Poem

 1 XXIV   |          Nors stiklą ištraukt, ~Kad vargą nuo savęs ~Nors sykį
 2 XXXI   |        čion kaip gaują ~Žvėrių, kad muštųs mirtinai. ~Ar už
 3 XXXI   |   prastas yra ant to sutvertas ~Kad ponų reikalams tarnaut, ~
 4 XXXI   |        rūpinsis dėl mūs katras;~Kad jiems tarnauti, jais gėrėtis -~
 5 XXXI   |     vieni didžturčiai piaunas, ~Kad taip jau geidžia kraujo
 6 XXXII  |  krūtinėj. ~Paliepkie vainikui, kad galvą nespaustų, ~Paliepkie
 7 XXXII  |          Paliepkie tu širdžiai, kad meilę nejaustų. ~Rūtelių
 8 XXXII  |    vaikins numylėtas. ~Sakykie, kad gano jis žirgus greituosius, ~
 9 XXXII  |   žirgus greituosius, ~Sakykie, kad kauja jis priešus baisiuosius, ~
10 XXXII  |  širdžiai, ką meilės nejaučia, ~Kad da pamatytie nors sykį jį
11 XLVII  |                         XLVII~ ~Kad sakė karalius į rindą sustoti, ~
12 XLIX   |        plėšikus sutrys? ~Geidi, kad aitvars būt nuvytas, ~Nubodo
13 LVIII  |    dovyt vietas. ~Mes geidžiam, kad žmonės vargingi, ~Tarnaujanti
14 LIX    | surakintas:~"O Dieve! nors sykį kad šitaip smagiai ~Galėčiau
15 LXXVIII| prakeiktas ~Spaudžia brolelį.~O kad pavirsčiau į oro paukštelį, ~
16 XCIII  |  šiandieną da mislys man mena, ~Kad svieto žmonelių širdies
17 XCVI   |    turėsiu padėt,~Bet geisčiau, kad dainas jaunystės įstengčiau~
18 XCVIII |      galvelė bus linksmesnė.~O, kad Nemunas garbingas ~Būtų
19 XCVIII |     Būtų šiandien išmintingas, ~Kad ant mūsų susimiltų, ~Savo