Poem

 1 1     |   užgirdėt toli toli...~Seniai jau paukščiai medžiuos snaudžia,~
 2 XII   |        kaip drugiai?~Ta bakūžė jau supuvo,~Obelies jau nėr,~
 3 XII   |     bakūžė jau supuvo,~Obelies jau nėr,~Ir upeliai jau išdžiūvo -~
 4 XII   |    Obelies jau nėr,~Ir upeliai jau išdžiūvo -~Vargas viens
 5 XXII  |         rankas išbučiuosim, ~O jau į česnį kur kunigs ateina, ~
 6 XXVIII|        Ir užmiršo vargdienėlį ~Jau ir tie, kurie žinojo ~Verkė
 7 XXX   |   Pradėjo karan brolius šaukt.~Jau trempia viešųjį kelelį,~
 8 XXX   | trempia viešųjį kelelį,~Pulkai jau eina už pulkų,~O eik, vaike,
 9 XXX   |      narsūs Lietuvos vaikai...~Jau peržengti kalnai ir plynios,~
10 XXX   |   peržengti kalnai ir plynios,~Jau priešų netoli laukai...~
11 XXX   |         Tegul gyvuoja Lietuva!~Jau dūmai rūksta, dunda žemė,~
12 XXXI  |       baubt kanuolės, ~Laukuos jau vėl nėra pulkų, ~Tik viens
13 XXXI  |    nusiminę, ~Bet nematysiu aš jau jūs. ~Parneškie, žirge,
14 XXXI  | didžturčiai piaunas, ~Kad taip jau geidžia kraujo jie. ~Bet
15 XLIX  |        nuvytas, ~Nubodo amžius jau vergaut, ~Bet tavo rankos
16 XCVI  |          Gyvenimo mano saulutė jau leidžia ~Kas kartą šešėlius
17 XCVI  |    Kasdieną prie karsto slenku jau artyn.~Gal greitai ant amžino
18 CII   |        drėgnųjų, ~Kurie negrįš jau atgalios. ~Gaila darbo ir