Poem

 1 XXII   |         tave pamokysiu. ~Dabar da tu mažas, tuojau bet paaugsi, ~
 2 XXII   |           visko užtenka. ~Ir būsi tu kunigs, pastosi tuo lenku:~
 3 XXII   |           lenkiškai, poniškai sau tu kalbėsi, ~Į mus, kaipo kunigs,
 4 XXII   |           palaidot jo žmoną, ~Bet tu nesutik, reikalauk dešimtinės -~
 5 XXX    |        Sudiev, tėvyne mūsų miela,~Tu būk laiminga visada,~Sau
 6 XXXI   |           turtų ir linksmybių, ~O tu už juos numirti eik. ~Mat,
 7 XXXI   |  reikalams tarnaut, ~Pas juos esi tu šuns tik vertas, ~Už juos
 8 XXXI   |         skindama. ~Broleli mažas, tu nors stokie ~Į mano vietą
 9 XXXII  |       galvą nespaustų, ~Paliepkie tu širdžiai, kad meilę nejaustų. ~
10 XXXII  | pasakyčiau:~"Aš myliu iš tikro, o tu tiktai tyčiai." ~Sudiev,
11 XXXII  |           ir tave ji laukia. ~Bet tu toks atžūlas, tau meilės
12 XLIX   |         laukus. ~Bet širdį neturi tu tokią, ~Į vilką nepavirs
13 XLIX   |          kuo nolabiau, ~Ir laikas tų žaizdų n'išdildo, ~O vargas
14 LXXVIII|     kuplioji~Ašaras gėrė.~Ko taip tu graudi,~Miela mergele,~Ko
15 LXXVIII|            Miela mergele,~Ko taip tu raudi,~Raiba gegele?~Kaip
16 CII    |              CII~ ~GAILA!~ ~Gaila tų dienų jaunųjų, ~Kurios praslinko