė, sulaukę sekmos poilsio dienos, tebeknarkė,
6127 5| gerai buvo nusiteikusi, sulaukus šventų Velykų.~ - Dabar
6128 2| Gražiai obliuotos ir sandariai suleistos grindys ir lubos. Sienose,
6129 3| kad ir dangaus paukščiams sulesinti.~ Tik ir tų paukščių
6130 5| debesis! O jergutėliau - sulis! Pūdyti nesupūdys, vis dėlto
6131 3| šašas. Nykščio naga, didumo sulyg geru kaušeliu, nukabino -
6132 2| Pagerbė jos skausmą ir sulygo - be jos.~ Motinai širdį
6133 2| veidelis per šias savaites sulysęs! Lyg Dievo munkelė, nuimta
6134 2| kaip alkanas duonos.~ Sulyso, žandai dar labiau įdubo,
6135 2| gi džiaugies? Bene pats sumanei kokią "bobą kvailę" vesti?
6136 5| mylėjo už vaikus ir gerbė už sumanumą. Tai šitie dieverio žodžiai
6137 2| alkdamas dairės, kaip čia savo sumanumu nebealkus, o jis, Rapolas,
6138 3| bendrai svarstomi visi nauji sumanymai. Tik vieno "dėdės" niekas
6139 2| kankinosi, veltui bandydama sumegzt į vieną protingą eilę visa,
6140 5| dešimtmetį jos turtai ne sumenkėjo, tik žymiai jų padaugėjo.
6141 2| reiškė: neriebus, sublogęs, sumenkęs.~ Ir Mykoliukas ėmė matyt
6142 2| trejeto dienų viskas buvo sumesta ir aptvarkyta, laisva atsisėdo
6143 2| rankeles ant kelių ir pati sumetė:~ - Už trijų dienų paskutinieji
6144 2| nematė, ir visi jo gudrūs sumetimai šiam kartui kažin kur buvo
6145 4| ateidama į Saveikius, taip suneramino visus dvariškius, kaip pelė
6146 2| vandenį, nors labai buvo suneraminta rytykščia diena. Rytoj,
6147 2| atsisėdo ant savo skrynios, sunėrė rankeles ant kelių ir pati
6148 3| ir bernams, į trečią buvo sunešama visi kinkymai, visos šikšnos
6149 5| invalidu, nebereikalinga sunkenybe visai šeimynai. O teturėdamas
6150 5| patiems buvę laiko sirgti net sunkesnėmis ligomis. Rapolas buvo panašus
6151 6| Šitas tylėjimas buvo daug sunkesnis už smarkiausį pjovimą. Imtų
6152 2| jis nesirodė tinkąs rimtam sunkiajam darbui, tad ir siunčiojo
6153 2| pasikėsinimas atimti tai būtų sunkiausis nusidėjimas septintajam
6154 2| nematys dienos vargų ir sunkumų. Severja irgi nieko nesakė,
6155 5| dar neišmanė, koks tai sunkus nusidėjimas - "vagystė",
6156 5| abudu, valgė abudu. Dėdė už sūnų, sūnus už dėdę būtų galvas
6157 2| pavedęs valdyti ne vyresniajam sūnui, kurių buvę visas tuzinas,
6158 2| šeima buvo orie. Tėvas su sūnum dirvoje, bernas su merga
6159 4| sparčiai augęs. Nelaimėje - jis sunyko. Šioji Geišių nelaimė, gėda
6160 4| išalks. Prašom gi sėstis štai suolan.~ Trata ir Rapolienė,
6161 2| Kai pirkios stalą, suolus, langus ir palanges Severja
6162 2| nerūkė, tai tuos auksinus supenėdavo brolvaikiams riestainiais.
6163 3| žolės parauti. Po gerą saują supenėjęs per abi ranki jungui, vėl
6164 2| didelio indo samplovoms supilt. Jei jų buvo daug, kiekvieną
6165 5| kol pagimdai. Paskui juos supk, čiulink, naktų nemik, sargink,
6166 2| numesti. O nepastebėjai, tai supleškėjo visa troba, dažnai ir visas
6167 5| Kepkim bulbes! - ūmai suplojo katučių Adomukas, atminęs,
6168 2| jos esmės nei jaučiam, nei suprantam. Laimingas, jau ką čia besakyti!
6169 2| Jaunučiui vardu. Tu, kvaily, supranti, kam aš, vyresnysis, sakau
6170 4| ir nefanaberiškumą, tai suprasi, jog Geišiai iš pirmos dienos
6171 2| Duod, duod...~ Suprask, riestainį ar kokį pigų
6172 2| visoje seniūnijoje buvo supratęs su Saveikių tijūnu. Jau
6173 3| buvo savo meilės instinktu supratusi Severja, ar bent tik atspėjusi.
6174 2| ar pristatė prie lopšio supti klykiantį. Ir Mykoliukas
6175 5| bus gerai. O lis ilgai ir supūdys ar suželdys, tai bus blogai.
6176 2| virveliniai, ir tie jau supuvę. Rišu rišu, ir galo nėra.
6177 3| sotie! Užmigote?!~ Ūmai supyksta susitvarkęs artojas ir papliauška
6178 3| lyg kas grikšėdamas pro surakintus dantis būtų košęs:~ -
6179 2| davinėjęs, kelis kartus yra jam surikęs tijūnas: "Mykoliuk, tekinas".
6180 2| galvą ir išgąsdintas gaidys suriko: "kur, kur, kur…" Nė kiek
6181 3| jungui, vėl nežmoniškai surinka:~ - Sukitės, nevalos,
6182 2| marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į
6183 2| viršuje gubą, lyg dvi vantos, surištos ražais ir už jų sukamos.
6184 2| gerumo. Šiaip jau pilkas, surūgęs buvo jų, kaip ir kitų kaimiečių,
6185 3| keiksmininkas, toks pikčiurna, surumbėjęs senas jaunikis storžievis!
6186 2| kodėl sveikas žmogus ima ir suserga? Kad tai padarai, Rapolas
6187 5| duosiu štai pagaliu, tai susičiaupsite!~ Ir apsidairė neva to
6188 1| ir socialinėms sąlygoms susidarius, nes dėdės ir dėdienės pavadinimai
6189 2| žmogaus galia nugalėti visa susidariusi tvarka.~ - Kur moters
6190 3| vadinamas tarpusienis. Jis susidarydavo dvi klėtis statant iš keturių
6191 2| su tuo neapsigimta, - tai susidaryta. Ko tu rastumei lietuvių
6192 4| malonės, tik kad taip jau susideda. Nepaleisi, kils revoliucija.
6193 5| jų gyvenimas būtų kitaip susidėjęs, kad ne tie smūgiai, kurie
6194 6| dėdienė ir vis dar nėra susidėjusi su tuo būriu kaimo dėdienių,
6195 3| ranka kažin ko užkliuvo. Tai susidomėjo ir, praskleidęs plaukus,
6196 4| nedabojamas šmūkštelės susigėdęs į pasuolę, palikdamas bevypsančią,
6197 2| įsikukčiojo kaip Kaziukas, susigėdo pats savęs ir nubėgo daržingalin
6198 4| bevypsančią, dar labiau už kremblį susigėdusią viešnią, ryžtas įsikabinti
6199 5| Adomukas gana turėjo laiko su susigiminiuoti su visais krūmais, su jų
6200 2| bet kuriuo būtų nesutikęs, susigynęs ir išsipravardžiavęs.~
6201 2| ištardama žegnojimos žodžius. Ir susijuokė; ne iš žegnojimos: tai buvo
6202 2| su savo motina ir akimis susikalbėti, kai pabaigdavo rietimą
6203 5| Prisirinko šakalėlių, susikūrė ugnelę, susėdo iš abiejų
6204 6| naujų pažįstamų ir giminių susilaukdami, tolimesniųjų pasiilgę.
6205 2| antrą klykiantį džiaugsmą susilaukę. O jis, Mykoliukas? Ko jis
6206 2| to pažeminimo, kurio gali susilaukt iš savo draugės jis, nusidėvėjęs
6207 4| kokios didžios šventenybės susilaukus į savo būstą. Ag ir buvo
6208 2| erzino jį Severja.~ - Susilažinus gal ir pavojinga būtų eit
6209 5| Joks kitas jausmas negalėjo susilyginti su tuo patenkinimu ir pasididžiavimu,
6210 4| labiau paniuręs, vis labiau susimąstęs, nepatenkintas. Nebenorėjo
6211 3| kankintojai kits kito, tik labai susimylėjusi sutartinė trijulė; artojas
6212 2| atbėgo. Severja ir pati susipranta.~ - Duokš jau, duokš
6213 5| Pagaliau ir visiškai ėmė abudu susiprasti kalboj ir tenkinti vienas
6214 2| kasdienius pilkus raištelius, tik susiprato tai šiandie kažin kodėl
6215 2| gatvę gelbėjo kojas nuo susipurvinimo, gelbėjo ir klėtelę nuo
6216 2| dukters, sukibo; du karkleliu susipynė iš bailės ateinančios audros
6217 5| silpna. Vargo, kol žmonių susirado. Šokta kunigo. Jis atvažiavo
6218 5| tik dėdė karšinčius ūmai susirgo, ir jam tokiuo greitumu
6219 2| neparaudo, tik susirūpino, kaip susirgus kam mylimam pavojinga liga.
6220 2| Tuo laiku pats trilinkai susiriesi iš vargo. Taip tamsiai įsivaizdinęs
6221 2| nekeista: tijūnas labai mėgo susirinkimus, nes buvo plepys ir džiaugės,
6222 3| valandos rimtumas, ar šaliku susirišimas, Šiukštų dėdė šventadieniais
6223 2| buvo neleistina, reikėjo susirišti skarele. Jei šilta, tai
6224 2| kankinimąsi, kuo jis taip susirūpinęs, ir pasakojąs, sudėdamas
6225 2| Nenusigando, neparaudo, tik susirūpino, kaip susirgus kam mylimam
6226 4| ko gi čia Rapolienė taip susirūpinusi, ką gi čia ji taiso. Vaišių
6227 2| vieni toliau, kiti arčiau susisėdo, šnekučiuoja klausydami.
6228 5| jausmo, tebuvo nerimas ir susisielojimas.~ Samdiniai, nieko neatsakę,
6229 2| viskas joje susitraukė, susispaudė ir kažin kas darosi. Nors
6230 6| bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok
6231 6| žemės, ir gurguolės žmonių, susispietusių aplink staliukus, rodos
6232 5| gamta galingesni už ją. Jie susisuka kaip audra ir, nieko nesiklausdami,
6233 2| darbo skripkelę. Jis pats susisuko avinžarnių stygoms, pats
6234 2| kaip čia jam pačiam joje susisukus lizdelis, ištekinus seselė.~
6235 5| eikiva abudu atsigavėtų, - susitaikino dėdė su Adomuku ir, paėmęs
6236 6| stalo, bet visi pašoksta lyg susitarę urmu lydėti, nes visiems
6237 4| tokiu vargu pats susivežė, susitašė. Tai, nieko nebesakydamas,
6238 4| Ar kasdien vaišinsimės susitikdamos?~ - Nekokių čia vaišių.
6239 2| besanti, lyg viskas joje susitraukė, susispaudė ir kažin kas
6240 2| Mykoliuku buvo tik dvasių susituokimas, su Geiše - ko kito. Katroji
6241 3| Užmigote?!~ Ūmai supyksta susitvarkęs artojas ir papliauška baisiąja
6242 4| nebėjo. Reikėjo darbai kitaip susitvarkyti. Ieškoti žmonių, lygti jie
6243 2| šlubavimą. Šoka ypatingai. Susitveria vienom rankom už pečių,
6244 2| vienoje vietoj jam balta liko, susiveržė juosta, perbraukė sau ranka
6245 5| šieno. Jį šlapią sodiečiai susiveža namie džiovinti: paliksi
6246 4| kurias jis tokiu vargu pats susivežė, susitašė. Tai, nieko nebesakydamas,
6247 2| Taip, kaip ji mokėdavo susižiūrėti su savo motina ir akimis
6248 5| Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam rengti užkandos. Padėjo
6249 2| akis. Ir širdį jam taip suskaudo, taip ji ėmė plakti, jog
6250 3| į tvoras ar sąsparas nuo suskių ir dulkių. Matyti, buvo
6251 2| senai jau vedęs ir vaikais suskubęs apsikrauti brolis. Ir Saveikių
6252 2| paprasta, turėjo prieš tai suskubti pakrembliauti. Vis tai, -
6253 6| laikiau, neg to reikia, kad suskubtumei ant vienų ar net ant abejų
6254 4| pasiekią. Saveikiškiai nebuvo suskurdę, buvo gana sotūs, dvarininkas
6255 2| savo glėbį, stiprai stiprai suspaudė, stipriai stipriai pabučiavo
6256 6| siela. Lyg garas, katile suspaustas, ūmai kilsterėjo nepasitikėjimo
6257 2| akim nuo skrynios ir kadgi suspiegs ko ne taip pat, kaip rytą
6258 5| tarė.~ - Palauk! - sustabdė jį dėdė . - Kaipgi tu eisi
6259 2| mirštamai nuobodžiai, vienodai sustatyta. Tebuvo vienas skirtumas.
6260 6| Svajonėmis įsisvajoję, sustingę žmonės kūliu virsta laukan
6261 2| tebeknarkė, tebeilsino darbu sustingintus savo narius. Net gyvuliai
6262 5| vienos ašarėlės. Ji stingte sustingo. Rodės, nė akys nebemirkčiojo.
6263 5| buvo nebe ta. Ji nebebuvo sustingus kaip per laidotuves, bet
6264 5| kiekvieną namiškį, ilgiausiai sustodama ant karšinčiaus ir Adomuko.
6265 2| Nusijuokė ir Mykoliukas, sustodamas griežęs;ne balsu, tik kažin
6266 5| neskubėdami, visur po ilgai sustodami: dienos buvo daug. Tai Adomukas
6267 3| aidas pereina, tuoj jungas sustoja ir kantriai laukia, neva
6268 3| ūmiau, nors tik tam kartui, susuka galvas.~ Retas kas beatmena,
6269 5| Jo pavalgyta žiurkžolių, sutaisytų pelėms nuodyti...~ Ligi
6270 5| kuriuo matėme jį taip gerai sutariant. Čia mums bus vietoje susekti,
6271 6| tetulė gi ar sveika?~ Sutartinai siaudžia visi pašaliai,
6272 3| tik labai susimylėjusi sutartinė trijulė; artojas ne skūrlupys,
6273 6| Dėdė Mykolas skęsta tame sutartiniame ūžesyje lyg laimingoje nirvanoje.
6274 5| geresnis, kad sveikatos sutaupiau? O kam man tos sveikatos,
6275 4| medžiagos savo rankomis sutašyta... Kur tu tada buvai, kai
6276 5| Jis atvažiavo pačiu laiku: suteikė Sakramentus ir čia pat užspaudė
6277 5| bebūtų jie apsiėję. Vis dėlto suterorizuota jos siela manė, jog ir dvigubą
6278 6| gesuonies dujos veik visai suteršė deguonį, ir tamsiose kamarėlėse
6279 4| tvenkinys negražaus, paukščių suteršto vandens, nebenorinčio atmušti
6280 2| jei būtų geros lažybos, aš sutikčiau.~ - Na, tai iš ko? -
6281 2| moters.~ Ir visi rimo, sutikdami su ta santvarka, kuri yra,
6282 5| kurio Adomukas visiškai sutirpo. Kunigas išvažiavo.~
6283 5| rolę griausmų ant savęs sutraukėjos.~ - Ajau, reikia čia
6284 2| Gydominai! Štai, žiūrėk, viskas sutrūkę, visi kinkymai virveliniai,
6285 5| tai papeikti. Bijau, kad sutrūks santykiai su adresatu. Ir
6286 4| ir duonos trupimai nepiga suvaldyti, kad nekristų žemėn ir neatsitiktų
6287 4| mergytės, kuri daugiau net suvalganti už didžiuosius.~
6288 5| pečionės.~ Lygiai skaniai suvalgė ir antrą dvejetą. Daugiau
6289 2| Vis dėlto jo laukų dirbtų suvarydavo iš keleto apylinkės kaimų:
6290 3| ašaras liejo, kai užu stalo suvatkinėjo, pletkavo, kaimynus plūdo,
6291 5| ligi piet gulėčiau? Kas gi suverptų, suaustų? Kas gi mėsiškus,
6292 2| apglušusi, tai per nevalią suvertė jai stiklelį bjaurios degtinės.
6293 2| lyg atropino įleidus, kiek suvilgusios, taip pat pasižiūrėjo Mykoliukui
6294 2| balsu, jog net klausytojus suvirpino. Ir Severjai visiškai linksma
6295 5| apsvaigęs. Tik štai pirkion suvirto šeimyna ir prapliupo juoku.~ -
6296 3| trumpo botkočio ne sukriai suvytas botagas užnertas, tik užrišta
6297 2| atsidėjus padėti, dirbo sušilusi ir vis labiau ėmė atsigosti.
6298 6| Žydės šinkuoja ligi alkūnių sušlapusiom rankom. Degtinė, alus laistosi
6299 5| kaimynė bus davusi. Tai tik sušnypštė:~ - Eikita, eikita, masintojai!
6300 2| apsidairė, jog dar per anksti, sušvilpė savo pasveikinimą dienai
6301 2| savo liūdesiu, visame kaime sužadinęs ilgesį, norą eiti toliau
6302 2| jo padariusios; reiškia, sužavėjusios visai nebereikiamu laiku:
6303 2| nepasidavė išminties dėsniui. Sužavėtas, ką ir besakyti. Čia ji
6304 5| lis ilgai ir supūdys ar suželdys, tai bus blogai. O ką gi
6305 5| lazdomis švaistytis, akmenimis svaidyti, tvoromis jodyti ir panašiai.
6306 4| rodės belikusi jam viena svaja.~ Dideliuose miestuose
6307 3| susitraukęs snūdo ar savo svajas svajojo, nes tikro miego
6308 2| kažko atsiimti. Ne, jis savo svajonei negalėjo taip atsimokėti
6309 6| pabaigos.~ Ag ir po visam. Svajonėmis įsisvajoję, sustingę žmonės
6310 2| taip, kaip šiepdavosi savo svajonėms, veikiau taip, kaip neapčiaupia
6311 2| pabučiavimas buvo jam dar vienas svajonių rūmo filioras, ir tas rūmas
6312 5| namų rūpestyje. Atsidėjęs svarstė su kitais, kada tas ar kitas
6313 3| ištisą pusę metų buvo bendrai svarstomi visi nauji sumanymai. Tik
6314 5| ir temokėjo po ketvergę svarui (40 skatikų). Taigi pusė
6315 2| jomis lyg ylomis, jog tasai svavalingumo ūpas ir ją pagavo.~ -
6316 2| išnaktų. Tad ūmai pasigirdo svečiams skaudus balsas - brrm, ir
6317 4| būstinių, čia buvo retas svečias ir tik gražiuoju laiku,
6318 5| lengva pasigauti, netikėtam svečiui užsukus. Parduoti nebuvo
6319 6| pirmą burnelę - atsilošę sveikinas:~ - Sveikas! - Į sveikatą!~
6320 2| nugarą, kuri, kaip ir kitų sveikųjų ir riebiųjų lietuvaičių,
6321 2| buvo šalta, kuriuos dvejus svėrės sau per petį, kai ėjo bent
6322 5| namus atėjusiai, visados svetimai? Juo gyvenimas Severją bailino,
6323 5| Sodžiaus dalykai Rapolui nebuvo svetimesni už savo namų dalykus. Be
6324 5| darbininkė, vergė dėdienė, svetimų namų inventorius, kuriai
6325 5| neapsakomai ramus plepys, į svetimus dalykus kad ir kišos, tai
6326 3| skaisčiai raudonai nudažytas sviedinys, per nevalią panarintas
6327 4| neg kiti kaimynai, nuolat svietą matą, lengvai miestelius
6328 6| bažnyčią. Plaukte plaukia svietelis linksmas, judrus, greitas,
6329 2| praplėšė akis ir, lyg bose pro svikį, pro vienatinį langiuką
6330 5| parneštumei iš šulinio. Ar svirtį pataisytumei. Matai, baigia
6331 4| apipiltų grietine, apibarstytų svogūnais.~ Viešnia ūmai nusigąsta.~ -
6332 5| tokiu, kaip šeštadienį svogūnų lukštais juos motutė virino.
6333 2| meilė tikroji: ar dvasių svyrimas, ar kūnų? Ar kūnai tik panaudoja
6334 2| klėtelės, svyravo, kaip svyruojama žengti žingsnis, nuo kurio
6335 4| alkūnei paremti, kad ji svyruotų. Ir tik patyrusi, kad kremblys,
6336 6| galįs skelti į ausį!~ Tabako dūmai, spirito garai, žmonių
6337 2| auksinų saviems reikalams, tabokui, jei rūko, ar kam kitam.
6338 3| eina, kaip ėję, lyg kojomis taikydami į valkelę ir nedrįsdami,
6339 4| bėgiojant krembliauti ar taisant kremblius raugti. Ir taip
6340 2| paniuręs, nuobodžius. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios
6341 2| pirkt, audimų kiekvienas taisės sau. Taigi gera šeimininkė, -
6342 4| susirūpinusi, ką gi čia ji taiso. Vaišių jai. Tai aišku.
6343 5| kalbėjo dėdė Rapolas, taisydamas Adomėlį.~ - Nueisiva
6344 5| su stogų, pamatų, krosnių taisymu. Ir daug su kuo. Tik jie -
6345 5| kada grįždavo vakarienės taisyt. Ilgas buvo tasai dienos
6346 2| vidun visą naštą pakinktų taisyti, piktai atšovė:~ - Ajau!
6347 2| užsakymams išėjus, imta taisytis į vestuves, daryti alaus,
6348 2| stambių paplokščių akmenų takas per purviną gatvę gelbėjo
6349 2| savo atšlaimą į pakluonę, takeliu į kalną, leidžias nuo kalno
6350 2| nepagreitindamas, tuo pačiu taktu, visai nesumesdamas, kam
6351 2| net seni slenka Mykoliuko taku ten pat į paraistę. Dabar
6352 2| eiti ar ypatingai guoslūs tampa.~ Visa ta diena buvo
6353 4| kitų dalių, ligonis susyk tampąs sveikas ir linksmas.~
6354 5| kaip iešmais, iš jų, lyg iš tampraus lanko, tryško lyg plieno
6355 5| puikia šiaip jau oda; buvo tampri, plieninė. Tai tik stebėjais
6356 6| jai pasilaidavo tai, ką ji tampriai užrišusi laikė - užuita
6357 2| Lengva širdimi, nemažu ūpu, tampriu žingsniu pasileido iš miškelio
6358 2| matomos dieną, matomos ir tamsią naktį. Tam tikslui buvo
6359 2| patiestame divone, kaip ir tamsiame miške su laukiniais.~ -
6360 6| visai suteršė deguonį, ir tamsiose kamarėlėse naftos žiburėliai
6361 2| pačiu vidunakčiu, į patį tamsųjį tankį, pačioje miško glūdumoje,
6362 4| dirbančių sau. Jie visi tan pačian balsan šaukte šaukė -
6363 4| šviesus, nes apsodintas tankiomis eglėmis, arti kurių nė žolė
6364 2| Pasileido plaukus, ilgus, tankius, geltonus kaip vašką, išsitraukė
6365 5| šiurkščiai, nemandagiai tardavo Rapolui Dovydienė, ūmai
6366 4| nusisukdami, pašnibždomis tarės ir mitingavo. Darės nebejauku,
6367 4| Severjai patiko, kad jų pavardė tariama ir yra visiems žinoma. Betgi
6368 2| Ir ar tik ne chimera tas tariamasis dvasių sukritimas?~ Tai
6369 3| raistas. Tiesa, kad tuose tariamuosiuose plūdimuose nebuvo blogesnio
6370 5| atlenktų pirštų, Adomukas tarkštelėjo savuoju kiaušiniu, nežiūrėdamas,
6371 2| buvo aptikęs kaip tik tokį tarną, kurs sugebėjo dvaro santykius
6372 2| mokyto profesoriaus ir jo tarnaitės, kurią jis dideliu pamėgimu
6373 5| Lūžus verguvei, lūžo jos tarnas tijūnas Geišė; lūžo visais
6374 2| paplūdusi. O ką gi besakyti, už tarno, be tam tikro padėjimo.
6375 4| žiūrėti, taigi visus senuosius tarnus ir darbininkus paleidžiąs,
6376 4| metų kuo ištikimiausios tarnybos dvarui, nuritino pakalnio,
6377 2| atbėgdavo.~ Štai Magdė stovi tarpduryje, kažin ką užantyje rankoje
6378 2| nedrąsus... Mes, mergelės, savo tarpe drąsesnės. Jokio palaido
6379 5| pačiam sodžiui padedant ir tarpininkaujant. Sodžius dėl šventos ramybės
6380 2| pražydusiems žolynams. Jie tarpsta, kvepia, lapeliai kečias
6381 4| penkis kilometrus. Be beržų tarpukalnėje čia buvo daugybė kitų rūšių
6382 4| aplinkui. Nei kalnelio, nei tarpukalnės, nei ežerėlio.~ - Juodžemis
6383 3| žali tebestovį, gražūs, tarpūs augmenėliai patys būtų buvę
6384 3| klėtelė" buvo vadinamas tarpusienis. Jis susidarydavo dvi klėtis
6385 3| Taigi dėdės klėtelėje - tarpusienyje ar, tikriau, dėdės pasienyje,
6386 5| jau norėjo vyresniųjų būdu tarti sakramentinį: "Dėdės trūko",
6387 3| klausies. Būta gi su kuo tartis!~ Taip mokėjo Mykolui
6388 5| visai apkvailo nuo tavo tarškėjimo, - kažkuomet išspruko Rapolui,
6389 5| neimama malūno dundesio, ratų tarškesio. Dovydienė tačiau nesiliovė
6390 2| sąmonės tegalvojo:~ - Argi tatai reiškė nesuprantamas mano
6391 5| rodydama.~ - Jums, kad mūsų taukai būtų įdirbti ir nudirbti,
6392 2| šv. Jono išsitepė pušnis taukais, praretėjusius plaukus sviestu,
6393 5| kartą.~ Dovydienė buvo taupi šeimininkė, net godi, ypač
6394 5| nebūtų ieškojusi nei jo tautinio tingėjimo bei nerangumo,
6395 2| pažaisti...~ Severiutė tauškė plepėjo, dėstydama į kutą
6396 5| nesakau. Aš juk tik apie tavąjį niekurneivą.~ Ataušta
6397 4| jis ne pienuitas ar net tašlotas, kai norima iš jo atsigert?
6398 2| Kur vyrai dirba, tašo ir suka, nevaliosi pašluoti, -
6399 4| trobesiai, sukrauti iš akmenų, tašytų iš vieno šono. Tokių trobų,
6400 3| dirvos pilnos artojų, o tearė tas vienas.~ Štai jis
6401 2| Rapolas, per savo tingėjimą teatlyžęs nuo kaimo darbų, nėmaž nebuvo
6402 6| lig pusei šventoriaus, čia teatsigauna, dedas kepures, blaivai
6403 2| vyro pareigų, o jo moteris tebebus pilna jaunų pajėgų. Ar jis
6404 2| aplenkti savo šešėlį. Taip tebėga tie, kuriems rūpi praeitis
6405 2| poilsio dienos, tebeknarkė, tebeilsino darbu sustingintus savo
6406 5| prasvajojo su dangaus angelais; tebejaučia žibintų mažų skambaliukų
6407 3| kaip gyvas, tebematė ir tebejautė, lyg tai tuojau būtų atsitikę,
6408 5| motinai, kad lopšys dar tebekabaldžioja pirkioje, vis dėlto pabūgo,
6409 2| sulaukę sekmos poilsio dienos, tebeknarkė, tebeilsino darbu sustingintus
6410 4| tik vieną dešinę, kairę tebelaikydama atsargoje, dešinės alkūnei
6411 3| bučiavo. Jis, kaip gyvas, tebematė ir tebejautė, lyg tai tuojau
6412 5| vis sėdi kaip nustėręs ir tebemato, ko kiti nemato. Jam kažin
6413 2| drebėdama, visa uždususi, akyse tebematyt buvo didžiausias išgąstis.~ -
6414 3| rytas. Visa Aužbikų apylinkė tebemiega ar dar nėra išėjusi į laukus.
6415 2| aukštybių klausyti. Kaimas tebemiegojo pačiu tvirtuoju įmygiu.
6416 5| laikų, kada jo "Severiotė" teberaugė kremblius, tebevaišino jį
6417 5| skambaliukų tilindžiavimą, tebereipsta akys nuo daugybės šviesų
6418 3| aiškina tau vis dar už kalno tebesąs rūstybės balsas ir tokia
6419 2| suktis. Tik Severja vis tebesėdėjo vietoje, negalėdama atspėti,
6420 5| tai ir bus geriau. Koks tu tebesi kruopelė! Viena sauja... -
6421 6| algos rublių negaunanti ir tebesidengianti iš savo kraičio.~ Čia
6422 2| įmygiu. Žemės knisiai žmonės tebesidžiaugė, sulaukę sekmos poilsio
6423 3| prinokinti...~ Lyg žali tebestovį, gražūs, tarpūs augmenėliai
6424 4| slenkas, rankom vis dar tebesudėtom ant krūtinės, pabaigdama
6425 5| Severiotė" teberaugė kremblius, tebevaišino jį ir kaimynus, tebebuvo
6426 6| kelias dešimtis metų buvę ir teblikę; taigi gal ir dėdės tie
6427 5| šakės mėšlo: kur numesi, ten tebrasi. Nejaugi tu per visą savo
6428 6| pats Dievas padarytojas. Tebūnie gi garbė ir liaupsinimas
6429 3| darė jspūdžio, lyg užantyje tebūtų buvusi tuštuma, ne kūnas.
6430 5| dabar ką nedaręs. Tu viena tedirbi, tu...~ Nebesustabdoma
6431 2| strauso plunksnų, kurios tedygsta artistų vaizduoklėj. Ir
6432 5| mudu pačiudu čia girelėje teesava, ir niekas daugiau mudviejų
6433 2| Tik tuoj susigriebė maža tegalėsianti padaryti, neprižadindama
6434 2| teatminė tą vieną - Geišę, tegalvo apie tą vieną - Geišę, kurs
6435 2| vis dar puse savo sąmonės tegalvojo:~ - Argi tatai reiškė
6436 6| visą kvortą išgeriant, tegaudami tokią duonos riekelę, kurios
6437 5| Nueisiva int Uksnį. Ten tegausiva vieną kiaušinį. Ten boba
6438 5| kur ploniau prižėlę, ir tegauti po trejas rūčkeles (liesas,
6439 5| savęs ji buvo rami. Jai tegėlė širdį, kad tų jos nuopelnų
6440 2| dvare, lygiai namie tiek ir tegirdi:~ - Mykoliuk šen, Mykoliuk
6441 4| tas tesidžiaugie akyse, tegirie už akių, tepavydie visa
6442 2| rūbų klėtį, kurią ji viena teglobojo. Prieklėtis, net akmuo pasistoti
6443 2| tau, kaip per visą amžių tegrojau tau, tiktai tau ir saulei...
6444 3| skriaudas ir, kiek galėdamas, teikės - ganė, šėrė, trinko, glostė.
6445 2| verkiant ir neimtų domėtis ir teirautis, kodėl.~ Dabar tik Mykoliukas
6446 5| gerai pasibaigs, tai ir teiravos ir domėjosi ne dėl to tik,
6447 6| vienam būti neveidmainiu teisėju. Ir Dovydai būtų senai vanago
6448 2| brolis. Už ką? Kuriomis teisėmis? Vien tomis, kad jis pirmiau
6449 2| moteriškę, atėmęs iš jos teisėtą laisvę pasirinkti sau tinkamą
6450 2| laukdamas šventadienio, kada teisėtai, be baimės galės prisotinti
6451 5| Rapolas, visados ramus, lygus, teisingas, nė imti neėmė Adomuko ant
6452 2| buvo iš jo laukti: nematytu teisingumu ir ištikimybe Pats-Pamarneckui.
6453 6| išmetinėti, imtumei žmogus teisintis, meluoti, pykti ir bartis.
6454 6| metus. Bet vienąkart prairus teisybės maišeliui, turėjo ir daugiau
6455 4| aptvertas.~ Kieme akį teįvairino kastas didokas tvenkinys
6456 3| nepasiklausė nuomonės. Jam teišmanė liepti, kad tą ar kitą darbą
6457 5| vežimą. Pėsčia paskui karstą tėjo viena pati Severja. Ir niekas
6458 2| nebūtų matyti saulės. Ji teka antai iš anapus mūsų galasodės.
6459 2| Ateinantį šventadienį, saulei tekant, Girstupio šlaite ar man
6460 4| kuriam, žinoma, daugiausia tekdavo rūgintųjų. Valgė džiaugės,
6461 2| papusryčiauti greituoju ir tekinai į kelionę: ar tai juokai -
6462 4| keletas sieksnių grandyti tekinius: tiek daug ant jų vėlės
6463 4| sruveno upelis. Jo slaptinga tėkme galėjai niekieno nepastebimas
6464 6| nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas. Minios nuotaika ją
6465 2| tolimuose kraštuose. Tada tektų išeit iš Aužbikų, iš tos
6466 5| Adomuk... Jis tau vienam teliepė pasakyti sudiev... - tarė
6467 2| Kur moters ruošias teliūskuojas, švaros nepalaikysi, - teisinosi
6468 4| šventenybė, kuriai vienai telygi nekaltybė. Kur nekaltas
6469 3| Iš pradžių ilgokai tematyti beveik nekrutą keturi didžiuliai
6470 2| langus ir palanges Severja temazgojo vos keletą kartų per metus,
6471 3| svajojo, nes tikro miego jis temiegojo dvejetą valandų, paleidęs
6472 2| pabučiavęs. Nuo Geišės akys temo, nuo šio šviesiau darės.
6473 3| ilgiau stovėt ir uodegomis temojuot... Na, ženkite greičiau,
6474 3| mokėjo melstis taip, kaip temoka tikrieji dvasininkai, įpratę
6475 2| kurią tegali patirti - tenai, - pabaigė Daisia ir atsistojo,
6476 3| pričirilens - žmogus tuo ir tenkinies. O jie skubinas savuosius
6477 4| jauniklius. Tik Severja tenkinos, jog jos Rapolas yra "žmogus"
6478 2| buvo ir pati motina. Ji tenkinosi, kumščiu pabeldus į galą,
6479 5| abudu susiprasti kalboj ir tenkinti vienas antrą.~ Ir prisirišo
6480 5| benorėjo klausyti, tai ir gavo tenkintis tuo vienu klausytoju - Adomėliu.~
6481 2| Kitų matei kojas, šventei tenumazgojamas. Pukštaičios buvo tiek neįpurvintos,
6482 5| visai nešiurkštūs. Sodžius tepadyvijo jį už viena, būtent kad
6483 6| joms niekas nieko nemoka ir tepalaiko joms gyvybės, kad galėtų
6484 3| dėdei nuo visa to nedaug tepalengvėjo.~ Pavaduojant jį kituose
6485 2| išskris kitur vargo vargti ir teparvažiuos ar pėsčia beparbėgs ne pažaisti
6486 2| pilniau. Žodžiai arba ne viską tepasako, arba per daug pasako ir
6487 4| akyse, tegirie už akių, tepavydie visa ko.~ Tai Rapolas
6488 5| sviesto nuo svečio, jis jau tepdavos sau duoną net ir tada, kai
6489 2| artistų vaizduoklėj. Ir tos tėptelėta varsa. Visų spielčiai sveiki
6490 5| Adomukas, privertęs ir dėdę teptis. Pavalgė ir dėdė. Abudu
6491 5| pasididžiavimu pasikabino terbą.~ - Na, eikiva! - tarė.~ -
6492 5| paruošusios. Tik reikia geros terbos.~ Ir padavė Adomukui
6493 5| viena dvasia, dvasia į jį ir tereagavo,veiksmu jo nė per nago juodymą
6494 3| mažiau. Jie - šelmiai. Jiems terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžioti.
6495 6| kai kas įsilinksminęs "tęsė" ją į šokį. Būtų ir labai
6496 2| kartą per vestuves pagrot ir tesėjo: nesisakė, kiek jam tai
6497 3| neišnyktų. O kas viršaus tesėta, tai galima kad ir dangaus
6498 5| pirkios, sudunksėjo kažkuo tęsiamu, ir lingėje ties lova atsirado
6499 4| ar meilės paragauti, tas tesidžiaugie akyse, tegirie už akių,
6500 6| Taip tik revoliucijos metu tesiekė kurstytojo dalijamų proklamacijų.
6501 2| daromuosiuose tonuose.~ Na, ir teskendie sau! Kam tai rūpi? Niekas
6502 4| darbininkų stotų, o ryto metą tesulaukia penkių šešių, ir daryk tu
6503 6| Ką beveiki?~ - Ė tetulė gi ar sveika?~ Sutartinai
6504 5| sunkenybe visai šeimynai. O teturėdamas apie pusseptintos dešimties
6505 2| kaip ir kitų, pirkelė. Ji teturėjo du nedideliu ketvirtainiu
6506 5| vis prikaišioji tą vieną teturėtą vaiką! Ar aš kalta, kad
6507 2| savo nelaimę. Tik degtinė tėvą atvėsino. Jis ir visai nurimo,
6508 2| išmintingesnės, doresnės, tėvam paklusnesnės...~ Biro
6509 6| šventas, šventas", "O, Dieve Tėve" ir daugybė kitų laikui
6510 1| Bepiga, kad tai būtų buvę tėvelio ar motutės broliai ir jų
6511 2| kur dingo. Dabar širdis tevirpėjo smulkiai, lyg kutendama.
6512 3| kas jaunesnis pavaduoja. Tęviršt ir darbininkų Šiukštuose
6513 2| jo idealus, prieš visą jo tėvynę? Ir ar tik ne chimera tas
6514 5| dienomis sėdėtumėta suole kaip tešla.~ Ir kas dieną veltui
6515 6| sapne mato. Iki šiol ji težinojo, kokių bjaurių esama moterų.
6516 2| Severją, nes į ją vieną težiūrėjo savo vidaus, ne kaktos,