Poem

 1 XXII |     liks, tai į iždą įduosi ~Ir nors kada-ne-kada mus užvaduosi, ~
 2 XXII |       jos klausė, ~Ir pats jis, nors mažas, taip elgtis dūmojo, ~
 3 XXIV |           Pabuvus su vyru ~Pati nors metus, ~Ne kartais jį meta ~
 4 XXIV |        greit. ~Nueisi pas Ickų ~Nors stiklą ištraukt, ~Kad vargą
 5 XXIV | ištraukt, ~Kad vargą nuo savęs ~Nors sykį nubraukt, -~Pati namie
 6 XXXI |    skindama. ~Broleli mažas, tu nors stokie ~Į mano vietą pas
 7 XXXII|     nejaučia, ~Kad da pamatytie nors sykį jį gaučia, ~Kada apkabinus
 8 XLIX |       žmogumi. ~Vos tik užspėsi nors skatiką ~Iš prakaito bangaus
 9 XLIX |         ką niekad neišsipildo, ~Nors stengtumeis kuo nolabiau, ~
10 LVIII|      Dievui širdingai, ~Žmogaus nors įgytų tiesas. ~Už ką gi,
11 LIX  |     vargų surakintas:~"O Dieve! nors sykį kad šitaip smagiai ~
12 CII  |      kaip ledai. ~Gaila meilės, nors tikriausios, ~Kuri išnyksta
13 CII  |    kaipo sniegs, ~Gaila kalbos, nors geriausios, ~Kurios nenor