Poem

 1 XII   |                    XII~ ~AŠAROS ~Iš lenkiško~ ~Kur bakūžė samanota,~
 2 XXII  |   kalbėsi, ~Į mus, kaipo kunigs, iš aukšto žiūrėsi. ~O lenku
 3 XXV   |         vėtros žiaurios, ~Kančią iš jaunos galvos. ~Ko nelaimės
 4 XXV   |     nelaimės mane jauną ~Vargina iš pat mažens, ~Kam nė giltinė
 5 XXXI  |      viso svieto ~Gailėtis mokat iš širdies;~Mes ponams įrankio
 6 XXXII |        jam pasakyčiau:~"Aš myliu iš tikro, o tu tiktai tyčiai." ~
 7 XLVII |         pentinai ~Narsiųjų ulonų iš tolo žėrėjo, ~O mano bernelis,
 8 XLVII |  bernelis, tik vienas vaikinas, ~Iš tolo atjojęs, prastai išžiūrėjo. ~
 9 XLVII |          vieno, ~Bekabo kardelis iš vieno tik plieno. ~Ant mano
10 XLVII |      plieno. ~Ant mano bernelio, iš kaimo prasčioko, ~Puikoriai
11 XLVII |     prasčioko, ~Puikoriai ulonai iš aukšto šypsojos, ~Bet, priešą
12 XLIX  |        tik užspėsi nors skatiką ~Iš prakaito bangaus ištraukt, ~
13 XLIX  |      Nepripažįsta pons skausmų. ~Iš kur tau sąjausmos lėks žodis? ~
14 XLIX  |       rankos surakytos ~Vargais, iš kur liuosybę gaut? ~Norėtum,
15 XLIX  |   liuosybę gaut? ~Norėtum, metęs iš rūstybės ~Šeimyną, gimtinius
16 XLIX  |     vargas drasko kuo skaudžiau.~Iš kur pagelbą linksmą gausi, ~
17 XLIX  |          pagelbą linksmą gausi, ~Iš kur ramybę tau įgyt, ~Kur
18 XCVI  | pasižmonėt.~Vai, lėkite, dainos, iš vargo nupintos,~Iš kaimo
19 XCVI  |       dainos, iš vargo nupintos,~Iš kaimo į kaimą pas jaunus,
20 XCVIII|        žąsinuką, ~Juoksis mergos iš bernelių, ~Juoksis panos
21 XCVIII|         bernelių, ~Juoksis panos iš ponelių, ~Tik aš vienas