| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Juozas Tumas-Vaižgantas Dedes ir dedienes IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
bold = Main text
Part grey = Comment text
6517 2| kuri anūke jam tiktų.~ - Tfu, pondieu mylėk!.. - spjaudės
6518 5| tavo dėdės, vis dėlto verkė tiekuo ašarų, kurių būtų pakakę
6519 4| Saveikių dvaras. Iš dviejų šonų tiesės didžiausi vieškeliai, kuriais
6520 5| į akis, ir jau į vienus tiesia rankas, kad juos imtų, nuo
6521 2| ten link, ir išeisi nosies tiesumu savon pusėn.~ - Bene
6522 5| nebeatstatysi, idant vėl būtų norsgi tiesus, jei nebegali būti tvirtas.~
6523 2| pašaukimą - tijūnauti. Taigi tijūnavo tokiuo atsidėjimu, kokio
6524 2| buvo supratęs su Saveikių tijūnu. Jau keliolika metų jo ausyse
6525 2| darbus ir pagalėjo. Nei tijūnui Geišei, nei broliui Šiukštai
6526 2| stebuklingasis paveikslas tikinčiųjų maldas ir pasitikėjimą.
6527 4| kuri jį maitina ir malonina tikrais dievaičių valgiais.~ -
6528 5| Severjos giminės ryšius su tikrąja motina, sutraukė tikrosios
6529 3| ir laiminga, kol išaušta tikrenybės diena ir dienos tikrenybė
6530 6| vagilką", kad mažiau būtų tikri buvę ją esant. O kai ims
6531 2| tai buvo ištikimiausias ir tikriausias jos apsigynimo ženklas,
6532 3| melstis taip, kaip temoka tikrieji dvasininkai, įpratę vartalioti
6533 4| Tikras kremblių rojus! Tikrinių, ruduokių, ūmėdžių, grūždžių,
6534 2| ko kito. Katroji gi meilė tikroji: ar dvasių svyrimas, ar
6535 5| Ir buvo gi pramoga: tikros keptos bulbelės su "kailinėliais",
6536 5| nebegalvojo. Vis dėlto abudu tikru broliu jautė pusę valako
6537 6| dešimties: visgi dar nėra tikrumo ir teisės paniekinti tą
6538 2| lygiai keturissyk mažesni už tikruosius langus ir vadinosi - prisimerkėliai,
6539 5| kitus, lygiai, rimtai, apie tikrus, tikrai esamus dalykus,
6540 5| galybę vėl pažadins - kitiems tikslams. Rapolo nebėr, bet jis -
6541 2| Gamtoje betgi viskas tikslu. Bet kas turi savo šaltinį,
6542 2| matomos ir tamsią naktį. Tam tikslui buvo šviesiai dažomos, kad
6543 5| įvykdavo.~ Štai Geišiai su Tilindžiais eina bendrųjų balų pjauti.
6544 2| Mykoliukų, nei Geišiams, nei Tilindžiams. Juo bjauresnė buvo pilna
6545 5| žibintų mažų skambaliukų tilindžiavimą, tebereipsta akys nuo daugybės
6546 2| kaimų: Aužbikų, Geišių, Tilindžių ir kitų. Visus juos valdė
6547 2| jokiu mostu, jokiu raumenų timptelėjimu neatsakė į visus karščiausius
6548 2| mojavo.~ Rapolas, per savo tingėjimą teatlyžęs nuo kaimo darbų,
6549 2| pamazgojus dubenėlį ar ką kita, tingėjo durų darinėti, ypač šaltyje,
6550 6| ima neberimti; pradeda lyg tingėti, lyg nuobodžiauti. Vienodumas
6551 2| pigiai sau tai išaiškino: tingi arba nesveikas. Ir ūdijo
6552 2| nesveikas. Ir ūdijo juoba už tinginį, nematydami ligos: kas serga,
6553 5| Karšatis karšatimi, o tinginys tinginiu lieka. Yra gi ir karšinčių
6554 3| artojui pataikaudamas, ne savo tinginiui, kol jis pabaigs tą painią
6555 5| veltėdį. Karšatis karšatimi, o tinginys tinginiu lieka. Yra gi ir
6556 2| miške nėra tokių, kuriems tinka - mergiena... Nepaniekintų,
6557 3| nepaisė. Dirbo savo darbą kaip tinkami - vienodai, pamažu, jautiškai.~
6558 5| dėlto klausė atsidėjęs, vis tinkamiau įsikišdamas į jo kalbą,
6559 6| ir daugybė kitų laikui tinkamų - visos lietuviškos, savos,
6560 2| viso Severjos gerumo ir tinkamumo. Tarytum dabar tik, šią
6561 2| dailiškumu, kiek tuo sielai tinkamumu.~ Tai vieni toliau, kiti
6562 2| broliui Šiukštai jis nesirodė tinkąs rimtam sunkiajam darbui,
6563 5| taip neesti. Į jų gyvenimo tinklą įsiterpė maža maža gyvybėlė
6564 2| šis šviesus, pragiedrėjęs tipas vėl ėmė savaime niauktis.
6565 2| jo ir neapsunkinti.~ Tipingas ramus kavalierius rodės
6566 1| brolienę - našlę. Šitokių tipų, manau, visai nebėra Lietuvoje,
6567 2| oras buvo geltonas kaip tirpintas vaškas. Žmonės alsavo kaip
6568 6| šeimynėlėje. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk
6569 6| nereikalaujama jokių patogumų. Juo tirščiau, juo prasčiau, juo drąsiau.
6570 6| karčiais bakūno dūmais. Jie tirštais kamuoliais liūliuoja lig
6571 5| dar šiurkštesniu būdu, jei tirštėjančios audros nebūtų skiedusi Rapolienė.
6572 2| tai kas doras eis į tokį tirštimą? Nebent paprašius ponas,
6573 2| tai, rodės, kondensavo, tirštino juos į dvejus trejus: atsiimti,
6574 5| teturi teisės dėti savo vyro titulu. Taigi stojo už jį, aržiai
6575 5| pakenčia nerūkęs?~ - Todėl, kad ir be dūmų tu jam apsukai
6576 1| asmenų ir visi tau artimi. O, tokiai dienai tu negaili dviejų
6577 2| užvožus draminę padėtį.~ Tokiam dalykui tinkamas nebent
6578 2| nė kelinių savo neturi? Tokiems plikiams valakų neduodama
6579 2| žingsniavo pats vienas, tolėliau atsilikęs nuo kitų. Gal
6580 5| gilioje troboje. Šviesa pro tolimąsias praviras duris jų čia nesiekė.
6581 4| džiaugės ir pavydėjo tolimesnės apylinkės bajorai, nes čia
6582 6| pasiilgimus, tik ieško, kas čia tolimesnis pašnekinus, ne prieinant,
6583 6| ir giminių susilaukdami, tolimesniųjų pasiilgę. Daug džiaugsmo,
6584 3| pakitėjęs.~ Artimieji ir tolimieji praminė Mykolą savo amato
6585 2| pradžių, juodu tebebuvo lygiai tolimu vienas antram. Mykoliukui
6586 2| Pats-Pamarnecko dvarų daug tolimuose kraštuose. Tada tektų išeit
6587 4| gaudavo baudžiavą eit į tolimus dvarus.~ Pats savininkas,
6588 4| žiūrėjo į tolį, džiaugės toliu ir kažin ko liūdo ir net
6589 2| skenda savo daromuosiuose tonuose.~ Na, ir teskendie sau!
6590 4| nesutrūkusi, iš kiekvieno lupk tošį nors nuo pat šaknų.~
6591 3| Šiū-ū, kerėblos keverzos! Tprū-ū, kad jus devynios kur tuoj -
6592 3| Brolienė mirė. Tačiau šeimos tradicija liko ta pati, ta pati dėdės
6593 2| griebtis. Mykoliukas buvo ne tragedijoms ar skaudžioms dramoms pergyventi,
6594 2| galą. Jau jis visas ūžė, tratėjo. Vieni tyčiojos iš nelygios
6595 5| lipo prie dėdės, vis labiau traukdamos nuo motinos glamonėjimų.
6596 2| vidaus aišytų, pats, balsų traukiamas, pasirodo voromis po du,
6597 2| erdvę į save, rijo ją, kaip traukinys bėgių kelią, ir artino į
6598 3| ir jie ne pečiais turi traukti didelį, sunkų arklą bližę
6599 3| vis gilyn į savo kiautą trauktis; juo skaudžiau, juo giliau,
6600 5| į trečią kalną, jei ne į trečiąją karalystę, kaip užburtą
6601 3| išvedžiojo po dvejus vaikus ir trečiuosius štai yra pradėjusios. Tai
6602 5| Adomukas buvo ar tik nebe treigys.~ Pirkioje tebuvo pačiudu.
6603 5| ploniau prižėlę, ir tegauti po trejas rūčkeles (liesas, gardis).~
6604 4| ar aukštų rusų valdininkų trejetai, o čia, už dvejeto trejeto
6605 3| maldaknygės ir dvejetas trejetas religinių senų apdriskusių
6606 3| šiaudais, ilginių pėdus treknais trinant laužant, lyg pats
6607 3| laužant, lyg pats iš savęs trėkšdamas tuos spindulius, pasirodo
6608 3| Matyti, buvo rūpestingai trenkami.~ Pagaliau artojas abiem
6609 4| Dienos darbus pradirbę trenksme ir lerme, šeimų karaliai
6610 5| vieną kartą įžiūrėtų ir trenktų.~ - Tai, kad palygino
6611 5| nejusdama imdavo nereikalingai trepsėti, žersteklius be reikalo
6612 6| Pasikartojo tai antrą ir tretį kartą. Dėdienė nebesislėpė,
6613 2| jis... padirba dvigubai, trigubai. Niekas jo nemuša, niekas
6614 2| keliolika metų. Tuo laiku pats trilinkai susiriesi iš vargo. Taip
6615 2| vyrą ir jauną pačią. Jis, trimis dešimtimis metų vyresnis,
6616 3| ilginių pėdus treknais trinant laužant, lyg pats iš savęs
6617 3| galėdamas, teikės - ganė, šėrė, trinko, glostė. Ir mylėjo juos,
6618 4| neužeisiąs kelio, o dabar trise užeinat... Iš kur mes jums
6619 2| pat, kaip rytą girioj, ir triskart pakratė rankeles, kaip gindamasi
6620 4| miestuose, pačioje šitų triukšmadarių pašonėje, tokių aikštelių,
6621 2| Severjos Pukštaičios, ir triumfo balsu ima skambėti, kai
6622 2| leidžiantis mergytė. Tokiuo triumfu ir ūpu, jog ji, vos tik
6623 4| vaišintoją.~ Rapolienė triumfuoja giriama, pigiai įtikusi
6624 2| krauna, mina, braukia, triūsia pluša, - ar maža Pats-Pamarnecko
6625 2| ir dvaras išmes jį kur į trobelę medsargiu ar laukabėgiu.~
6626 5| pačiame gale kluono, buvo visų trobesių didžiausias Ir. - baisiausias.
6627 2| blusų.~ Gerai vėdinamas trobesys niekuo nepadavė, nei pelėsių,
6628 2| apsigyventumei gatavose trobose. Gal kur kitur yra. Pats-Pamarnecko
6629 5| didelis didelis akmuo ir troškina. Verkė, kol kažin kas ištraukė
6630 2| pamažu mirė, tos srovės troškinamas.~ Mirė, jis tai kuo aiškiausiai
6631 2| valgyti visai nenorėjo, tik troško gert. Ir nė valandėlę neišnyksta
6632 2| vienų ir kitų buvo lygiai trošku. Matė tačiau, jog visa to
6633 5| tiesiai nuo kapų išėjus į Troškūnus atlaidų, visi nurimo ir
6634 3| net skardus aidas ritos trukčiodamas per visą girią. Giria kartojo
6635 2| ėmė svavalingai kratyti ir truksėti.~ - Na, jau, daisia,
6636 6| prašyme. Jai kažin ko viduje trūksta, ir tuščia, ir šalta. Ji,
6637 5| pataisytumei. Matai, baigia trūkti. Dar ką nors, pro pėdžią
6638 2| septynetą kitokių moteriškų trūkumų. Veido, rankų, tad ir toliau
6639 5| kai jį nurauni. Jo amželis trumpas, valandomis, ne dienomis,
6640 2| nors pigiau, ko jam būtų trumpesniam laikui beužtekę!~ Atsikėlė
6641 3| monai labai paprasti. Ant trumpo botkočio ne sukriai suvytas
6642 2| Mažutėje saujoje galingais trumpokais pirštais, kaip darbininkės
6643 5| brangi praeities relikvija, trumpos jos laimės, bent patenkinimo,
6644 5| negardžios. Sako, nuo jų dantys trupą. Tau jos niekam, o žiūrėk,
6645 4| Su viena ranka ir duonos trupimai nepiga suvaldyti, kad nekristų
6646 4| apačioje, laukdama kremblio ar trupinio nukrentant, idant jį ore
6647 5| Ji tebuvo 40 metų, dar be trupučio tebebuvo pavydėtinos sveikatos,
6648 4| mirtinai bijodama nors truputėlį pravožti slaptą: jautė,
6649 2| Kasdienis prastas valgis, truputis audimo ir kailių gėdai prisidengti
6650 2| būtų buvę mažoka už tokį trūsą. Mykoliukui užteko. Ak jis
6651 4| kurios daugiausia kitados trynės tijūno pašonėmis, veltui
6652 2| gaišti. Pagaliau pusėje tualeto, pamiršusi pačius reikalingiausius
6653 4| Gatvėj atsitikęs negandas tučtuojau pagarsėja, atpasakoja jį
6654 4| laiminga, nors šiaip jau tuodu dalyku dažnai eina skyrium.
6655 4| čia, kaimynėle, tiek daug turbacijos. Aja! Ar kasdien vaišinsimės
6656 4| dvarus.~ Pats savininkas, turėdamas gražesnių būstinių, čia
6657 2| lindusios, senai jų būčiau šimtą turėjęs. Daisia, man jau arti 50
6658 5| prapliupo:~ - Tik tu turėk tokią galvą kaip tėvas.
6659 1| prirašyti labai gražių dalykų. Turėti daug dėdžių, žinoma, su
6660 2| brangesnė. Ak, kad jis dabar turėtų tiek, kiek Pats-Pamarneckas:
6661 3| išmintimi, protu, tokiuo vidaus turiniu, kurs kiaurai peršviečia
6662 5| nesiliovė prikaišiojusi, ji turinti maitinti veltėdžius; vis
6663 5| gautas laiškas, į kurį aš turiu atsakyti. Guli ir nervina
6664 2| užmiršusi, ėmė greit greit tursinėt aplink medžius, raudama
6665 2| mirti, nes jis dabar be galo turtingas, be galo pilnas, kažin ko
6666 5| primali, mūsų namai būtų turtingiausi visame kaime, - ūdijo jį
6667 3| pačius didžiuosius, pačius turtinguosius ūkininkus. Pasakysime pašnibždomis -
6668 4| aikštelių, kur stovi puikūs turtuolių rūmai ar paprastų piliečių
6669 2| sūnui, kurių buvę visas tuzinas, tik jaunesniajam, Jaunučiui
6670 6| tiek nuo išgerto, kiek nuo tvaiko. Prašos išleisti iš užu
6671 5| Dovydienė užlieja jį tokiu tvanu žodžių, jog jam belieka
6672 2| nugalėti visa susidariusi tvarka.~ - Kur moters ruošias
6673 4| buvo, tie trobesiai, ir tvarkoje laikomi, vis dėlto nejaukūs
6674 4| teįvairino kastas didokas tvenkinys negražaus, paukščių suteršto
6675 2| išvirtusios, smilkiniuose tvinksėjo. Sėdėjo, draikė sau plaukus
6676 4| baimę Rapolai žinojo ir tvirčiausiai buvo pasiryžę į Geišius
6677 5| savo pačiam, pabaigei jį tvirkinti. Nejaugi tau gražu, kai
6678 2| buvo tik stiprai įbestas į tvirtą neilgą liemenį.~ Bizus
6679 5| tiesus, jei nebegali būti tvirtas.~ Sako, esą tokių iškrypėlių,
6680 2| ir tas rūmas statės dygo, tvirtėjo plėtės. Ir, ak, kaip jis
6681 2| storagalės buvo ir be priedų, o tvirto vyriško juosmens nė raišiodamas
6682 2| Kaimas tebemiegojo pačiu tvirtuoju įmygiu. Žemės knisiai žmonės
6683 2| milžiną, visą liepsnojantį tviskantį. Ir tokia bailė ją perėmė,
6684 6| į kurį dideliu kumščiu tvoja girtas drąsuolis, pasiskelbdamas
6685 5| švaistytis, akmenimis svaidyti, tvoromis jodyti ir panašiai. Visa
6686 4| mietas įbestas, kiekvienas tvoros straipsnis užtvertas, kiekviena
6687 4| nesirodė kiemas, tik atviras be tvorų laukas, per kurį net viešas
6688 2| visas ūžė, tratėjo. Vieni tyčiojos iš nelygios poros, kiti
6689 5| to, dėdė Daisia nemokėjo tylėti, ogi jo maža kas vyresniųjų
6690 2| Dėdė - tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama,
6691 2| įsakytojas Geišė ir padaręs - tylia mašina darytoja. Taigi net
6692 5| iškurnėjo kunigo ant Geišių namų tyliai nusileido šmėkla. Lyg juodas
6693 2| nenumanė, kodėl jo griežtuvėlis tyliau griežia, kai minioje kurį
6694 2| prieklėtin.~ Ramybė ryto, tylumas, nors su savo sąžine šnekėkis:
6695 2| imdavo skardžiau gausti, nebe tylutėlėmis, nebe tokiuo liūdesiu ir
6696 2| Mykoliuk, ar snaudi?~ Tylutėliai, paslaptingai, daugiau pašnibždėjo,
6697 3| vakarieniauti vėl ramutėlis, tylutėlis, bekalbis ar su vienu Dievu
6698 3| lengvenybės gyventi.~ Tylutis ramutis Mykoliukas buvo
6699 5| pridėdama delną prie kaktos, tyrė, ar nekarščiuoja, ir neišmanė,
6700 2| duoda. O kai nebeduos, tai ubagais eis jos mergytė, mažučiais
6701 2| vežiojęs, kas yra padėjęs, ūdijęs ar įsakymus davinėjęs, kelis
6702 2| kaip ir buvęs, tijūnas, ūdytojas, Pats-Pamarnecko akis, tiesa,
6703 2| daugiau kaip vidutinio ūgio ir pagali. Šieno plakais,
6704 5| buvo raudonai nušviesti ugnelės ir tikrai rodėsi kits kitam
6705 5| motutė, visados riejusi ujusi dėdę, dabar jam už kaklo
6706 5| su vaikais žaisti, juos ūkauti, juos dažnai prausti ir
6707 5| tu mano Benjaminėli! - ūkavo bučiavo jį motutė prausdama,
6708 2| klėtelė visa virpėjo ir ūkė lyg tuščias puodas. Tai
6709 6| harmoningai džanksi signatūrė, ūkia ir žmogaus balsu tai gieda,
6710 4| nereiktų nė šarmo, - gėrėjosi ūkininkai.~ Tai ir žmonės, kurie
6711 5| nebe pirmas kartas. Mūsų ūkininkams jau tiek pat atsieina su
6712 4| nuomininkas, pradėsiąs savotiškai ūkininkauti, pats visa ko žiūrėti, taigi
6713 2| riestainiais. Ar negana, kad ūkininkė brolienė kas šeštadienis
6714 6| dėdiene, kaip Mykoliukas dėde, ūkininko ašvieniu, kantriu, nieko
6715 3| didžiuosius, pačius turtinguosius ūkininkus. Pasakysime pašnibždomis -
6716 2| vaikų, ir tiek iš jos naudos ūkiui per keliolika metų. Tuo
6717 4| šiaurę, jis vis stovėjo ūksmėj ir lyg šalčiu dvelkė pačią
6718 5| ko čion mes atėjova!~ Uksnienė davė, o Adomėlis jai nė
6719 6| nusinuobodžiavusią žemės ūkyje širdelę. Spūstis mūrinėje,
6720 4| rojus! Tikrinių, ruduokių, ūmėdžių, grūždžių, paliepių, voveruškų
6721 3| įpusėjusios moteriškės: ji ūmiau, nors tik tam kartui, susuka
6722 3| kad tik ilgiau stovėt ir uodegomis temojuot... Na, ženkite
6723 2| krembliauji, daisia, tai uogauji, tai lapauji. Kaipgi, daisia,
6724 2| kurie paskendo raistan neva uogautų ar krembliautų, neina gilyn,
6725 5| jos pilna juodų įsirpusių uogų. Tik tu jų nevalgysi - negardžios.
6726 2| kiemelio liepos. Išlindo iš uokso, pasipurtė, apsidairė, jog
6727 4| šaltekšnių, putinų, šermukšnių, uosių, ąžuolėlių, alksnių, skroblų,
6728 2| nežiūrėdamas, kokių akių ar uostų yra tas, kurs dvarininko
6729 2| perbraukė sau ranka per karpytus uostus ir gaidžio statumu, visas
6730 4| biržis baigės šlaitu į Geišės upelį, kurio krante slėnyje Geišių
6731 4| malonus. Giliai giliai sruveno upelis. Jo slaptinga tėkme galėjai
6732 6| bestovint, ir ji, kaip skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten,
6733 6| pasaulyje nebijąs, pačiam urėdninkui galįs skelti į ausį!~
6734 6| visi pašoksta lyg susitarę urmu lydėti, nes visiems pakeliui...~
6735 5| paprastąją žemę, kuri jai vienų usnių beduoda. Tačiau argi Geišė
6736 5| įžiūrėjęs kokią itin nedorą, uvėrią bobą... Gi dudenti nesiliauja
6737 4| tik pačiam tomis kalbomis ušsitrenkus. Jam pačiam ėjo nežinomosios,
6738 2| tai juokai?) peršasi!~ Užbartiems pastumdėliams rodės, jog
6739 2| praeitis užmiršt ar ateičiai užbėgt už akių.~ Tą valandą
6740 2| jis pavydėjo, nei kelią užbėgti norėjo, nes jautė - ne jo
6741 3| Bereikėjo tarpas tarp jų užbraukti dviem sienom, ir turi trečią
6742 2| langai vasarą buvo visi užburbėję bjauriomis zliaukomis, kurios
6743 5| Laumę.~ Rapolas buvo užbūręs jos sielą ir per dvejus
6744 2| Muzika pagauna sielas, užburia jas ir nebepaleidžia jų
6745 5| trečiąją karalystę, kaip užburtą karaliūnaičią. Ligonis ar
6746 2| baltuotų ir reikštų, ar uždaros, ar vagis bus jas atsidaręs.~
6747 2| savo saldybių. Tai buvo jam uždas, jog iš tų dangiškųjų sričių
6748 3| neliūsta, kad nebesuskubs: savo uždavinį yra dvigubai atidirbusios,
6749 5| padėjo ant lentos, galvose uždegė jam graudulinę žvakę ir
6750 5| Dar ugnelė išsiverš ir uždegs. Nueitų į apluoką su vyteline
6751 5| nepaspringtume, daisia.~ Dovydienė uždėjo vienam ir antram. Ji šiandie
6752 4| buvo toks, kurs visa kita uždengia. Laimėje Mykoliukas skaudulys
6753 5| su skėčiu dangaus skylių uždengt. Ateis vasara, ir vėl bus
6754 2| apdažydavo paliepę ar grūzdį, kol uždės ant riekės menkos duonos.
6755 2| kaktos, nebeleisdama, kad vėl uždribtų. Ir vėl bučiavo skruostus,
6756 3| nepakarpomi, tik daugiau darbo užduodami nusišniurkščius, kol juos
6757 2| nuotokos pulte įpuolė į vidų, uždusęs, paspringdamas. Atsisėdo
6758 2| perbalus, visa drebėdama, visa uždususi, akyse tebematyt buvo didžiausias
6759 2| stačiai į Pukštus. Seniau ir užeidavo. Tai jo buvo nuovada. Čia
6760 2| bažnyčią, paskui atgal į užeigą, nieko nematydamas, nieko
6761 6| kiti ergeliuojasi zuja užeigose, vis naujų pažįstamų ir
6762 4| neužeisiąs kelio, o dabar trise užeinat... Iš kur mes jums duonos
6763 5| prisivaikščiojusiu ir pavargusiu, užėjo į klojimą. Jis stovėjo pačiame
6764 3| nebrendėliai! Tik žemę pralaikė užėmę - jokių grūdų, vienas pašaras.
6765 5| ir jai buvo skaudu, net užgaulinga.~ - Neliesk mano vaiko,
6766 4| akivaizdoje tiek yra, kiek ji užgauti; lyg sakyte jai sakytumei:
6767 5| Nebesustabdoma srove tekėjo užgautos moteriškės žodžiai. Dovydienė
6768 5| neaprūpinę, iš dvaro išmetė. Ir užgeso abiejų laimė.~ Žibintas,
6769 5| suprato ir visa širdimi užjautė.~ Prasto, greituoju sukalto,
6770 2| Prašnekinama protekciniu balsu ir užjautimu, bet reiškia, jog ir tave
6771 2| bebloznas, daisia. Pats save užjuoktų. Tiesa, galėtų nueiti stačiai
6772 2| užvožiamas. Langai aklinai užkalti, nei žiemą, nei vasarą neatidaromi.
6773 2| Dėkui, dėkui, gardžiai užkandau!~ Štai kokiuo kvapu kvepėjo (
6774 4| prašom, šiam būtų tuoj žadą užkandę. Ką gi Rapolas būtų daręs
6775 5| bažnyčioje, stačia, kol užkasė kapuose, stačią ten ir paliko
6776 2| kvėpuotų; įlįs ir sudrums užkerėtą jų meilės sritį.~ - Dėdė
6777 5| nebesuskubo ir čia pat, užkišęs galvelę už krosnies mūriuko,
6778 5| duris, paglostė vaikelį per užkištą už mūriuko galvą.~ -
6779 4| vedė, teko ir visiškai jis užkišti palėpėn: baudžiauninkai
6780 2| po tam dar viena už kitos užklius ar pats šokis panašesnis
6781 5| Tik gavo sugrįžti, kur užkliūti ar pro šalį nueiti, kur
6782 2| pirkioje, tuoj brolienė užkorė jam ant rankų vaiką ar pristatė
6783 3| pjovėjai. Vienos tekėjo, kiti užkuriomis ėjo. Turtų čia daugėjo,
6784 5| lauke, tai kiti arkliais užleis ir suganys; jei nesuganys,
6785 4| žolė nežėlė. Sodas buvo užleistas, priaugęs, dar aukštais
6786 5| daugiakalbis, vis dėlto Dovydienė užlieja jį tokiu tvanu žodžių, jog
6787 5| apluoką su vyteline molio ir užlipdytų plyšius.~ - Ajau, nepasirinksiu
6788 2| buvo storu šepečiu užšalę, užmarmėję ir nebeleido šviesos.~
6789 3| tą pusę; Žmogaus kepurė užmauta ant styrinčio aukštyn bližės
6790 3| Dar nemigęs sapnavo ir užmigęs svajojo vis kažin ką gera
6791 5| dar pakukčiojęs valandėlę, užmigo bejėgio miegu, silpnumo
6792 3| N-e-e-a, vilko sotie! Užmigote?!~ Ūmai supyksta susitvarkęs
6793 2| padėjimo, kad galėtų galų gale užmigti. Akys buvo sausos, net perštėjo.
6794 2| lengva lengva, jauku, nors užmik jos prieglobstyje.~ Du
6795 5| daryti, kaip laukti, bene užmirš savo dvariškumą ir pats
6796 5| čia lermuoja Rapolas, net užmiršdamas, jog jo liuika prigeso.
6797 6| per akmeninius spryskus, užmiršdami kepurėmis užsidėti. Vis
6798 3| Aužbikai jau buvo gerokai užmiršę ir praturtę. Pirkias rukšleles
6799 2| tie, kuriems rūpi praeitis užmiršt ar ateičiai užbėgt už akių.~
6800 6| pasiilgę. Imą po daugiau, jau užmiršta savo pasiilgimus, tik ieško,
6801 2| kuri taip brangiai jam užmokėjo už muziką, vieną vienatinį
6802 5| nors, pro pėdžią einant, užmuš savo pasvarais.~ Rapolo
6803 4| kieme ant savo skrynios kaip užmušti, nė vienu žodeliu nepaprieštaraudami:
6804 4| tokioje laimėje, būtų visai užmylėjęs pačiutę, gyvą ir darbščią,
6805 3| sukriai suvytas botagas užnertas, tik užrišta plati minkšta
6806 4| šalčiu dvelkė pačią vasarą. Užpakalis buvo į saulę, užtat sode,
6807 6| kąsnelis jai nebelenda. Žiūrėk, užpulta ims ir nesigins. Ką tada
6808 5| visados, nė negirdėjo marčios užpuolimų. Adomukas, tiesa, dar neišmanė,
6809 5| stovėjo senovinė spinta, užrakinta ir raktas išsinešta. Bent
6810 2| Ūkininkas nepasikliovė užraktu.~ Gelžinis jis buvo ir
6811 6| būtų senai vanago nagus užrietę puolę "vagilką", kad mažiau
6812 2| Severja, dabar jau marti, užrišo Mykoliukui pačią gražiąją
6813 3| suvytas botagas užnertas, tik užrišta plati minkšta šikšna, juoba
6814 6| pasilaidavo tai, ką ji tampriai užrišusi laikė - užuita siela. Lyg
6815 2| trijų dienų paskutinieji užsakai, ir aš - Rapolienė Geišienė,
6816 2| tai težino vienas Geišė, užsakęs paslaptį. Galų gale taip
6817 2| besimeldė.~ Antriems užsakymams išėjus, imta taisytis į
6818 2| krosnies, daisia, paskuigaliais užsibadytų. Mudu su Dovydu gal ir nesimuštuva,
6819 2| prieš saulę, kai tamsiai užsibrėždavo žičkinių marškinių ilgumas.
6820 2| pliauskių džiūti. Dažnai jos užsidegdavo ir reikdavo numesti. O nepastebėjai,
6821 4| vaikas prigers ar troba užsidegs...~ Būtų man tada nuo
6822 3| netesėsi kaip reikiant nuo jos užsidengti. Šyptelės, rytą pakirdusi,
6823 4| nestojo, bastydamasis po užsienius ir savo rūmus; samdytieji
6824 2| Mykoliukas nieko, sutiko, o Geišė užsigavo ir, padaręs rimtą miną,
6825 2| būtumei ragana: su miškiniais užsigeidei žaisti, - bailingai pertarė
6826 2| Mykoliukas namelyje už grūstuvės užsiglaudęs, kad jo šokikai ir svečiai
6827 2| pačiais amžinais savo dvejais užsiklojęs tik ligi kelių, nušalusiom
6828 2| pašonėn pasimesti, nei kuo užsikloti jis neturi. Kur liko vietos,
6829 2| besėdįs antrame gale stalo, užsikniaubęs ant savo rankų. Miega ar
6830 2| lyg pajėgos netekusi; net užsimerkė. Glūdėjo Geišės glėbyje,
6831 2| atsidurtų į jį. Pamėgino vėl užsimerkt, juk šiandien ir jai valia
6832 3| savaime oru plaukia, pamažu, užsimerkusios, reikšdamos begalinę kančią
6833 2| jos vieton mergą. Taigi užsimesti senstančiam Rapolui ji nieku
6834 2| ant slenksčio, ir visai užsimiršo, ką bedaranti. Jaunos mintys
6835 5| šoko iš lopšio. Gal būt ir užsimušęs, kad motina nebūtų nutvėrusi.~ -
6836 6| kai du vaidijasi, nors užsimuštinai mušasi, trečias bėga šalin,
6837 2| nustojęs, - išėjo į apluoką ir užsirėmė abiem alkūnėm ant vartų.
6838 5| šnekėti šnekėti ir taip pats užsitrenkti. Buvo numanu jo sieloje
6839 6| bartis. Visgi nors pats tuo užsitrenktumei, kad ir kitų neįtikindamas.
6840 6| pyko, ir vis dėlto gėda užsmaugė jiems gerkles. Argi kalbama
6841 5| suteikė Sakramentus ir čia pat užspaudė nabašninkui akeles.~
6842 6| žiūrėk, jai pritariama, ji užstojama.~ Ir Geišienei pasidarė
6843 2| pats padarytojas. Geišė užstojo jai visą saulės šviesą,
6844 4| puodynėles.~ Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia,
6845 4| iš vieškelio į Saveikius užsukti, gaudavai nebent kastuvą
6846 5| pasigauti, netikėtam svečiui užsukus. Parduoti nebuvo ko, ir
6847 3| žadino, glamonėjo, lepino, užtarinėjo ir vadavo. Ir vis dėlto
6848 6| sako priežodis. Mūrinė ūžte ūžė, ir, rodės, visiems
6849 2| už tokį trūsą. Mykoliukui užteko. Ak jis tik - Mykoliukas,
6850 2| įsigalėdamas sveikata.~ Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą -
6851 4| kas yra, kol gydytojas užtinkąs tą slapuką neramintoją ir
6852 2| tai Mykoliukas nesavomis, užtirpusiomis lūpomis.~ - Mykoliuk...
6853 4| lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama, o tuo tarpu neapsakomu
6854 2| šiaurus vėjas pučia, kas užtveria, kad svetimas gyvulys nelįstų...
6855 4| kiekvienas tvoros straipsnis užtvertas, kiekviena troba iš naujos
6856 6| tampriai užrišusi laikė - užuita siela. Lyg garas, katile
6857 2| atsisakęs su juo sėstis užustalėn kaip visados. Kitas šnirpštė,
6858 5| akimis žibinti, kai klebonas užvažiuoja? Tiek ir girdi iš išvažiuojančių,
6859 1| dėdę rasi, drąsiai į jį užvažiuosi, drąsiai kalbėsies, nakvynės
6860 2| atsigerti ar virti nebuvo užvožiamas. Langai aklinai užkalti,
6861 2| parūgti patale. Tačiau ir per užvožtus akių vokus ėmė jaust įsiveržiančią
6862 2| tvirtai tvirtai savo viduje užvožus draminę padėtį.~ Tokiam
6863 2| Žiemą buvo storu šepečiu užšalę, užmarmėję ir nebeleido
6864 2| kad nešaldytų vidaus, buvo užšaunami lentomis iš vidaus. Jie
6865 2| gražiai žaidžia? Ot, kad jos užšoktų man ant rankų kaip mūsų
6866 6| kaip mėšlo krūva traukia vabalus. Tiek, kad griežtai visas
6867 2| gyvio akis. Ir nė vienas vabzdys neaplenkia jų nepabučiavęs,
6868 2| ką. Rusai tokias naktis vadina "vorobjinaja noč (žvirblių
6869 2| srities, kurią mes proziškai vadiname - poezija, nes jos esmės
6870 2| vadinosi - prisimerkėliai, vadinas, kaip nesveika žlibakio
6871 2| nebuvo ko kita duoti, kas vadintųsi - laimė. Lygiai skaudėję
6872 2| tiems namams, šv. Jurgis vaduoja karaliūnaičią, šv. Brigita
6873 2| vietoje, kur lūšys vaikus vadžioja. Suprato tačiau, jog ta
6874 6| namų paslapčiomis imti. Kas vagia, tas plėšia, ne patikėtus
6875 4| samdytieji prievaizdai tik vagiliavo, žinodami, kad jiems čia
6876 6| vanago nagus užrietę puolę "vagilką", kad mažiau būtų tikri
6877 2| reikštų, ar uždaros, ar vagis bus jas atsidaręs.~ Ne
6878 4| aukštais statiniais nuo vagių, piemenaičių aptvertas.~
6879 3| iš vietos patraukdamas vagoną su penkiomis dešimtimis
6880 3| greičiau, dar apsnūsit ir iš vagos išvirsit, negyvėliai!..
6881 5| tai sunkus nusidėjimas - "vagystė", ypač sviesto, vis dėlto
6882 2| bitės esti pikti, riejas, vaidijas, net mušasi, nori pirtin
6883 6| jau lietuvių būdas: kai du vaidijasi, nors užsimuštinai mušasi,
6884 5| ant kemsų ir džiaugias lyg vaiduokliai toje gilioje troboje. Šviesa
6885 2| nusitvėręs, rūsčiai ir rimtai vaikčiojo dvare aplink ūkio trobas
6886 2| įsismaugę, kaip riebaus vaikelio. Ir per visą rankovę jautei
6887 3| mylėtojai, egoistai - vėl savo vaikelių paperėti, Lietuvos duonelės
6888 2| tematė vieną mergaitę, o vaikino, nors jis sėdėjo čia pat
6889 2| pats vergas, pastumdėlis, vaikiščias, palyginti su juo, prižiurna.
6890 5| vyrišką saują mažučiukais vaikiškais savo piršteliais. Dėdė davės,
6891 5| ir meiliai jam patarnavo vaikiškuose jo reikaluose.~ - Tu,
6892 3| šelmiai. Jiems terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžioti.
6893 3| O paskui su tais pačiais vaikučiais dar čia pat, gimtinėje,
6894 4| kuriomis visas jo aprūpinimas vaikščioja, lygu kraujas kūno arterijomis
6895 2| nebeįvyniojama į skaros vainiką. Moterys ir vasarą išeiginį
6896 2| bepavadinsime tai, ką dabar darai? Vainikauji? Žiūrėk, kaip visa apsidraikei
6897 2| vainiko segėsi antrą - rūtų vainikėlį. Vienaplaukei rodytis žmonėms
6898 2| pakaušį, kur dedama rūtų vainikėlis, pridengti tos pat skarelės
6899 2| ilgumas. Ant to gimtojo vainiko segėsi antrą - rūtų vainikėlį.
6900 2| skarele. Jei šilta, tai vainiku suklostyta, tačiau mečmergės (
6901 4| spinduliai uždega medžių vainikus. Berželiai augę, dideli,
6902 2| paskučiausieji bus metų kampanijos vaisiai. Taigi nedūko, nesikeikė,
6903 5| padaryti. Bet skauda, kai tu su vaisiais ir šakelę nulauži. Kol medelis
6904 5| nulaužtoje vietoje, jau nebebus vaisiaus.~ Dėdė sakė labai įsitikinęs,
6905 5| neskauda, kai jų prinokusių vaisių pasiraškai. Taip tu tik
6906 2| tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama.~
6907 2| jog nuo tų "padarų" nėra vaisto; ar, tikriau, yra: tai tas
6908 2| juodžiausi paveikslai ir vaizdai, ir vis dėlto nenupiešė
6909 2| mirtimi...~ Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas
6910 5| motina jį nešiojas ir juo vaizduojasi ne iš tos vienos meilės.
6911 2| kurios tedygsta artistų vaizduoklėj. Ir tos tėptelėta varsa.
6912 2| viena buvo nuostabu: jos vaizduotė nepiešė jai jokio Geišės
6913 2| valandėlę neišnyksta iš jos vaizduotės - vyriškis, ir ne kas kitas,
6914 4| čia, sesele, prasidėsi su vaišėmis! Laiko nėra. Antai vaiką
6915 5| bejėgis atsisėdo gale stalo. Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam
6916 4| turbacijos. Aja! Ar kasdien vaišinsimės susitikdamos?~ - Nekokių
6917 5| iškratys, - ragino kunigą vaišintis. Tik kunigas nė nepajudėjo.
6918 4| viena galva, atsiversdama į vaišintoją.~ Rapolienė triumfuoja
6919 5| kiaušiniu. Aš jau tai žinau, vakar girdėjau. Nueisiva int Uksnį.
6920 2| į paraistę, pasiryžęs šį vakarą būtinai pasikalbėti, ne
6921 2| prikibdavo. Paskui drauge vakaravo, jai šokti griežė, kas dieną
6922 5| kaimynes apkalėdosią rytoj.~ Vakare dėdė Rapolas nutaisė Adomėlį
6923 5| skiedryne! Žiūrėk, reiks vakarienė virti, tai ar savo plaukais
6924 5| valandos, kada grįždavo vakarienės taisyt. Ilgas buvo tasai
6925 4| buvo dėtis? Taip ligi pat vakaro. Mergytė ėmė verkti valgyt.
6926 2| dirvos motinėlės. Veidu į vakarus, kur saulutė pamažu žemyn
6927 4| ir išeit. Tik atmink, kad valakas vis dėlto yra mudviejų,
6928 4| ir be jūsų dešimts ant to valakėlio... Eikit, eikit, sprokit... ~
6929 2| neturi? Tokiems plikiams valakų neduodama valdyti! Be to,
6930 6| pusryčių dyki likę, per 3 valandas bažnyčioje apsilpę, užkandos,
6931 2| pieva. Tai už muziką.~ Nė valandėlei jos nepadėdamas nuo kaklo,
6932 5| nurauni. Jo amželis trumpas, valandomis, ne dienomis, juoba ne savaitėmis
6933 6| tiesiog geležinė... pusę namų valdai, ir nieko tau neduoda...
6934 4| ketvertai ar aukštų rusų valdininkų trejetai, o čia, už dvejeto
6935 2| tau bus pigiau išgyventi. Valdykis tad kaip išmanydamas, o
6936 2| savo rankoje baudžiauninkų valdymo ženklą - bizūną.~ Be
6937 2| burnos, kad nelįstų į šaukštą valgant.~ Mykoliukas visur šoka,
6938 2| neištarė nė pusės žodelio. Ką valgęs, ką nevalgęs, - rytą virtas
6939 5| šypsotis. Miršo namus, miršo valgį ir būtų jų neatminęs, rodės,
6940 4| malonina tikrais dievaičių valgiais.~ - Niekaip aš dabar
6941 2| gulti.~ Kasdienis prastas valgis, truputis audimo ir kailių
6942 2| darosi. Nors nieko nebuvo valgiusi, valgyti visai nenorėjo,
6943 5| liekančiųjų buvo kepama bulbės ir valgoma su šeimininkės sviestu.
6944 5| ieškoti ruoštųs ir budėtojams valgymo virtų kviesti.~ Išlydėjo
6945 5| išvirti gardžių ir riebių valgymų, ypač gi belaukiant atšutinti
6946 5| šventų Velykų.~ - Dabar valgysiva, ką man Velykius yra padėjęs, -
6947 2| pasigamino daugiau duonos valgytojų ir pats vienas jos nebepritesi.
6948 6| netruko, tik parėjusi nė valgytų nėjo, bet stačiai į savo
6949 3| lyg kojomis taikydami į valkelę ir nedrįsdami, be nebus
6950 4| kuria niekas nevažinėjo, valkiojo kuinas. Net graudu pasidarė:
6951 5| prausdama, baltais marškinėliais valkstydama, skaniaisiais kąsneliais
6952 2| pirma savo mintims, savo valstybei, kur viešpatauja karaliūnaičia,
6953 5| tiesa, tai draudė daryti per valstybines įstaigas, oficialiai, bet
6954 6| teisėju. Ir Dovydai būtų senai vanago nagus užrietę puolę "vagilką",
6955 5| linamarkos nepatvindavo rudens vandeniu; ir grauždavos, kai priešingai
6956 6| ketverias bažnyčios duris, kaip vanduo plaukia. Klaupias lenkias
6957 2| mažiau už kitas buvo panaši į vantą. Ji buvo be palaidinės nažutkos,
6958 2| sukamos. Juo panašesnės į vantas, kad šventadieniui, to laiko
6959 2| siaurą viršuje gubą, lyg dvi vantos, surištos ražais ir už jų
6960 5| nebeištarė Dėdės karšinčiaus vardo. Lyg jo nė būti nebūtų buvę.~
6961 3| kalbėtis; gulė ar jautelius varės į nakties ganyklą.~ Abudu
6962 4| tada buvai, kai aš vienas vargau? Sakei neužeisiąs kelio,
6963 2| pagarba lydėjo tai, kas jiem vargingąją buitį per kurį laiką saldino,
6964 6| tai gieda, tai rauda virpa vargonai, mistiškai, nesuprantamai
6965 5| gražu, kai mes visi dirbame vargstame, duonelės ir turtų pelnomės,
6966 2| dangiškųjų sričių į žemės vargus ir kartybes jis nebenužengs.
6967 2| Ir darei stebuklus: jį, vargšą, darei laimingą, viską jam
6968 5| Ir kas dieną veltui varinėjo Rapolą bet ko dirbti.~ -
6969 3| ne Dzidorius Artojas juos varinėjosi.~ Nors jaučiai lyg ir
6970 2| kas žingsnis kinksėjo kaip varliaująs gužas. Prityręs būtų pasakęs -
6971 5| žąsiukų apsaugojimą, kad varnos jų nenešiotų. Daug daug
6972 6| gaudžia Dievo namas. Tarška varpeliai, harmoningai džanksi signatūrė,
6973 2| vaizduoklėj. Ir tos tėptelėta varsa. Visų spielčiai sveiki ir
6974 2| ar tai juokai - keturi varstai nusispirti! Pasileido plaukus,
6975 5| vienos liuikos, nuolat duris varstant. Štai atidarysiu aukštinį,
6976 5| piktomis akimis Dovydienė varstė pakarčiui kiekvieną namiškį,
6977 2| išrioglintumei: dveitas varstų daugiau prabėgti.~ -
6978 3| tikrieji dvasininkai, įpratę vartalioti savo sielą, mintimis gyventi.
6979 2| brolienės "duoti" vilkėti: tik vartoti, ne į savo skrynelę pasidėti
6980 2| šimtajį kartą, išėjęs gultų, vartydamos nuo vieno šono ant kito
6981 5| jog jam belieka tik akim vartyt ir vien žiobčiot ir prunkštaut,
6982 4| dirbančių savo noru, ne varu, dirbančių sau. Jie visi
6983 3| atlaužti aukštyn snukiai varvančiomis iš nasrų seilėmis lyg šaukte
6984 3| nenakvojo; jis per visą vasarą varydavos savo jautelius per naktį
6985 3| Beliko bulbės. Vėlybieji vasarojai tyčia dar laikomi dirvoje,
6986 3| vasarojui. Visas rugienas ir vasarojienas. Ne taip jau tai spartus
6987 3| močiutės.~ Pavėlintąjį vasarojų seka piktžolės. Už ką jas
6988 3| bulbakasties. Bulbakastis vėl, vasarojus vėl, lig pat Visų šventės.
6989 5| Vasarą abudu dykiniu vazojos po laukelius, po pieveles,
6990 2| tankius, geltonus kaip vašką, išsitraukė iš už balkio
6991 2| geltonas kaip tirpintas vaškas. Žmonės alsavo kaip žąsiukai
6992 3| apčiurintų knygelių ir dvi vaškinės žvakės. Sienoje kabojo nuo
6993 6| rodos, kaip tos pat bitės vaško, taip lietuvių minia neišsunktų
6994 4| palikau geldoje, katilėlį ant vąšo. Po tam da vaikas prigers
6995 3| su penkiomis dešimtimis važiuolių. Patraukia, ir žagrė lyg
6996 5| Išlydėjo Rapolą visi važiuoti. Net penki giedotojai įsitaisė
6997 4| kūno arterijomis gyslomis. Važiuotieji ir net pėstieji čia kelia
6998 5| besėdi, kad nieko nekanda? Važiuotų sau namo, savo, kas reikia,
6999 2| sielojas vyresnysis, senai jau vedęs ir vaikais suskubęs apsikrauti
7000 2| neišsibodėsi nė blusų.~ Gerai vėdinamas trobesys niekuo nepadavė,
7001 5| nuo kartumo, kad taip jį vėdini mataruoji. Štai man iš tolo
7002 5| vienų kūnų: pavalgyt ir vegetuot, žole augt. Apvaizda atėmė
7003 2| rankele glostė Mykoliuką per veidelį taip švelniai, atsargiai,
7004 2| prie krūtinės, išbučiuos veidelius tai jaunutei porelei. Ne,
7005 6| sustoję eilių eilės. Gyvumas veiduose, net paraudę. Akys blizga,
7006 6| iškvėpuojamos gesuonies dujos veik visai suteršė deguonį, ir
7007 5| darbštuolė ir greituolė, dviguba veikėja. Vis dėlto jiedu abudu lygiai
7008 2| operaciją padaryti, ir ji veikiausiai pasibaigtų jo, Mykoliuko,
7009 2| jis ras namie ir ką vėl veiks, jei tą dieną į dvarą neis.~
7010 3| vienatines laimės dienas, ypačiai veiksliai - Severiutės vestuves. Vieno
7011 3| paraistės gėlės tebebuvo veikslios.~ Abudu daiktu atminė
7012 5| dvasia į jį ir tereagavo,veiksmu jo nė per nago juodymą nepastūmėdamas
7013 3| dvigubai atidirbusios, savo veislės ateitį yra net per gerai
7014 2| Plačiai akis išvertusi, veizėjo į vyriškį ir, lyg jo nepažindama,
7015 2| sambrėškos. Darbas darbą veja.~ Jei dėl švaros moters
7016 2| kas beužstoja, kai šiaurus vėjas pučia, kas užtveria, kad